Savininkai, per kurių žemes ties “Rail Baltica”, kviečiami pasirašyti aktus

Privačių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, per kurių nuosavybę nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos bus tiesiama europinio standarto geležinkelio linija „Rail Baltica“, kviečiami pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus.
Atitinkami pranešimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio ir Panevėžio rajonų sklypų savininkų bei naudotojų.
Privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų patogumui numatytos dvi arba trys datos, kuomet jie galės pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Šiai procedūrai atlikti savininkai bus kviečiami atvykti į nurodytą vietą. Savininkai ir naudotojai taip pat raštu turės pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.
Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos žemės savininkas ar naudotojas akto nepasirašys, bus kreipiamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, o akte nurodyta suma bus pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
Apie tai bus pranešta žemės savininkui ar naudotojui. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjami teisme, įstatymo numatyta tvarka.
Visas minėtas procedūras reglamentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas.
Už valstybės poreikiams paimamą turtą atlyginama vieninteliu įstatymais numatytu būdu – išperkant žemę, teisingai atlyginant pinigais visiems žemės sklypų savininkams ir kitiems naudotojams.
Išperkamos visuomenės poreikiams žemės vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais ir atlikus kiekvienos paimamos sklypo dalies individualų turto vertinimą pagal rinkos vertę.
Išperkant žemę atlyginami ir kiti nuostoliai – vertinami žemėje esantys sodiniai, medynų tūris, negautas derlius, įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patiriami dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, kiti nuostoliai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 metų pradžioje patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos vieta.
Patvirtinus specialųjį planą buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Registruotais laiškais apie tai buvo pranešta žemės sklypų savininkams bei naudotojams. Informacija apie žemės išpirkimą buvo paskelbta žiniasklaidoje bei oficialioje projektą įgyvendinančios Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
Iš viso specialiojo plano sprendiniuose geležinkelio linijos statybai 1244 ha teritorijoje yra suprojektuotas 71 žemės sklypas. Didžiąją dalį geležinkelio linijai tiesti reikalingo ploto – 945 ha – sudaro nuosavybės teise valdoma privati žemė. Suplanuota geležinkelio vėžė kerta beveik 1 200 privačių žemės sklypų. Maždaug ketvirtadalį geležinkeliui tiesti reikalingo ploto sudaro miško žemė, o 187 ha užima valstybinės žemės sklypai. Rengiant žemės paėmimo projektą skaičiai yra tikslinami.
Geležinkelio linijai tiesti reikalingus žemės sklypus planuojama baigti išpirkti 2019 metų pradžioje. Išpirkti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruoti valstybės vardu.
Bendra apskaičiuota „Rail Baltica“ projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,8 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 85%, tikimasi, finansuos ES. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.
„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje. 2015 metų pabaigoje buvo pastatyta 120 km ilgio trasa nuo Lenkijos iki Kauno.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum“

Kiti skelbimai:
 
Silk EyeLift Cream Kremas odai aplink akis, 30ml
 
Chateau de Beaute Vino Sheen Fusion Fluidas išlyginantis smulkias ir gilias raukšles, 30ml
 
PE-6011E Vakoss pūkų rinkiklis žalias
 
Nespresso Espresso Livanto kavos kapsulės 10vnt.
KĖDAINIUOSE ATNAUJINTAS DAUGIAU KAIP PRIEŠ 50 METŲ STATYTAS TILTAS

KĖDAINIUOSE ATNAUJINTAS DAUGIAU KAIP PRIEŠ 50 METŲ STATYTAS TILTAS

Kėdainiečiai vėl turi kuo džiaugtis – pagaliau baigtas statyti pėsčiųjų tiltas per Smilgos upelį, o ketvirtadienio vakarą  jis oficialiai pristatytas visuomenei. Stebint nemažam būreliui kėdainiečių, savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius perkirpo juostelę per tiltą. Sutvarkytas, galima sakyti, iš naujo perstatytas ne tik prieš penkis dešimtmečius […]

  Straipsniai »
Finalinis projekto akordas – apdovanojimas „Už darnią plėtrą“

Finalinis projekto akordas – apdovanojimas „Už darnią plėtrą“

Šiemet baigiamas „Citus“ projektas „Neries ardai“ gavo dar vieną įvertinimą. Projektas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos kasmetiniame konkurse iš 34 pretendentų „Už darnią plėtrą“ išrinktas geriausiu būsto projektu. „Labai džiaugiamės, kad „Neries ardų“ projektas spėjo gauti dar vieną reikšmingą įvertinimą. Už jį, pirmiausia, noriu padėkoti su projektu dirbusiai komandai, taip […]

  Straipsniai »
Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins? Architektų nupiešta perspektyva teisinga, ar klaidinanti? Kyla didžiulės įtampos, šalys viena kitą gąsdina teismais, išeičių ieškojimo kelias ilgas […]

  Straipsniai »
Projektas „Rinktinės URBAN“ – konkurso „Už darnią plėtrą“ laimėtojas

Projektas „Rinktinės URBAN“ – konkurso „Už darnią plėtrą“ laimėtojas

Bendrovės Merko statyba projektas „Rinktinės URBAN“  tapo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamo konkurso „Už darnią plėtrą“ nugalėtoju  „Ateities projekto“ kategorijoje. „Simboliška, kad būtent projektas „Rinktinės URBAN“ laimėjo „Ateities projekto“ kategorijoje. Iš tiesų apleistame Vilniaus centre esančiame sklype pradėjome kurti ateities miestą – patogius, jaukius, ekonomiškus namus šiuolaikiškam žmogui. Žmogui, kuris yra veiklus, aktyvus, […]

  Straipsniai »
PAGD: dūmų detektoriai – beveik pusės Lietuvos gyventojų namuose

PAGD: dūmų detektoriai – beveik pusės Lietuvos gyventojų namuose

Nuo dūmų detektorių pripažinimo privalomais Lietuvos gyventojų namuose praėjus pusmečiui šie prietaisai yra įrengti 43 proc. šalies būstų. Ugniagesiai gelbėtojai jau fiksuoja dūmų detektorių naudą – išgelbėtas žmonių gyvybes. Priešgaisrinės apsaugos departamento (PAGD) duomenimis, per dešimt šių metų  mėnesių gaisruose žuvo 12 proc. mažiau Lietuvos gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai – mažiausias aukų […]

  Straipsniai »
Atsargiai: skalbimo mašinos ir indaplovės gali pridaryti netikėtų nuostolių

Atsargiai: skalbimo mašinos ir indaplovės gali pridaryti netikėtų nuostolių

Nepakeičiama pagalbininkė buityje skalbimo mašina ar indaplovė, tinkamai neprižiūrėta, gali sukelti tūkstantinę žalą. Netikėtai pratekėjęs vanduo gali pakenkti grindims, baldams ar padaryti žalos kaimynams, o nuostoliai gali siekti nuo kelių šimtų iki 20 tūkst. eurų. Didelės dalies šių žalų galima išvengti, laikantis vienos auksinės taisyklės. Vandens žarnelę reikia keisti kas 5 metus Dažniausiai tokiais atvejais […]

  Straipsniai »