Savas būstas prieš nuomotą: apsimoka ar iš inercijos?

Savas būstas prieš nuomotą: apsimoka ar iš inercijos?

Didžiosiose pasaulio sostinėse jau įprasta, kad gyventojai, negalėdami įpirkti brangaus būsto, beveik visą gyvenimą jį nuomojasi, o štai lietuviai nuo seno prioritetą teikia nuosavai gyvenamai vietai. Besikeičiančios nekilnojamojo turto ir darbo rinkos sąlygos gali ir išmušti polinkį į nuosavybę, teigia ekspertai. Daug kas priklauso netgi ne nuo ekonominių veiksnių, o tiesiog nuo žmogaus gyvenimo būdo. 

Didelė būstų paklausa lemia augančias nekilnojamojo turto (NT) kainas. Skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, vidutinė parduodamo buto kv. metro kaina Vilniuje nuo 2019 m. išaugo apie 20 proc. ir šiais metais siekia apie 2 429 EUR. NT kainų augimo tendencija akivaizdi ir Kaune bei Klaipėdoje – Kaune buto kv. m kaina per dvejus metus išaugo 29 proc. (dabar – 1 525 EUR už kv. m), Klaipėdoje – apie 15 proc. (1 364 EUR už kv. m). Vidutinė gyvenamojo namo kv. m kaina Vilniuje šiemet siekia apie 1 500 EUR, Kaune apie 1 079 EUR, Klaipėdoje apie 1 194 EUR.

„Aukštos būsto įsigijimo kainos verčia susimąstyti, ar mūsų rinka netampa panaši į Skandinavijos šalių, kur būstą įpirkti sugeba mažesnė, pasiturinčioji visuomenės dalis. Kol kas įsigyti apie 100 kv. m namą Vilniuje vidutines pajamas uždirbančiam namų ūkiui nėra itin sunku – tokio būsto paskolos įmoka banke sudaro beveik dvigubai mažesnę sumą nei jo nuoma. Tačiau situacija gali pasikeisti, jeigu būsto paklausa ir toliau išliks didelė, o nekilnojamojo turto vystytojai nespės užtikrinti reikiamos pasiūlos arba smarkiai nukris būsto nuomos kainos“, – sako „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

„Luminor“ ekonomistų skaičiavimu, Vilniuje vidutinės metinės disponuojamos šeimos pajamos siekia apie 22 tūkst. EUR arba 1 840 EUR per mėnesį. Vidutinė apie 100 kv. m namo kaina, portalo aruodas.lt duomenimis, Vilniuje šiemet sudaro apie 151 tūkst. EUR. Tokio ploto būstą išsinuomoti vidutiniškai kainuotų apie 980 EUR per mėnesį. Tuo tarpu 151 tūkst. EUR vertės namą perkant su paskola mėnesinė būsto paskolos įmoka sudarytų apie 487 EUR,  jei pradinis paskolos įnašas siektų bent 15 proc. paskolos sumos, o paskolos terminas būtų 30 metų.

„Atsakymas, kas labiau apsimoka, pirkti ar nuomotis būstą, didele dalimi priklauso nuo konkretaus asmens poreikių ir galimybių. Jeigu bandytume sudėlioti algoritmą, ką svarbu apsvarstyti priimant tokį sprendimą, patarčiau iš anksto apgalvoti ateities planus ir dabartinį gyvenimo būdą – ar esate sėslus žmogus, ar, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, verčiau keliautumėte aplink pasaulį. Pagaliau, kaip vertinate savo karjeros perspektyvas ir finansines galimybes“, – teigia A. Kvakšys.

Pasak A. Kvakšio, dažniau būstą nuomotis, o ne pirkti, gali paskatinti ir besikeičianti darbo rinka.

„Pasaulinės tendencijos panašios – aukščiausios būstų kainos yra valstybių sostinėse, nes čia aktyviausia darbo rinka, išvystyta miesto infrastuktūra. Tačiau pandemija parodė, kad nemažai gyventojų dirbti gali iš namų, tai skatina domėtis alternatyvomis – pavyzdžiui, matome tendenciją, kad jaunos šeimos žiemos sezonui persikelia gyventi į šiltesnius pasaulio kraštus, o savo būstus tam laikotarpiui išnuomoja“, – sako A. Kvakšys.

