Šildomų patalpų pavojai organizmui

Šaltasis metų laikas yra tikras išbandymas mūsų odai. Aplinkoje, kurioje dirbame ar gyvename, žiemą intensyviai veikia radiatoriai ir kondicionieriai, kurie suteikia šilumos ir jaukumo. Vis dėlto jie dažnai išsausina odą, ją ima niežėti. Mūsų yra oda padengta riebaliniu sluoksniu, sugeriančiu vandenį ir padedančiu išlaikyti natūralų drėgmės balansą, tačiau žiemą dėl sauso oro tai padaryti būna gana sudėtinga.

Iš odos drėgmę lengvai ištraukia sausas oras mūsų namuose, kurį spinduliuodami šilumą sukelia radiatoriai bei oro kondicionieriai. Kuo patalpose būna šilčiau, tuo oras yra sausesnis ir tuo mažesnė santykinė drėgmė. Nors tai neišvengiama, bet pataisoma. Siekiant, kad patalpų oras būtų drėgnesnis, jas reikia dažnai vėdinti ir drėkinti. Ant radiatorių galima pakabinti drėgnų rankšluosčių ar specialių indų su vandeniu, taip patalpą galima drėkinti vandens purkštuvu, skirtu gėlėms. Be abejonės pati efektyviausia priemonė yra specialūs oro drėkintuvai. Tas patalpas, kuriose intensyviai naudojami kondicionieriai ir kuriose nuolat dirba daug žmonių, yra gausu kompiuterių, kopijavimo aparatų bei kitokios technikos, būtina kuo dažniau vėdinti. Kita vertus kai lauke itin šalta, į patalpas iš lauko patenka sausas oras, kuris gali dar labiau sumažinti santykinę patalpos oro drėgmę. Nustatyta, jog optimaliausia gyvenamųjų patalpų oro drėgmė yra 40–60 proc.

Sausas oras pažeidžia gerklės ir nosies gleivines, bronchus, džiovina akių gleivinę ir sumažina jos apsaugines funkcijas, greičiau susergama įvairiomis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, organizmui būna sunkiau pasisavinti deguonį. Tokiose patalpose žmonės blogai jaučiasi ir greičiau pavargsta, jiems būna sunku susikaupti.

Odą sausina ir kietas vandentiekio vanduo, o jo procedūros žiemą gali itin pakenkti. Žiemą reikėtų atsisakyti ilgo gulėjimo šiltoje vonioje, kadangi karštas vanduo neplauna riebalinį odos sluoksnį ir sustiprina niežulį. Vietoje karštos vonios rekomenduojama rinktis trumpą šiltą dušą. Veidą stenkitės prausti drungnu vandeniu. Jeigu vis dėlto žiemą be maudynių vonioje apsieiti jums sunku tuomet palepinkite save įberdami dilgėlių, kiaulpienių, kraujažolių, medetkų, ramunėlių. Šitie augalai tonizuos, sureguliuos vandens apytaką odoje, apsaugos ją nuo išsausėjimo, išgydys uždegimus. Sudirgintą odą ypač gerai nuramina ramunėlės. Jas galima įmesti tiesiai į vonią arba naudoti jų nuovirą. Taip pat labai naudinga į vandenį įpilti šiek tiek alyvuogių arba migdolų ekstrakto, labai geras pasirinkimas ir kokosų aliejus. Juo ištrinti kūną po maudynių. Jeigu riebaluotos odos pojūtis po maudymosi jums nepatinka, tuomet nuprauskite kūną neerzinančiu švelniu vaikišku muilu.

Kai prausiatės naudokite kempinę, o ne plaušinę, kadangi pastaroji per stipriai šveičia odą. Netrinkite kūno labai intensyviai. Atsisakykite antibakterinio muilo, kadangi jame esančios koncentruotos medžiagos panaikina natūralų odos riebalų sluoksnį ir ji ima džiūti. Odai naudingesnė dušo želė, o ne drėkinamasis muilas. Po maudynių netrinkite kūno itin šiurkščiu rankšluosčiu, geriau jį tik švelniai nusausinkite ir pasitepkite drėkinamuoju kremu, kuris ant odos susiformuoja apsauginę plėvelę, saugančią nuo neigiamo aplinkos poveikio. Jeigu nuolat naudosite įvairias drėkinamąsias priemones, tuomet viršutiniuose odos sluoksniuose padidės drėgmės kiekis ir ji vėl taps gyvybinga bei gaivi.

Odą neigiamai veikia ir džiovina ne tik sausas oras ir kietas karštas vanduo, bet ir stresas, prasta nuotaika, rūkymas, oro tarša. Šaltuoju metų laiku būtina vartoti vitaminus, pvz., A, E, K. Jeigu nepaisant visų pastangų sudrėkinti odą ji vis tiek yra itin sausa, tuomet reikėtų apsilankyti pas dermatologą.