Šildymo sezonas nesibaigia vieno mygtuko paspaudimu: kodėl po viešo pranešimo apie sezono pabaigą radiatoriai atvėsta ne iš karto

Kai viešojoje erdvėje pasirodo žinia apie šildymo sezono pabaigą, daugelis gyventojų tikisi, kad kitą dieną radiatoriai jau bus šalti. Tačiau sezonas nesibaigia pranešimu ar vienu mygtuko paspaudimu. Priešingai: kai šilumos tiekėjai skelbia apie sezono pabaigą, dar turi būti įgyvendintos kelios procedūros, kuriose dalyvauja ir šilumos tiekėjai, ir namo administratoriai arba sistemos prižiūrėtojai.

„Iš gyventojo perspektyvos tai atrodo labai paprastai – pranešė, vadinasi, šildyti turi baigti iš karto. Tačiau reikia tinkamai uždaryti šildymo sistemą, patikrinti, kaip sistema atlaikė sezoną ir pasiruošti kitiems etapams“, – sako „Civinity“ darbų vadovas Miglius Gumbrevičius.

Šildymo sezono užbaigimas vyksta pagal tam tikrą tvarką, kur dažnai dalyvauja miesto savivaldybė, šilumos tiekėjas ir pastatų administratoriai, aiškina M. Gumbrevičius. Sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priima savivaldybė, kai vidutinė lauko oro temperatūros vidurkis kelias dienas iš eilės viršija +10 laipsnių Celsijaus. Šį sprendimą savivaldybė perduoda administratoriams, kurie reaguoti turi būtent į jį, o ne į šilumos tinklų operatoriaus pranešimą. Tada administratorius informuoja gyventojus apie šildymo sezono pabaigą ir pagal sudarytą grafiką išjungia šildymą prižiūrimuose objektuose.

„Pranešimas apie sezono pabaigą ir realus šildymo išjungimas name nėra tas pats momentas. Procesas, paprastai, trunka apie 3 darbo dienas. Taip yra ne todėl, kad delsiama, o todėl, kad daugumoje namų šilumos punktai vis dar neturi nuotolinio valdymo galimybės. Tokiais atvejais specialistas turi fiziškai nuvykti į konkretų objektą, vietoje uždaryti šildymo sistemą, sustabdyti šilumos padavimą į radiatorius ir vizualiai patikrinti sistemos būklę“, – vardija „Civinity“ ekspertas.

Kadangi pavasaris neretai pasižymi ryškiais orų pokyčiais ir temperatūros svyravimais, šilumos vartotojai turi teisę ir patys nuspręsti dėl savo pastato šildymo pradžios ar pabaigos. Apie savo sprendimą jie praneša administratoriui ir šilumos tiekėjui. Tai reiškia, kad ir pasibaigus oficialiam sezonui gyventojai nėra visiškai pasyvūs stebėtojai – namai su aktyvia bendrija ar veikiančiu valdytoju gali spręsti lanksčiau.

Užbaigus sezoną administratorius apžiūri šildymo sistemą, patikrina uždaromąją armatūrą, vožtuvus, šilumokaičius, siurblius, automatiką, įvertina slėgio ir temperatūrų režimus, stebi, ar per sezoną neatsirado nuotėkių, silpnų jungčių ar kitų problemų. Kitaip tariant, išjungimas yra ne vien pabaiga, bet ir pradžia – diagnostikos, kuri parodo, kaip sistema dirbo visą žiemą.

Hidrauliniai bandymai: kodėl po šildymo sezono laikinai dingsta karštas vanduo

Vos pasibaigus šildymo sezonui prasideda dar vienas svarbus etapas – hidrauliniai bandymai. Juos šilumos tinklai organizuoja etapais, pagal iš anksto skelbiamą grafiką, kuris paprastai tęsiasi iki vasaros pabaigos. Gyventojams ši procedūra dažniausiai labiausiai juntama dėl laikino karšto vandens išjungimo, tačiau tai yra būtina pasiruošimo kitam sezonui dalis.

Šilumos tiekėjas tikrina miesto šilumos tinklus iki pastato įvado, o namo administratorius arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas atsako už vidaus sistemų paruošimą ir saugų jų atskyrimą. Gavęs informaciją apie hidraulinių bandymų pradžią konkrečiame name, administratorius turi užsukti sklendes, paruošti sistemą bandymams ir apie tai informuoti gyventojus.

„Apie hidraulinius bandymus gyventojai turi būti informuojami iš anksto. Tam naudojame kelis kanalus: pranešimus savitarnoje, el. paštą ir SMS žinutes, taip pat kabiname informaciją laiptinėse. Jei bandymų terminas pratęsiamas, gyventojus informuojame pakartotinai. Tai svarbu todėl, kad bandymų trukmė ne visada priklauso tik nuo pirminio grafiko – ji gali keistis, jeigu šilumos tinkluose nustatomi papildomi defektai ir reikia daugiau laiko jiems pašalinti“, – aiškina M. Gumbrevičius.

Hidraulinių bandymų esmė – padidintu slėgiu patikrinti šilumos tinklų stiprumą ir sandarumą. Daugiabučių šilumos punktuose esantys šilumokaičiai ir vidaus sistemos tokiam režimui turi būti tinkamai apsaugoti, todėl namas nuo tinklų laikinai atskiriamas ir karštas vanduo bandymų metu išjungiamas.

Tuo tarpu už daugiabučio namo vidaus šildymo sistemos priežiūrą atsako pastato administratorius, kuris organizuoja ir atlieka hidraulinius bandymus pastato vidiniuose tinkluose, vamzdynuose ir radiatoriuose, užtikrindamas sistemos paruošimą saugiam eksploatavimui.

Svarbu planuojantiems remontus

Ką tuo metu verta padaryti patiems gyventojams? Pirmiausia – nepraleisti progos patikrinti, kas per žiemą atrodė tik kaip nepatogumas: jei radiatoriai triukšmavo, juos reikėjo dažnai nuorinti, vienuose kambariuose buvo nuolat vėsiau, karšto vandens temperatūra svyravo ar atsirado pratekėjimų. Šiltasis laikotarpis yra geriausias metas tokius dalykus sutvarkyti. Taip pat tai tinkamas laikas planuoti radiatorių keitimą, vamzdynų remontus ar kitus vidaus darbus, kad naujas sezonas neprasidėtų su senomis problemomis.

„Pavasaris šildymo sistemai yra tarsi apžiūra po ilgo sezono. Jei žiemą kažkas neveikė idealiai, būtent dabar yra momentas tai sutvarkyti. Rudenį tos pačios problemos paprastai kainuoja daugiau – ir pinigų, ir komforto. Todėl žmonėms rūpi šildymo sezono pabaigos data, bet čia reikia suprasti patį procesą“, – akcentuoja „Civinity“ darbų vadovas Miglius Gumbrevičius.

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, Civinity LT, UAB