Privačių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, per kurių nuosavybę nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos bus tiesiama europinio standarto geležinkelio linija „Rail Baltica“, kviečiami pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus.
Atitinkami pranešimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio ir Panevėžio rajonų sklypų savininkų bei naudotojų.
Privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų patogumui numatytos dvi arba trys datos, kuomet jie galės pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Šiai procedūrai atlikti savininkai bus kviečiami atvykti į nurodytą vietą. Savininkai ir naudotojai taip pat raštu turės pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.
Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos žemės savininkas ar naudotojas akto nepasirašys, bus kreipiamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, o akte nurodyta suma bus pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
Apie tai bus pranešta žemės savininkui ar naudotojui. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjami teisme, įstatymo numatyta tvarka.
Visas minėtas procedūras reglamentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas.
Už valstybės poreikiams paimamą turtą atlyginama vieninteliu įstatymais numatytu būdu – išperkant žemę, teisingai atlyginant pinigais visiems žemės sklypų savininkams ir kitiems naudotojams.
Išperkamos visuomenės poreikiams žemės vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais ir atlikus kiekvienos paimamos sklypo dalies individualų turto vertinimą pagal rinkos vertę.
Išperkant žemę atlyginami ir kiti nuostoliai – vertinami žemėje esantys sodiniai, medynų tūris, negautas derlius, įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patiriami dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, kiti nuostoliai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 metų pradžioje patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos vieta.
Patvirtinus specialųjį planą buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Registruotais laiškais apie tai buvo pranešta žemės sklypų savininkams bei naudotojams. Informacija apie žemės išpirkimą buvo paskelbta žiniasklaidoje bei oficialioje projektą įgyvendinančios Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
Iš viso specialiojo plano sprendiniuose geležinkelio linijos statybai 1244 ha teritorijoje yra suprojektuotas 71 žemės sklypas. Didžiąją dalį geležinkelio linijai tiesti reikalingo ploto – 945 ha – sudaro nuosavybės teise valdoma privati žemė. Suplanuota geležinkelio vėžė kerta beveik 1 200 privačių žemės sklypų. Maždaug ketvirtadalį geležinkeliui tiesti reikalingo ploto sudaro miško žemė, o 187 ha užima valstybinės žemės sklypai. Rengiant žemės paėmimo projektą skaičiai yra tikslinami.
Geležinkelio linijai tiesti reikalingus žemės sklypus planuojama baigti išpirkti 2019 metų pradžioje. Išpirkti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruoti valstybės vardu.
Bendra apskaičiuota „Rail Baltica“ projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,8 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 85%, tikimasi, finansuos ES. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.
„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje. 2015 metų pabaigoje buvo pastatyta 120 km ilgio trasa nuo Lenkijos iki Kauno.
Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”
Antradienį Seimas priėmė grupės Seimo narių pasiūlytas Statybos įstatymo pataisas, leisiančias nuo kitų metų sausio 1 d. pagreitinti statybų procesus. Pataisose patikslinti atvejai, kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), keičiant pastatų paskirtį. Jį reikės gauti, kai keičiasi pastatų ar patalpų paskirties grupė arba kai keičiasi inžinerinio statinio grupė. Kitais atvejais šio dokumento nereikės. Pavyzdžiui, keičiant […]
Birželio 18 dieną 18 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros mokykla pakvies į Kauno menininkų namuose duris atveriančią parodą „Tvarumo istorijos“. Studentai ir dėstytojai visus menininkų namų svečius kvies į susitikimą su architektūra ir skatins pažvelgti į tvarumą plačiau – kaip į švelnų, jautrų ryšį – su istorija, žmonėmis ir mus supančia erdve. Parodoje bus […]
Šiltasis metų sezonas, džiuginantis atostogoms ir poilsiui palankiu oru, turi ir nemalonią savybę – jis kasmet atneša didesnių ar mažesnių audrų. Praėjusią savaitę pietiniu Lietuvos pakraščiu praslinkusi audra rodo, kad audrų sezonas jau prasidėjo. Kaip atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, pusė šalies gyventojų (50 proc.) jaučia susirūpinimą dėl galimų audrų padarinių, o […]
Turto bankas vasarą pasitiko fiksuodamas reikšmingus aukcionų rezultatus. Nuo metų pradžios iki vasaros viešuosiuose aukcionuose parduoti 275 objektai, už kuriuos surinkta 10,6 mln. Eur. Surinktos lėšos reikšmingai prisidės kuriant šiuolaikiškas darbo erdves valstybės tarnautojams. Šiltasis metų sezonas – ne kliūtis toliau serviruoti patrauklius nekilnojamojo turto (NT) pasiūlymus visoje Lietuvoje. Aukcionuose bus galima išvysti ir tokių netikėtų […]
Vilniaus Viršuliškių mikrorajone, Juozo Rutkausko gatvėje pradedamas statyti naujas gyvenamųjų namų kompleksas „Romeo ir Džiuljeta“. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Groupinvest“ į projektą investuos daugiau nei 18 mln. eurų, statybų pabaiga numatoma 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Gyvenamųjų namų kompleksą sudarys du daugiabučiai – devynių aukštų A korpusas ir dešimties aukštų B korpusas. Juose bus įrengti 157 […]
Aplinkos ministerijos surengtoje Lietuvos savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencijoje buvo pristatyti statybų sektoriuje planuojami pokyčiai, kalbėta apie šio sektoriaus skaitmenizavimo reikšmę bei architektūros kokybės gaires, kvartalinę renovaciją ir žiedinės statybos modelio koncepciją. Renginyje aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas kalbėjo apie statybų sektoriuje planuojamus pokyčius mažinant perteklinę biurokratiją ir supaprastinant statybų procedūras. „Jau parengtos ir Seime svarstomos Statybos […]