Šiltesni nei įprasta šių metų rudens orai atitolino realią šildymo sezono pradžią. Draudikų statistika rodo, jog ne spalio viduryje, kaip įprasta, o tik praėjusią savaitę prasidėjo su šildymo sezono pradžia susijusių draudžiamųjų įvykių augimas. „Gjensidige“ duomenimis, prasidėjus šildymo sezonui nelaimių, susijusių su šildymo sistemų gedimais, padaugėja 25-30 procentų.

„Šiemet šią tendenciją fiksuojame dabar, o ne spalio viduryje. Vadinasi, Lietuvoje buvo prasidėjęs tik faktinis šildymo sezonas, didžioji dalis žmonių šildyti būstą pradėjo tik praėjusią savaitę. Skaičiai rodo, kad dažniausiai žmonės nukenčia nuo varvančių radiatorių, sugedusių šildymo katilų, rečiau – nuo kaminuose ar židiniuose kylančių gaisrų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Jo teigimu, šildymo sezono pradžioje dėl padidinto slėgio prakiūra radiatoriai ar, juos nuorinus, žmonės tiesiog užmiršta užsukti sklendes. „Didžiosios dalies draudžiamųjų įvykių būtų galima išvengti, jei žmonės atsakingiau pradėtų šildymo sezoną – tinkamai pasirūpintų šildymo įranga dar prieš prasidedant šaltajam metų laikui“, – teigia draudikas.

Pasak G. Norkaus, ketvirtadalį visų nelaimių, atsitinkančių namuose šildymo sezono pradžioje, sudaro būsto užliejimas vandeniu. „Kuomet paleidžiamos šildymo sistemos, ima trūkinėti šių sistemų vamzdynai, radiatoriai bei kita šildymo įranga“, – sako draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas.

Katiluose perkaista vanduo

Pasak jo, šildymo katilai taip pat dažnai sukelia būsto nelaimes. „Jie dažniausiai sugenda dėl sutrikusio elektros tiekimo. Šildymo katilai turi elektrines dalis, paprastai tai yra sistema, kuri stumdo vandenį. Taigi, esant elektros tiekimo trikdžiams, katiluose itin dažnai perkaista vanduo, susidaro didelis slėgis, o tuomet skyla katilų vidinė dalis, trūksta jų šilumokaičiai. Pasitaiko atvejų, kad nuo perkaitimo šildymo katilai netgi sprogsta“, – pasakoja G. Norkus.

Jis atkreipia dėmesį, kad kietojo kuro katilui sprogus šildymo sistemos vanduo išsilieja į vidaus patalpas ir sugadina namų apdailą bei juose esantį turtą. Draudiko teigimu, katilų gedimai dažniausiai atsiranda jų elektrinėje dalyje. Draudimo bendrovės duomenimis, daugiau nei 3 proc. visų draudžiamųjų įvykių yra susiję su šildymo katilų gedimais.

Draudimo bendrovės duomenimis, būsto užliejimas vandeniu yra pati dažniausia avarijų, kylančių gyvenamosiose patalpose, priežastis. „Nors kiekvieną dieną vidutiniškai užliejama po 5 „Gjensidige“ klientų butų, kai nuo vandens nukenčia žmonių turtas, gyventojai iš anksto nesusimąsto apie šios nelaimės padarinius“, – sako draudimo bendrovės atstovas.

„Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gyvenamųjų patalpų užliejimui vandeniu, siekė 700 eurų. Turto draudimo eksperto teigimu, dažniausia būsto užliejimo priežastis – trūkusios žarnelės, todėl jas reikia profilaktiškai tikrinti ir, jei būklė kelia įtarimą, būtinai pakeisti. Draudimo bendrovės atstovas patarė radiatorių nuorinimo ir šildymo katilų patikrinimo darbus patikėti profesionalams.

Kaminų valymas – pavasarinė ir rudeninė pareiga

Jo teigimu, ugnis, prasidėjus šildymo sezonui, žmonėms padaro kelis kartus didesnius nuostolius ir gyventojai labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. „Nors ugnis yra rečiausiai pasireiškianti nelaimės priežastis, patiriami nuostoliai vidutiniškai siekia 8 tūkst. eurų“, – tvirtina G. Norkus.

Anot draudimo bendrovės atstovo, prasidėjus šildymo sezonui itin svarbu tinkamai pasirūpinti reguliaria kaminų priežiūra – juos išvalyti. Be to, kasmet daugėja atvejų, kai gaisrą sukelia degių medžiagų laikymas šalia šildymo įrenginių, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad degūs daiktai nuo jų būtų laikomi saugiu atstumu.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service