2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus  įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus.

Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2020 metais tokių zonų buvo 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Išsamiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1442a3703f0511eb8d9fe110e148c770

Žemės mokestis perskaičiuojamas kas 5-ius metus,  paskutinį kartą buvo perskaičiuotas 2018 m., tad šiais ir kitais metais dar nesikeis. Žemės mokestis bus perskaičiuojamas 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais.

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2020 m., nuo 2021 m. sausio 1 d. didėja 1,06 karto: Pagėgių savivaldybėje mažėja (0,99 karto), kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 0,01 karto (Druskininkų, Kalvarijos, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono savivaldybėse) iki 1,29 karto (Šakių rajono savivaldybėje).

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2020 m., nuo 2021 m. sausio 1 d. kinta įvairiai: gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto, Kalvarijos, Marijampolės ir Šiaulių rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto).

Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir rajono, Šiaulių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,95 iki 0,99  karto), Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėse nekinta,  kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto).

Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Druskininkų, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta,  kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,28 karto). Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Šiaulių rajono, Vilkaviškio rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,19 karto).

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir Pagėgių savivaldybėse mažėja (nuo 0,98 iki 0,99 karto), o kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,31 karto).

Pranešimą paskelbė: Kristina Žukovska, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos