Privačių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, per kurių nuosavybę nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos bus tiesiama europinio standarto geležinkelio linija „Rail Baltica“, kviečiami pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus.
Atitinkami pranešimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio ir Panevėžio rajonų sklypų savininkų bei naudotojų.
Privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų patogumui numatytos dvi arba trys datos, kuomet jie galės pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Šiai procedūrai atlikti savininkai bus kviečiami atvykti į nurodytą vietą. Savininkai ir naudotojai taip pat raštu turės pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.
Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos žemės savininkas ar naudotojas akto nepasirašys, bus kreipiamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, o akte nurodyta suma bus pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
Apie tai bus pranešta žemės savininkui ar naudotojui. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjami teisme, įstatymo numatyta tvarka.
Visas minėtas procedūras reglamentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas.
Už valstybės poreikiams paimamą turtą atlyginama vieninteliu įstatymais numatytu būdu – išperkant žemę, teisingai atlyginant pinigais visiems žemės sklypų savininkams ir kitiems naudotojams.
Išperkamos visuomenės poreikiams žemės vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais ir atlikus kiekvienos paimamos sklypo dalies individualų turto vertinimą pagal rinkos vertę.
Išperkant žemę atlyginami ir kiti nuostoliai – vertinami žemėje esantys sodiniai, medynų tūris, negautas derlius, įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patiriami dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, kiti nuostoliai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 metų pradžioje patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos vieta.
Patvirtinus specialųjį planą buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Registruotais laiškais apie tai buvo pranešta žemės sklypų savininkams bei naudotojams. Informacija apie žemės išpirkimą buvo paskelbta žiniasklaidoje bei oficialioje projektą įgyvendinančios Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
Iš viso specialiojo plano sprendiniuose geležinkelio linijos statybai 1244 ha teritorijoje yra suprojektuotas 71 žemės sklypas. Didžiąją dalį geležinkelio linijai tiesti reikalingo ploto – 945 ha – sudaro nuosavybės teise valdoma privati žemė. Suplanuota geležinkelio vėžė kerta beveik 1 200 privačių žemės sklypų. Maždaug ketvirtadalį geležinkeliui tiesti reikalingo ploto sudaro miško žemė, o 187 ha užima valstybinės žemės sklypai. Rengiant žemės paėmimo projektą skaičiai yra tikslinami.
Geležinkelio linijai tiesti reikalingus žemės sklypus planuojama baigti išpirkti 2019 metų pradžioje. Išpirkti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruoti valstybės vardu.
Bendra apskaičiuota „Rail Baltica“ projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,8 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 85%, tikimasi, finansuos ES. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.
„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje. 2015 metų pabaigoje buvo pastatyta 120 km ilgio trasa nuo Lenkijos iki Kauno.
Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum“
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) pateikė išvadas dėl administracinės paskirties pastato ir lauko teniso kortų su pagalbinėmis patalpomis (K. Donelaičio g. 6A, Klaipėdoje) rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų. Ekspertai įvertino jų atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir pateikė keletą rekomendacijų projekto tobulinimui. RAT vertinimu, suprojektuoti sprendiniai (autoriai architektai Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis, Saulius Plungė) yra inovatyvūs, […]
Dažniausi komunaliniai nepatogumai, su kuriais susiduria Lietuvos gyventojai, yra kuriam laikui dingusi elektra ir užsikimšę nuotekų vamzdžiai. Bent kartą per metus su elektros tiekimo sutrikimais susiduria kas antras, o problemų su vamzdžiais turi kas penktas šalies gyventojas. Tai atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, elektros sutrikimai kartą per metus arba dažniau kamuoja 47 proc. […]
Viršutiniame prekybos centro „GO9“ aukšte jau šią vasarą duris atvers daugiau nei 2100 kv. m. plote įrengta bendradarbystės erdvė „UMA GO9“. Skandinaviškos estetikos bei funkcionalumo stiliumi bus įrengta 230 įvairių darbo vietų: 36 privatūs biurai, skirti 1 – 12 asmenų komandoms, 70 atviro tipo darbo vietų bendradarbystės erdvėje, 6 susitikimų kambariai, bendrosios erdvės su kavos […]
Gyventojai ir verslas jau gali įsivesti elektrą ar pasididinti jos galią greičiau, paprasčiau, tiesiog neišeidami iš namų. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), patobulinęs procedūras ir sistemas, klientams suteikia galimybę elektros paslaugas gauti vienu prisėdimu prie kompiuterio. Klientas, prisijungęs prie svetainės www.manogile.lt ir pasirinkęs elektros įvedimo arba galios didinimo paslaugą, turi atlikti tokius veiksmus: nurodyti objekto tipą […]
