Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Kanalizacijos avarijos – dažna ir itin nemaloni avarija daugiabučiuose namuose: net 50 proc. visų daugiabučiuose kylančių avarijų yra susijusios su nuotėkų vamzdynais. Kodėl šios avarijos kyla ir kaip jų išvengti pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ regiono vadovas Deividas Karalius.

Pusė visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl užkimštos kanalizacijos

Pasak „Civinity Namai“ atstovo, apie 50 proc. visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl nuotėkų sistemos problemų, kurias paprastai sukelia užkimšta kanalizacija.

Įvykus nuotekų avarijai jos pasekmes pajaučia viso daugiabučio gyventojai: nuotekomis patvinsta daugiabučių rūsiai, užpilami butai, jaučiamas nemalonus nuotėkų kvapas. Avarijos šalinimo metu, kuris, priklausomai nuo avarijos dydžio, name užsukamas vanduo, o gyventojai negali naudotis ne tik vandeniu, bet ir tualetu.

Senuose daugiabučiuose kanalizacijos avarijų rizika didesnė

Dažniausiai nuotėkų avarijos įvyksta senuose daugiabučiuose, kuriuose yra seni nuotėkų vamzdynai, pagaminti iš ketaus. Tokie vamzdynai per ilgus naudojimo metus užkalkėja, ima trūnyti ir pradeda trūkti. 

„Dažnai girdime nuomonę, kad nuotėkų vamzdynai senuose daugiabučiuose tarnaus amžinai dėl to, kad jie pagaminti iš ketaus. Tačiau tiesa yra tokia, kad ketaus medžiaga, iš kurios pagaminti nuotėkų vamzdžiai, lengviau kaupia nešvarumus ir jų sienelės apsineša nuotėkomis, ilgainiui vamzdžių diametras susiaurėja, o nuotekos nebenuteka taip, kaip turėtų,“ – sako D. Karalius.

Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.

„Plastikiniai nuotėkų vamzdynai gali būti ir su garso izoliacija, tad nebereikia baimintis, jog pakeitus nuotėkų vamzdyną į plastikinį girdėsis iš kaimyninio buto bėgančių nuotėkų garsas,“ – pataria „Civinity Namai“ specialistas.

Į kanalizaciją meta daiktus, kurie užkemša vamzdynus

Senus nuotėkų vamzdynus pakeitus naujais, kanalizacijos avarijų tikimybė sumažėja. Tačiau net ir tokiais atvejais svarbu vamzdynu naudotis tinkamai. Pasak D. Karaliaus, neretai pasitaiko atvejų, kai kanalizacijos avarijos kyla ne dėl techninių problemų, bet dėl gyventojų neatsakingo elgesio.

Nuotėkų sistema nėra skirta šiukšlėms šalinti, todėl į ją negalima mesti netirpstančio tualetinio popieriaus, servetėlių, rankšluosčių. Vis dar pasitaiko atvejų, kai kanalizacijos sistemą užkemša žmonių į kanalizaciją išmestos sauskelnės, kitos higienos priemonės, gyvūnų kraikas, plastikiniai maišeliai.

Kita šiukšlių kategorija, kurią vis dar gyventojai meta į kriauklę ar klozetą, yra maisto atliekos. Svarbu atsiminti, kad nuotėkų vamzdynas nėra skirtas maisto likučiams šalinti, todėl praktika, kai į klozetą išpilama nesuvalgyta sriuba, panaudotas aliejus, kavos tirščiai ar kitas maistas yra labai žalinga visai nuotėkų sistemai ir lengvai ją užkemša. 

Maisto atliekos, įskaitant aliejų, idealiu atveju turėtų būti rūšiuojamos, o nesant tokiai galimybei – šalinamos metant į bendrųjų atliekų konteinerius.

Avarijų metu kanalizacijoje randa ir itin keistų daiktų

Pasak „Civinity Namai“ atstovo, kanalizacijos avarijų likvidavimo metu be higienos priemonių ir maisto likučių specialistai randa ir kitų daiktų, keliančių klausimų, kaip jie ten atsirado.

„Nuotekų vamzdynuose esame radę be galo daug įdomybių, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, alaus skardinių, žuvų galvų, obuolių, konservuotų daržovių. Iš rūbų esame radę ne tik kojinių ar liemenėlių, bet net ir striukę,“ – pasakoja D. Karalius.

Kavinių prašymai nemesti tualetinio popieriaus į unitazą turi prasmės 

Kavinių ar barų, ypač įsikūrusių senamiestyje, lankytojai dažnai susiduria su prašymu į unitazą nemesti tualetinio popieriaus. D. Karaliaus teigimu, toks prašymas turi prasmės ir jo derėtų laikytis: 

„Net ir vandenyje tirpstantis tualetinis popierius kimba prie senų vamzdynų sienelių, taip ilgainiui sumažėja vamzdyno diametras, dėl ko užsikemša kanalizacija. Kadangi tokiose įstaigose apsilanko didelis srautas žmonių, avarijos susijusios su kanalizacija tikrai būna dažnesnės tais atvejais, kai tualetinis popierius metamas į unitazą,“ – sako „Civinity Namai“ specialistas.

Užsikimšus klozetui svarbu priemones naudoti pagal instrukciją

Namuose pastebėjus, kad kemšasi kanalizacija, svarbu reaguoti nedelsiant ir imtis problemos sprendimo veiksmų.

Galima bandyti kanalizaciją atkimšti patiems, naudojant įvairias chemines medžiagas. Tačiau svarbu vadovautis instrukcijomis, nurodytomis ant pakuotės. Pavyzdžiui, naudojant cheminę priemonę reikia nepamiršti nuplauti jos dideliu kiekiu vandens.

Pasak D. Karaliaus, gyventojai dažnai naudoja chemines medžiagas ne pagal instrukciją. Pasitaiko atvejų, kai dėl to kamštis, esantis kanalizacijoje, sukietėja ir jo nebeįmanoma išvalyti net su specialia įranga ir ardyti vonios apdailą, o pačius vamzdynus keisti.

„Norint tokių problemų išvengti rekomenduočiau visada kreiptis į specialistus, kurie nustatys kanalizacijos užsikimšimo rimtumą ir pasiūlys tinkamas priemones problemai spręsti,“ – sako D. Karalius.

Pranešimą paskelbė: Venta Jackaitė, Civinity LT, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai.  Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]


„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]


Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]


Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM .  „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]


Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]


Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]