Robert Ziminski, infrastruktūros statybų bendrovės „HISK“ generalinis direktorius.

Nors statybų sektoriuje tvarumo standartai jau tapo įprasta praktika – pradedant CO2 emisijų mažinimu, organinių medžiagų naudojimu ir spartesniu perėjimu prie atsinaujinančių energijos šaltinių, – tikroji tvarumo vizija apima daugiau nei vien aplinkosaugines priemones. Ar galima pasiekti ilgalaikius tikslus be glaudesnio ir skaidresnio bendradarbiavimo tarp visų infrastruktūros projektų dalyvių?

Europos žaliasis kursas suteikia svarų impulsą tvarioms permainoms infrastruktūros sektoriuje, siekdamas skatinti klimatui neutralų, atsakingą ir ilgalaikiu poveikiu grindžiamą požiūrį. Šis kursas numato, kad klimato tikslai būtų integruojami į visas su sektoriaus plėtra susijusias veiklas, pradedant nuo projektavimo iki eksploatacijos. 

Prie tvarumo tikslų jau dabar reikšmingai prisideda tokios bendrovės kaip „HISK“. Pirmieji Lietuvoje suprojektavome žaliąjį koridorių biologinei įvairovei išsaugoti, naudojame antrines žaliavas, esame perėję prie žaliosios energijos ir laikomės kitų tvarumo principų. Tačiau siekiant ilgalaikio tvarumo visame sektoriuje, vien aplinkosaugos priemonių neužtenka. Dideliems infrastruktūros projektams būtina ne tik atidi aplinkosaugos kontrolė, bet ir skaidri valdysena bei nuosekli komunikacija tarp visų dalyvių – nuo projektuotojų iki rangovų, užsakovų.

Problemos – giliai įsišaknijusios 

Sektoriui sparčiai plečiantis, didėjant darbų intensyvumui ir griežtėjant biudžeto bei kokybės reikalavimams, dažnai susiduriama su projektų vėlavimais, prastovomis, biudžeto viršijimu bei kokybės standartų nesilaikymu. Šių problemų poveikį sektoriui atliepia ir pasaulinė statistika. Remiantis „McKinsey Global Institute“ duomenimis, nors prekybos, gamybos ar žemės ūkio sektorių efektyvumas nuosekliai auga, efektyvumas statybose vis dar išlieka žemas.

Lietuvos rinkoje aiškiai matome, kas trukdo siekti didesnio efektyvumo. Tai – neefektyvi komunikacija tarp projekto dalyvių, kuri lemia nesusikalbėjimą, nesutarimus ir papildomų darbų poreikį. Tai ne tik padidina projekto kaštus, bet ir sukelia vėlavimus. Akivaizdu, kad be sklandaus ir sistemingo informacijos perdavimo šių problemų išspręsti nepavyks.

Sprendimas – skaitmeninis 3D modelis

Siekiant tvarumo tikslų statybų sektoriuje, būtina įgalinti jau esamas skaitmenines technologijas, kurios gali sumažinti CO2 emisijas ir energijos sąnaudas net iki 70 proc. Vienas iš sprendimų galėtų būti standartizuotas 3D projektavimo naudojimas infrastruktūros projektuose, naudojant bent nedidelę dalį BIM metodologijos, kai galutinis projektavimo rezultatas apima ne tik tradicinį popierinį ar PDF projektą, bet ir reikiamos apimties skaitmeninį modelį. Toks požiūris užtikrintų skaidresnį ir tikslesnį informacijos perdavimą tarp visų projekto dalyvių, padidintų rangos darbų kokybę, sumažintų korekcijų poreikį ir paspartintų projekto eigą. 

Šiuo metu daugelis projektuotojų jau dirba su 3D modeliais, todėl logiška būtų šią praktiką išplėsti į kitus projekto etapus – nuo pradžios iki pabaigos. „HISK“ patirtis rodo, kad skaitmenizacija padeda optimizuoti procesus, gerina projekto valdymą ir didina jo skaidrumą. Todėl toks visose statybų fazėse naudojamas modelis sumažintų žmogiškųjų klaidų tikimybę, padėtų laikytis biudžeto, taupytų laiką ir išteklius bei skatintų glaudesnį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą.

Tiek rinkoje, tiek valstybiniame sektoriuje aiškiai juntamas bendros skaitmenizacijos vizijos poreikis. Tikiu, kad ilgalaikį tvarumą pasieksime tik tada, kai nuosekliai diegsime reikalingus skaitmeninius sprendimus ir užtikrinsime glaudesnį bendradarbiavimą su kitais projekto dalyviais. Tai ne tik padės pasiekti ekologinius tikslus, bet ir paskatins spartų viso sektoriaus augimą.

Pranešimą paskelbė: Monika Spruntulytė, UAB „Bosanova”