Nuo šių metų pradžios įsigalioję atnaujinti aplinkos apsaugos kriterijai žaliesiems viešiesiems pirkimams produkto poveikio aplinkai deklaraciją (angl. Environmental Product Declaration, EPD) pripažįsta kaip atitiktį pagrindžiantį dokumentą. Kol kas atnaujintose taisyklėse EPD nurodomas tik prie kelių statybai naudojamų statybos produktų, bet tvarumo ekspertai atkreipia dėmesį – poreikis EPD deklaracijai ateityje apims vis daugiau sektorių.
Nors griežtinamos viešųjų pirkimų sąlygos yra vertinamos nevienareikšmiškai, atnaujinti aplinkosauginiai kriterijai įnešė daugiau aiškumo viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems produktų gamintojams bei tiekėjams.
Šiuo metu yra aiškiau pateikti minimalūs aplinkosauginiai kriterijai ir produktų kategorijos, kurioms šie kriterijai yra taikomi, taip pat nebeliko išplėstinių rodiklių. Tad produktų gamintojams ar tiekėjams yra lengviau orientuotis ko reikia norint dalyvauti žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose. “ – „Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Sigita Židonienė.
Kaip minėta ankščiau, viena iš produktų ir paslaugų grupių, kuriai aplinkos apsaugos kriterijai sugriežtėjo, tai kelių projektavimo paslaugos ir statybos darbai – jiems atsirado reikalavimas naudoti statybos produktus, turinčius aplinkosaugines produktų deklaracijas EPD ar lygiaverčius dokumentus. EPD rengėjai jau pastebi didesnį susidomėjimą aplinkosauginėmis deklaracijomis iš asfalto mišinių bei skaldos gamintojų.
Vertina poveikį aplinkai
Pagal tarptautinius EN 15804 ir ISO 14025 standartus ruošiama EPD deklaracija pateikia išsamią informaciją apie produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą ir yra patikimas įrankis, leidžiantis įvertinti poveikio aplinkai valdymo priemones bei užtikrinti skaidrumą produkto atžvilgiu.
„EPD deklaracijos yra rengiamos produkto gyvavimo ciklo analizės pagrindu – nuo produkto pagaminimo iki jo perdirbimo ar utilizavimo. Tai reiškia, kad vertinamos tiek produktui pagaminti naudojamos žaliavos ir jų kiekiai, tiek gamybos procesai, jų metu naudojamos energijos ir vandens sąnaudos, susidarančios atliekos. Ne ką mažiau svarbiu aspektu tampa ir kaip produktas yra tvarkomas jam tapus atlieka – ar jis gali būti perdirbtas, ar gali būti atgauta naudingų medžiagų, kokį poveikį produkto utilizavimas darys aplinkai ir kaip tas poveikis gali būti sumažinamas“, – sako dr. Sigita Židonienė.
Pasak jos, sekant tendencijomis, valstybiniu lygmeniu aplinkos apsaugos reikalavimai griežtėja, todėl tikėtina, kad Lietuvoje, kaip šiuo metu jau yra nemažoje dalyje Europos Sąjungos valstybių, poreikis deklaruoti produktų poveikį aplinkai, naudojant tokias priemones kaip EPD, apims vis daugiau sektorių. Šiuo metu EPD ypač populiarus statybų produktams, tačiau neatsilieka ir kitos sritys – kaip tekstilė ar maisto pramonė.
„Nuo pirmosios EPD deklaracijos jau praėjo 25 metai, tačiau jos aktualumas su metais tik stiprėja – tai vienas populiariausių savanoriškai pasirenkamų produkto sertifikatų, kuris kai kuriose šalyse, kaip Švedija ar Suomija, jau tampa ir privaloma ar būtina sąlyga norint surasti klientą savo produktui. Tai, kad EPD deklaracijos nuo šių metų pradžios buvo įtrauktos į nacionalinius viešuosius pirkimus, rodo, kad Lietuva neatsilieka nuo europinių tendencijų.
Skatina inovacijas gamybos srityje
EPD deklaracijos praverčia gamintojams ne tik žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje, bet ir norint įsitvirtinti užsienio rinkose. Produktų keliamas poveikis aplinkai yra itin aktualus Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse, kur jau dabar apie 20 proc. naujų statybos projektų yra vystomi iš atsinaujinančių, tvarių žaliavų.
