Vilniaus miesto Taryba nusprendė perduoti valstybės nuosavybėn daugiau nei prieš 30 metų Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo pastatytą 1232 kv. m ploto fontaną, už kurio priežiūrą iki šiol buvo atsakinga savivaldybė. Taip teisiškai sureguliuoti fontano priklausomybės ir priežiūros klausimai.
1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio suprojektuotas fontanas seniai neeksploatuojamas, jo architektūrinė dalis buvo išardyta 2013 m., ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Iš pradžių čia įrengti gėlynai, vėliau jis uždengtas tentais su istoriniu Europos žemėlapiu, buvo svarstyta jį ir visiškai išardyti.
Savivaldybės žiniomis, Seimo kanceliarija planuoja fontano rekonstrukcijai gauti valstybės ir privačių fondų skiriamų lėšų. Perdavus fontaną Seimo kanceliarijai, atsiranda galimybė artimiausiu metu fontaną atgaivinti, kad jis vėl džiugintų miesto gyventojų ir svečių akis, taip pagerinant estetinį centrinės miesto dalies ir reprezentacinės Nepriklausomybės aikštės vaizdą.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Renkantis darbovietę, lietuviams toli gražu svarbi ne tik biuro vieta – didžiulė reikšmė teikiama ir darbo vietos patogumui, tvarumui. Užsienyje ši tendencija pastebima jau kurį laiką: vienur biurai primena raminančias džiungles, o kiti darbdaviai leidžia savo darbuotojams… tiesiog pamiegoti. Šį pavasarį Turto banko užsakymu atliktas „Spinter tyrimų“ gyventojų tyrimas parodė, kad visapusiškai patogi ir patraukli […]
Rugpjūčio mėnesį prasideda didysis studentų migravimas. Sužinojus stojimo egzaminų rezultatus, svarbiausiu klausimu įstojusiems mokytis kitame mieste tampa gyvenamoji vieta. Išaugus būstų paklausai, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais fiksuojamas ir jų nuomos kainų pikas, o tai bent dalį studentų tėvų paskatina pagalvoti ir apie nuomos alternatyvą – būsto įsigijimą. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2024-2025 metais Lietuvoje mokėsi daugiau nei […]
Šią savaitę vėl girdime sinoptikų įspėjimus apie besiartinančią audrą. Savo ruožtu draudikai jau skaičiuoja nemenkus nuostolius, kuriuos sukėlė ne tik audros, bet ir žaibai. Žaibų sukeltos elektros viršįtampės „sudegina“ ir svarbias namų sistemas – šilumos, vandens siurblius, kiemo vartų mechanizmus, namų buitinę techniką, kompiuterius ir net vejos robotus. „Po kiekvienos didesnės audros sulaukiame klientų pranešimų […]
Statybvietėje Kauno Laisvės alėjoje, vietoje kadaise veikusios parduotuvės „Merkurijus“, pasiektas svarbus statybų etapas – ant statomo naujo daugiafunkcio komplekso iškeltas vainikas. Ši tradicinė ceremonija žymi momentą, kai statinys pasiekia aukščiausią statinio tašką, baigiami pagrindiniai konstrukciniai darbai. Šiuo etapu baigtos statyti visos pastato konstrukcijos – pamatai, kolonos, perdangos ir kt. – bei įrengta dalis inžinerinių tinklų. […]
Ukmergės gatvėje, vienoje intensyviausių Vilniaus transporto arterijų, kyla naujas „Kia“ ir „Škoda“ automobilių centras. Tačiau ši statyba išsiskiria ne tik moderniu projektu – jo centre atsidūrė vienas medis. Paprastasis klevas, išsiskiriantis savo dydžiu ir vitališkumu, tapo svarbiausiu aplinkosaugos prioritetu, dėl kurio buvo koreguojamas pastato kontūras, rengiamos specialios apsaugos zonos ir taikomos netipinės inžinerinės technologijos. Kad […]
Palūkanos yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių būsto paskolos kainą ir prieinamumą. Vis dėlto, ne kiekvienas imantis būsto paskolą žino, kaip skirtingos palūkanų rūšys paveikia mėnesio įmokas. Aiškiau suprasti palūkanų sudėtį ir įtaką būsto paskolai padeda „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Palūkanos – tai pinigų suma, kurią mokame už gautą paskolą, arba gauname už […]