Skaidresnis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas kurs palankesnes sąlygas verslui

Skaidresnis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas kurs palankesnes sąlygas verslui

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti visus ūkinės ar kitokios veiklos apribojimus. Šis įstatymas leis aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) turinį ir nuostatas, susijusias su šių sąlygų taikymu įstatyme nurodytose teritorijose.

„Dabar galiojantis teisinis reguliavimas, įtvirtintas Žemės įstatyme, nurodo dvejopą SŽNS nustatymą – tiek įstatymais, tiek Vyriausybės nutarimais. Skirtinguose teisės aktuose nustatytas SŽNS turinys skiriasi, sąlygos konkuruoja tarpusavyje. Pavyzdžiui, į Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos SŽNS gali būti netaikomos pagal Žemės įstatymo nuostatas. Šios sieja SŽNS tik su žemės sklypais, o su teritorijomis, kuriose jie nesuformuoti, – ne“, – teigia Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Įstatymo projekto esmė – nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vienu įstatymu. Taip pat siekiama nurodyti teritorijas, kuriose taikomos SŽNS, bei kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir atvejus, kada jis neprivalomas.

Priėmus šį įstatymą bus įtvirtintas nuoseklus ir darnus teritorijų, kuriose turi būti taikomos SŽNS, nustatymo teisinis reguliavimas, užtikrintas aiškesnis ir skaidresnis šių sąlygų reglamentavimas. Be to, bus nustatyti aiškūs, privalomi ir proporcingi ūkinės ar kitokios veiklos apribojimai, užtikrinant įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, visuomenės sveikatos saugą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą.

Naudą pirmiausiai pajus visuomenė, kuri bus informuojama apie teritorijas, nustatomas tenkinant viešąjį interesą, įstatymo projekte nurodyti asmenys galės kreiptis dėl kompensacijų išmokėjimo. Taip pat sutrumpės SŽNS taikymo pradžiai nustatytas laikas, todėl bus sukurtos palankesnės sąlygos verslui. Nurodžius, kada turi būti gautas sutikimas, bus išvengta šiuo metu dažnai vykstančių teisminių procesų.

Siūloma, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliotų pereinamasis laikotarpis, o nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatytos įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų registruojamos Nekilnojamo turto registre ir SŽNS būtų taikomos nuo šių teritorijų įregistravimo.

Pranešimą paskelbė : Marius Gorochovskis, LR Aplinkos ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]