Apie „Luminor“

„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje. 2300 „Luminor“ darbuotojų aptarnauja 870 000 klientų. Aptarnaujame individualių asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Esame tokie pat, kaip ir rinkos, kuriose veikiame – jaunatviški, dinamiški ir nuolat žvelgiantys į ateitį.

Daugiau informacijos:

Indrė Baltrušaitienė

„Luminor“ komunikacijos vadovė

Tel.: +370 676 45334

El. p.: indre.baltrusaitiene@luminorgroup.com

Pranešimą paskelbė: Aistė Veberaitė, UAB „Publicum“

Rekomenduojame

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos (Paparčių viaduko) ir aplinkinių kelių rekonstravimo. Sutarties vertė – 10,495 mln. eurų su PVM. Vadinamojo Paparčių viaduko būklė – prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle, kuriuo šiuo metu ribojama sunkiasvorio transporto priemonių […]

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras ruošia socialiai atsakingus ir verslius naujos kartos specialistus

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras ruošia socialiai atsakingus ir verslius naujos kartos specialistus

Viena iš pagrindinių sėkmingo, ilgus metus išsilaikyti rinkoje siekiančio verslo krypčių – tvarūs, socialiai atsakingi ir etiški sprendimai. Visos šios vertybės labai svarbios ir statybų sektoriui, tad Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras siekia įgalinti jaunus žmones siekti etiškos lyderystės ir siūlo mokiniams atnaujintą socialinio verslumo programą. Kaip parodė pastarieji metai, pokyčiai vyksta itin sparčiai, […]

Ką daryti, kad nenusipirktumėt nesandaraus namo, ir kuo naudingas kontrolinis tyrimas

Ką daryti, kad nenusipirktumėt nesandaraus namo, ir kuo naudingas kontrolinis tyrimas

Laikas, kai namai perkami iš brėžinių, naudingas tik statytojams. Patiklių pirkėjų gali laukti ne tik dideli nusivylimai, bet ir piniginiai nuostoliai. Į vieną sandarumo tyrimo laboratoriją paskambino statytojas. Jis pastatė didelį 25 kotedžų kvartalą, kitąmet planuoja statybas ir tęsti, ir plėsti. Namams būtina atlikti sandarumo matavimus. Išgirdęs, kaip tai atliekama, kokie turi būti rodikliai, statytojas […]

„Jūrės medis“ tvaresnę aplinką nori kurti ir Lietuvoje

„Jūrės medis“ tvaresnę aplinką nori kurti ir Lietuvoje

Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai populiarėja, lietuviai dar neišnaudoja visų jos panaudojimo galimybių. Medinės statybos privalumų suvokimas pamažu plečiasi. Lietuvoje jau įgyvendinta nemažai sudėtingų […]

Naujausi duomenys: dūmų detektorių lietuvių namuose gerokai mažiau nei pas latvius ir estus

Naujausi duomenys: dūmų detektorių lietuvių namuose gerokai mažiau nei pas latvius ir estus

Mažiausiai Lietuvos žmonių, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, namuose turi įsirengę dūmų detektorius. Naujausi duomenys rodo, kad šiuos įrenginius gyvenamosiose patalpose yra sumontavę 66 proc. mūsų šalies, 78 proc. Latvijos ir net 91 proc. Estijos gyventojų. Nuo dūmų detektorių paskelbimo privalomais Lietuvoje praėjo pusketvirtų metų, Latvijoje jie privalomi nuo 2020 m.,  Estijoje – nuo […]

„Citus“ Vilniaus Kareivių g. ruošia dar vieną būsto projektą

„Citus“ Vilniaus Kareivių g. ruošia dar vieną būsto projektą

Išskirtinių būsto projektų valdymo įmonė „Citus“, visai netoli rugsėjį anonsuoto multifunkcinio planuoja dar vieną būsto projektą. Jis numatytas taip pat ypač intensyviai besikeičiančioje Verkių ir Žirmūnų mikrorajonų sandūroje – adresu Kareivių g. 2E, urbanistinio „Ogmios miesto“ ir Ozo parko kaimynystėje. Investicijos į projektą sieks apie 13 mln. Eur. „Sostinės būsto rinkoje dabar didžiausius iššūkius kelia […]