„Realco“ kuria naujas tradicijas: vystomuose projektuose pasirūpina bendrijų steigimu

1

„Realco“ kuria naujas tradicijas: vystomuose projektuose pasirūpina bendrijų steigimu

Daugiabučių namų priežiūra įprastai rūpinasi gyventojų pasirinkta administruojanti įmonė arba patys gyventojai – sudarę jungtinės veiklos sutartį arba įkūrę daugiabučio namo savininkų bendriją. Pastarąjį variantą palaiko ir nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, kurie,  baigdami naujus gyvenamųjų daugiabučių namų projektus, vis dažniau pasirūpina ir bendrijos steigimu.

NT plėtotojo įsteigta bendrija palengvina naštą naujakuriams, kurie įsigiję būstą dažniausiai būna susitelkę į naujo būsto įrengimą, o ne į namo administravimo klausimus.

„Bendrijų kūrimas NT plėtotojo iniciatyva yra vis labiau įsigalinti tendencija. Visų pirma, tai yra reikšminga pagalba naujakuriams, nes jiems nebereikia užsiimti papildoma veikla – organizuoti steigiamųjų susirinkimų ir balsavimų, rengti bei derinti bendrijos įstatų, ruošti kitų reikalingų dokumentų. Antra, kurdamiesi naujame daugiabutyje gyventojai dažniausiai nepažįsta kaimynų, tad susitarimas dėl bendrijos steigimo gali būti sudėtingas ir užtrukti ilgiau“, – komentuoja NT plėtros bendrovės „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas Andrius Sugintas.

Jo teigimu, bendrijos steigimas vystytojo iniciatyva yra kur kas sklandesnis ir dėl turimos patirties, ir dėl profesionalų komandos, dirbančios su tokio tipo projektais, nors NT plėtotojui tai yra papildomas darbas, reikalaujantis papildomų resursų.

„NT plėtotojas suburia iniciatyvinę komandą, su kuria diskutuoja apie namo valdymo formą, atsakomybes ir įgaliojimus bendrijos viduje. Tuomet kviečia gyventojus į steigiamąjį susirinkimą, rengia bendrijos įstatus, organizuoja balsavimus. Gyventojų daugumai patvirtinus bendrijos įstatus, pirmininką, valdybą ir notarui patvirtinus dokumentus, šie registruojami Registrų centre, o bendrijos pirmininkas sudaro darbo sutartį su bendrija“, – bendrijos steigimo procesus vardina A. Sugintas.

Bendrovė „Realco“ savo iniciatyva įsteigė bendrijas naujausiuose projektuose „7 vakarai“, „Go Life“ ir „Prie Vilnelės“. Toks sprendimas buvo sėkmingas – naujuose daugiabučių kvartaluose susibūrė stiprios ir aktyvios ne tik bendrijos, bet ir bendruomenės.

„Matome, kad bendrijų steigimas padeda žmonėms susiburti. Iš pradžių jie susitelkia dėl bendro darbo ir iššūkių, vėliau atranda bendrus pomėgius, taip užsimezga tarpusavio pagalba bei draugystė. Bendrijų nariai iš vystytojo sėkmingai perima iniciatyvas puoselėjant aplinką, prižiūrint laiptines ir pastatų inžinerines sistemas, užkerta kelią savavališkiems įrenginiams ar statiniams ten, kur jų neturėtų būti. Be to, bendrijoms ir jų nariams tenka svarbus vaidmuo valdant energetinį pastato ūkį ir organizuojant namo priežiūrą, renkantis tiekėjus. Tinkamai bei atsakingai tai darant galima nemažai sutaupyti“, – teigia A. Sugintas.

Gyventojams palankesnė administravimo forma

Pasak pašnekovo, bendrija kaip namo administravimo forma yra itin palanki gyventojams.

„Tai yra viena iš tvariausių daugiabučių namų valdymo formų, nes gyventojai gali bet kada kreiptis į sprendžiančius asmenis dėl kylančių klausimų siūlymų ar problemų. Nebūtina laukti susirinkimo, nes bendrijos pirmininką ar paskirtus valdybos narius galima sutikti tiesiog kieme. Bendrijos pirmininku dažniausiai tampa tame pačiame name ar kvartale gyvenantis asmuo, tad jis geriau supranta gyventojų problemas, pats yra linkęs inicijuoti teigiamus pokyčius“, – pabrėžia „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas.

Bendrijos privalumu laikomas ir greitesnis sprendimų priėmimas, geresnis paslaugų kaštų valdymas: gyventojai patys sprendžia, kiek ir kokių paslaugų jie nori pirkti. Vis dėlto bendrijos turi ir savų trūkumų – nelengva surasti iniciatyvių žmonių, kurie norėtų skirti laiko projekto administravimo ir kitiems reikalams, taip pat gali pasitaikyti piktnaudžiavimo turima padėtimi atvejų.

Jei sunku surasti iniciatyvių žmonių tarp namo gyventojų, bendrijos pirmininką galima samdyti „iš išorės“. Rinkoje galima rasti profesionaliai tuo besiverčiančių specialistų. Žinoma, toks pasirinkimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Profesionalūs bendrijų pirmininkai dažniausiai turi visus šiai specialybei reikalingus įgūdžius, priemones bei patirtį, tačiau jų paslaugų kaina daugeliu atvejų yra kiek didesnė nei renkantis bendrijos pirmininką, kurio pagrindinė profesinė veikla neturi nieko bendro su pirmininkavimu daugiabučiams.

Funkcijas galima pasidalinti

„Įprastai bendrija turi rūpintis ne tik ūkio valdymu, eksploatacinių einamųjų darbų bei namo techninės priežiūros organizavimu, prireikus organizuoti konkursus paslaugoms pirkti, bet ir administruoti mokesčius – rūpintis buhalterine apskaita, atsiskaitymais su komunalinių paslaugų tiekėjais, rengti finansines ataskaitas ir panašiai. Dalį šių ar visas išvardintas pareigas bendrija gali patikėti atlikti namą administruojančiai bendrovei. Tačiau būna atvejų, kai atsakomybėmis pasidalija bendrijos pirmininkas su valdybos nariais, o administruojančiai įmonei paliekami tik privalomieji (reglamentuose numatyti) darbai“, – sako A. Sugintas.

Pasak jo, visais atvejais NT plėtotojas siekia pagelbėti bendrijai bei bendruomenei savo žiniomis, turima technine dokumentacija arba konsultacijomis.

„Nepriklausomai nuo bendrijos valdymo modelio, reikėtų pažymėti, kad bendrija – tai galimybė gyventojams būti atsakingiems už savo bendro turto valdymą, priežiūrą, bendrų problemų sprendimą, savo namo aplinkos tvarkymą ir pan. Tai yra galimybė patiems priimti  sprendimus, nusistatyti, kokius ir kokio dydžio mokesčius rinkti, dalyvauti paslaugų ir darbų pirkimo procedūrose. Iš esmės tai yra galimybė būti patiems atsakingiems už savo kasdienį gyvenimą“, – pabrėžia pašnekovas, raginantis gyventojus aktyviai kurti ne tik bendrijas, bet ir bendruomenes jose.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]