„Tvarūs statybos ir renovacijos gaminiai Lietuvos gamintojams gali atverti platesnes eksporto ir bendradarbiavimo galimybes, tad tvarumas turėtų tapti verslo ilgalaikės strateginės perspektyvos pagrindine ašimi, jei norima ne tik neatsilikti nuo rinkos tendencijų, bet ir visiškai patenkinti užsakovų lūkesčius“, – komentuoja tvarios statybos ir renovacijų konstrukcijų gamybos veiklą vykdančios „VMG Lignum construction“ valdybos pirmininkas Mindaugas Kozinecas.
Jo teigimu, ši inovatyvi, tvari ir pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengianti pramonės sritis gali užprogramuoti proveržį visam šalies medienos pramonės sektoriui, ypač naujų produktų kūrimui.
„ES Žaliojo kurso prioritetai statybų pramonėje diktuoja naujas tendencijas, orientuotas į kuo neutralesnį statybų sektoriaus poveikį aplinkai. Dėl šios priežasties vis labiau įsitvirtina inžinerinės medienos produktai, kurie sprendžia kompleksinius tvarumo, ekologijos, žiedinės ekonomikos, automatizacijos ir robotizacijos iššūkius statybos sektoriuje“, – sako M. Kozinecas.
Svarbūs ir poveikio kriterijai
Pirmajam „VMG Lignum construction“ gaminiui, statybinėms konstrukcinės medžio drožlių plokštėms (SMDP) „VMG Lignum Board“, taip pat buvo parengta EPD deklaracija. Iki šiol statybose dažniau naudotas orientuotų skiedrų plokštes (OSB) keičiančioms SMDP plokštėms poveikio aplinkai deklaracija padeda įtvirtinti turimus pranašumus.
„Žiedinės ekonomikos požiūriu, SMDP plokštės yra geresnis pasirinkimas, nes panaudoja didesnę dalį medienos žaliavų. Be to, SMDP pasižymi geresniu atsparumu drėgmei, akustinėmis savybėmis bei tolygesnėmis mechaninio atsparumo savybėmis. Įrodyti užsakovams šiuos pranašumus būtent ir padeda EPD deklaracija“, – teigia M. Kozinecas.
Jam pritaria ir dr. Sigita Židonienė – poveikio aplinkai deklaracija neparodo, kad produktas yra ekologiškas ar „žalias“, tačiau deklaruojamas gaminio poveikis aplinkai padeda užsakovams pasirinkti kuo mažiau aplinkai kenksmingą produktą.
„Matome, kad EPD svarba ir deklaruoti rezultatai įgauna vis didesnę reikšmę – jau svarbu ne tik turėti pačią poveikio aplinkai deklaraciją, bet ir atitikti tam tikrus aplinkai daromo poveikio kriterijus. Tai iš principo leidžia tobulinti ir pačius produktus, jų savybes, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis“, – sako ji.
Pranešimą paskelbė: Justina Daščioraitė, UAB „Idea Prima”
Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje. „Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis […]
Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC) direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų […]
Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 […]
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ tęsia gyvenamojo kvartalo „Baltupis“, įsikūrusio Vilniaus Baltupių rajone, plėtrą. Iš pirmuoju etapu statomų 155 butų daugiau nei trečdalis jau yra parduota. Antrojo etapo metu, adresu Didlaukio g. 45B, bus pastatyta dar 200 gyvenamosios paskirties butų ir komercinių patalpų su daline apdaila. Planuojama, kad šio etapo statybos bus baigtos iki […]
Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone. „Gyvenamojo būsto paklausa atsigauna – esame ant dar vienos nekilnojamojo turto pakilimo bangos ir didžiausios sėkmės gali tikėtis tie vystytojai, kurie sugebės rinkai operatyviai […]
Puiki galimybė investuoti į miesto širdyje esančią ramią, žalumos apsuptyje išsidėsčiusią teritoriją Antakalnyje, šalia miesto centro. Galima plėtra pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą. Parduodami VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro valdomi 7 pastatai su 1,2 ha žemės sklypu, esantys Vasaros g. 3, Vilniuje. Aukciono būdu siūlomas 2,6 tūkst. kv. m. ploto turtas. Pastatai, šiuo metu […]