2020 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Edmundas Pupinis pateikė pasiūlymą dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo, kuriuo siekiama padidinti regionuose gyvenančių šeimų galimybes pretenduoti į valstybės subsidiją.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, norint gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti reikia atitikti vieną esminių reikalavimų – būstas turi būti teritorijoje, kurioje kvadratinio metro vertė yra bent 65 proc. mažesnė už didžiausią metro vertę Lietuvoje. Todėl subsidiją šiais metais galima gauti ten, kur būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 512,75 eurų.
Parlamentaras teigia, kad esant tokiam reguliavimui, įstatymas nebeatitinka pirminio tikslo – gaivinti ir stiprinti Lietuvos regionus, kadangi ten bei toliau nuo didžiųjų miestų gyvenančios jaunos šeimos tam tikrais atvejais pretenduoti į paramą tiesiog neturi galimybių.
„65 procentų slenkstis reiškia, kad kai kurių regionų teritorijose būstą pirkti ar statyti norinčios jaunos šeimos negali pasinaudoti finansine parama. Metų pradžioje paaiškėjo, kad subsidija nebegalioja visoje Utenos miesto teritorijoje, dalyje Tauragės, dar anksčiau tokios galimybės neteko ir Panevėžyje gyvenančios jaunos šeimos. Neteisinga, kai įstatymu siekiama stiprinti šalies regionus, tačiau jaunoms šeimoms, norinčioms kurtis toliau nuo didžiųjų šalies miestų, užkertamas kelias pasinaudoti valstybės parama“, – teigė E. Pupinis.
Seimo narys E. Pupinis siūlo atsisakyti nekilnojamojo turto normatyvinių verčių kriterijaus, vietoje to įvedant reikalavimus, susijusius su atstumu nuo daugiausiai gyventojų turinčių miestų ir gyvenamosios vietos kurorto statusu.
„Dar 2018 m. siūliau nuleisti normatyvinių verčių procentų kartelę, tačiau tada projektas įstrigo Seimo komitetuose. Kadangi problema tik gilėja, teikiu naujas pataisas su tikslu atsisakyti nestabilaus būsto kainos kriterijaus ir vietoje to nustatyti aiškias paramos galiojimo teritorines ribas. Pasinaudoti parama būtų galima visoje Lietuvoje, išskyrus miestus, turinčius per 100 tūkst. gyventojų ir aplink juos esančias zonas. Parama negaliotų ir kurortinėse gyvenamosiose vietose – Neringoje, Druskininkuose, Birštone, Palangoje. Visur kitur, įskaitant ir tokius regionų centrus kaip Uteną, Tauragę ar Panevėžį, galimybė gauti valstybės paskatą būtų suteikiama“, – pažymėjo E. Pupinis.
Siūlymu siekiama nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti turėtų tos jaunos šeimos, kurios, atitikdamos ir kitus įstatyme numatytus reikalavimus, įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 20 km, per 400 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 25 km, ir įsigyjamas būstas nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje. Įsigyjamas būstas negalėtų būti ir kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje.
Seimo nario teigimu, priėmus siūlomus pakeitimus, valstybės parama iki 26 tūkst. eurų pirmajam būstui įsigyti būtų įgyvendinama efektyviau. Nauja tvarka nebūtų susijusi su kasmet besikeičiančiais nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių kriterijais, todėl įstatymo pataisos suteiktų pastovumo ir leistų jaunoms šeimoms iš anksto atsakingai planuoti savo ateitį įsigyjant būstą regione.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Ar esate matę kaip dega ličio jonų baterija? Kaip galima užgesinti elektromobilį be lašo vandens? Kaip dega medinis namas? O gal esate matę kaip medinis namas tampa visiškai nedegiu? Lietuvos Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos NGSA vadovas Martynas Matulevičius jau šį ketvirtadienį (rugsėjo 12d) Rygoje vyksiančiame civilinės saugos ir priešgaisrinių technologijų parodoje – konferencijoje „Baltic Fire […]
Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja Vyriausybės įpareigojimas visuomeninius pastatus, skirtus administracinėms, transporto, kultūros, mokslo bei sporto reikmėms, statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Pokyčiai paskatins žaliojo kurso programos įgyvendinimą, antrinių žaliavų naudojimą, mažins statybų pramonės atliekų kiekį bei išskiriamo CO2 pėdsaką. Kokius privalumus mediena suteikia šiuolaikinei architektūrai, kaip iškeltų įpareigojimų pavyks laikytis […]
Su ant sienų atsirandančiais nelegaliais grafičiais susiduria dažna daugiabučių namų bendruomenė. Ši problema – itin aktuali miestuose, prie judrių gatvių esančiuose daugiabučiuose. Jų gyventojai, norėdami išlaikyti gerą namo estetinį vaizdą ir negauti baudos, patiria papildomas išlaidas fasadų valymui ar perdažymui. Kokios prevencinės priemonės gali padėti išvengti nelegalių grafitininkų pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity […]
Su vienu didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų „Realco“ susijusi UAB „Sostinės bokštai“ itin sėkmingai išplatino verslo centro „Hero“ statybų finansavimui skirtą ketvirtąją, viešą obligacijų emisijos dalį. Jos metu buvo planuota pritraukti 4 mln. eurų, tačiau sulaukus didelio investuotojų susidomėjimo, buvo nutarta sumą pakelti iki 13,6 mln. eurų. Ketvirtoji obligacijų emisijos dalis buvo pradėta platinti […]
Su vienu didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų „Realco“ susijusi UAB „Sostinės bokštai“ itin sėkmingai išplatino verslo centro „Hero“ statybų finansavimui skirtą ketvirtąją, viešą obligacijų emisijos dalį. Jos metu buvo planuota pritraukti 4 mln. eurų, tačiau sulaukus didelio investuotojų susidomėjimo, buvo nutarta sumą pakelti iki 13,6 mln. eurų. Ketvirtoji obligacijų emisijos dalis buvo pradėta platinti […]
„FIXUS Mobilis“ pradeda registraciją į prevencinės priežiūros praktinius mokymus. Istorinių statinių savininkams, valdytojams ir meistrams skirti užsiėmimai vyks spalio 4–6 d. Adomynės dvare ir bažnyčioje, Kupiškio rajone. „Pagrindinis praktinių mokymų tikslas, žinoma, – skleisti gerąją kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros praktiką, kurią sukaupėme apžiūrėję daugiau nei 350 kultūros paveldo objektų. Per užsiėmimus mokomės ne tik […]