Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir kurti. Apie tai, kiek įtakos renkantis darbdavį daro pastatų modernumas ir darbo vietos patogumas, svarsto ekspertai.
Patogi darbo vieta – privalumas
Turto banko užsakymu atlikto „Spinter“ tyrimo duomenimis, ergonomiška darbo vieta kaip kriterijus renkantis darbovietę svarbi 18 proc., dažniau – aukštesnio išsilavinimo, respondentų. Kaip labai svarbią ją įvardija 43 proc., vidutinio svarbumo – 41 proc. apklaustųjų. Visapusiškai komfortiška ir patraukli darbo vieta dažniausiai asocijuojasi su patogumu ir funkcionalumu (28 proc.), tinkamu apšvietimu (11 proc.), moderniais baldais ir darbo įrankiais, kitomis reikalingomis priemonėmis (po 10 proc.).
„Tyrimas rodo, kad patogi ir tvari darbo vieta kasmet yra vis aktualesnis kriterijus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais panašūs tyrimai atskleidė, kad darbo erdvę, kaip svarbų faktorių renkantis darbovietę, įvardijo apie 10 proc. apklaustųjų. Tai verčia manyti, kad darbo erdvės svarba po truputį tampa vis didesniu faktoriumi pritraukiant specialistus ir motyvuojant esamus darbuotojus. Matydami šią tendenciją, nuosekliai investuojame į mūsų valdomų biurų komfortą“, – komentuoja Živilė Ričkienė, Turto banko Turto strategijos ir plėtros departamento Strategijos ir analizės skyriaus vadovė.
Anot jos, svarbu yra ne tik darbo erdvių patogumas, bet ir paties pastato modernumas, energinis efektyvumas, estetika. Todėl valstybės pastatų modernizavimas, darbo vietų ergonomikos ir tvarumo didinimas yra ir vienas iš Turto banko strateginių tikslų.
„Sekant rinkos tendencijas svarbu, kad valstybės įstaigų darbo vietos atitiktų standartus ir būtų ne tik efektyvios, bet ir įtraukiančios bei atlieptų darbuotojų poreikius ir lūkesčius. Nuoseklumą įrodo ir tai, kad vien šiemet ketiname suremontuoti ir atnaujinti dar apie 49 tūkst. kv. m biurų erdvių visoje Lietuvoje. Modernizuoti valstybės institucijų infrastruktūrą, kad ši būtų efektyvi ir šiuolaikiška, leidžia investicijos iš neefektyviai naudojamo turto pardavimų“, – teigia Ž. Ričkienė.
Darbo erdvė – trečias dalyvis kambaryje
Pasak psichologo-psichoterapeuto E. Siudiko, dažnas mūsų, pajutę emocinį stresą ar nuovargį, intuityviai pradedame tvarkytis: stalą, kambarį, net kompiuterio darbalaukį. Tvarka išorėje dažnai padeda pajausti bent dalinę kontrolę, kai viduje – chaosas.
„Kūnas yra sielos namai, o kambarys, kuriame dirbame ar gyvename, – šių vidinių namų veidrodis. Kai erdvė chaotiška, nėra struktūros – kūnas siunčia signalus: čia neramu, nesaugu. Tuomet nervų sistema įsitempia, o tai tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką, gebėjimą susikaupti ar net savivertę. Tačiau kai erdvė jauki, švari, kai viskas turi savo vietą, yra oro, šviesos, aiškumo – kūnas atsipalaiduoja. Pats esu patyręs, kaip estetiška aplinka padeda giliau mąstyti, kvėpuoti, kurti. Atsiranda pojūtis, kad aš čia telpu, man čia gera būti“, – dėsto jis.
Psichologo-psichoterapeuto teigimu, mus veikia ne tik erdvė, bet ir ryšys su kitais. Darbo aplinka – tai tarsi nematomas fonas, kuris kalba už mus, kuria emocinį lauką, turi įtakos kasdieniam bendravimui, net jei to sąmoningai nesuvokiame.
„Uždaros, tamsios, triukšmingos ar netvarkingos darbo erdvės veikia žmones – jie tampa labiau įsitempę, mažiau bendraujantys, greičiau pavargsta. O kai tik pridedame šviesos, oro, erdvės – keičiasi ne tik jų nuotaika, bet ir santykiai. Tampame švelnesni, atsiranda daugiau pagarbos, humoro jausmo, bendrumo, – kalba E. Siudikas. – Erdvė – tai tarsi trečiasis dalyvis kolektyve. Ji gali raminti arba nuolat kelti įtampą. Todėl verta rūpintis ne tik tuo, kas vyksta mūsų galvose ar pokalbiuose, bet ir tuo, kur visa tai vyksta.”
„Praktiškai pastebime, kad šiandien darbo vietos ergonomikos sąvoka apima ne tik tinkamą darbo stalo parinkimą, bet visapusę investiciją į darbuotojo gerovę, produktyvumą ir kūrybingumą. Tačiau svarbu suprasti, kad ir kiekvienas iš mūsų pats aktyviai prisideda prie savo darbo aplinkos kūrimo – nereikia laukti, kad kas nors kitas sukurtų palankią atmosferą už mus. Turėdami komfortišką ir tvarią darbo erdvę, mes didiname ne tik darbo efektyvumą, bet ir formuojame modernią aplinką naujoms, kūrybiškoms idėjoms ir talentams, kuriems tai svarbu”, – pritaria Ž. Ričkienė.
Visgi darbo aplinka, pasak E. Siudiko, yra tik vienas sluoksnis. Jeigu žmogus pervargęs, nereaguoja į savo vidinį pasaulį, net ir tobuliausia aplinka netaps atrama: „Manau, kad tikroji vidinė gerovė gimsta iš derinio – kai aplinka yra palaikoma, o viduje kuriamas ryšys su savimi. Be šio derinio net ir gražiausia erdvė lieka tik scena, kurioje niekas nevyksta.“
Pranešimą paskelbė: Paulius Vaitekėnas, VĮ Turto bankas
Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje […]
Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai. Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]
„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]
Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]
Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM . „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]
Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]