Nuo šių metų pradžios įsigalioję atnaujinti aplinkos apsaugos kriterijai žaliesiems viešiesiems pirkimams produkto poveikio aplinkai deklaraciją (angl. Environmental Product Declaration, EPD) pripažįsta kaip atitiktį pagrindžiantį dokumentą. Kol kas atnaujintose taisyklėse EPD nurodomas tik prie kelių statybai naudojamų statybos produktų, bet tvarumo ekspertai atkreipia dėmesį – poreikis EPD deklaracijai ateityje apims vis daugiau sektorių.
Nors griežtinamos viešųjų pirkimų sąlygos yra vertinamos nevienareikšmiškai, atnaujinti aplinkosauginiai kriterijai įnešė daugiau aiškumo viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems produktų gamintojams bei tiekėjams.
Šiuo metu yra aiškiau pateikti minimalūs aplinkosauginiai kriterijai ir produktų kategorijos, kurioms šie kriterijai yra taikomi, taip pat nebeliko išplėstinių rodiklių. Tad produktų gamintojams ar tiekėjams yra lengviau orientuotis ko reikia norint dalyvauti žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose. “ – „Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Sigita Židonienė.
Kaip minėta ankščiau, viena iš produktų ir paslaugų grupių, kuriai aplinkos apsaugos kriterijai sugriežtėjo, tai kelių projektavimo paslaugos ir statybos darbai – jiems atsirado reikalavimas naudoti statybos produktus, turinčius aplinkosaugines produktų deklaracijas EPD ar lygiaverčius dokumentus. EPD rengėjai jau pastebi didesnį susidomėjimą aplinkosauginėmis deklaracijomis iš asfalto mišinių bei skaldos gamintojų.
Vertina poveikį aplinkai
Pagal tarptautinius EN 15804 ir ISO 14025 standartus ruošiama EPD deklaracija pateikia išsamią informaciją apie produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą ir yra patikimas įrankis, leidžiantis įvertinti poveikio aplinkai valdymo priemones bei užtikrinti skaidrumą produkto atžvilgiu.
„EPD deklaracijos yra rengiamos produkto gyvavimo ciklo analizės pagrindu – nuo produkto pagaminimo iki jo perdirbimo ar utilizavimo. Tai reiškia, kad vertinamos tiek produktui pagaminti naudojamos žaliavos ir jų kiekiai, tiek gamybos procesai, jų metu naudojamos energijos ir vandens sąnaudos, susidarančios atliekos. Ne ką mažiau svarbiu aspektu tampa ir kaip produktas yra tvarkomas jam tapus atlieka – ar jis gali būti perdirbtas, ar gali būti atgauta naudingų medžiagų, kokį poveikį produkto utilizavimas darys aplinkai ir kaip tas poveikis gali būti sumažinamas“, – sako dr. Sigita Židonienė.
Pasak jos, sekant tendencijomis, valstybiniu lygmeniu aplinkos apsaugos reikalavimai griežtėja, todėl tikėtina, kad Lietuvoje, kaip šiuo metu jau yra nemažoje dalyje Europos Sąjungos valstybių, poreikis deklaruoti produktų poveikį aplinkai, naudojant tokias priemones kaip EPD, apims vis daugiau sektorių. Šiuo metu EPD ypač populiarus statybų produktams, tačiau neatsilieka ir kitos sritys – kaip tekstilė ar maisto pramonė.
„Nuo pirmosios EPD deklaracijos jau praėjo 25 metai, tačiau jos aktualumas su metais tik stiprėja – tai vienas populiariausių savanoriškai pasirenkamų produkto sertifikatų, kuris kai kuriose šalyse, kaip Švedija ar Suomija, jau tampa ir privaloma ar būtina sąlyga norint surasti klientą savo produktui. Tai, kad EPD deklaracijos nuo šių metų pradžios buvo įtrauktos į nacionalinius viešuosius pirkimus, rodo, kad Lietuva neatsilieka nuo europinių tendencijų.
Skatina inovacijas gamybos srityje
EPD deklaracijos praverčia gamintojams ne tik žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje, bet ir norint įsitvirtinti užsienio rinkose. Produktų keliamas poveikis aplinkai yra itin aktualus Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse, kur jau dabar apie 20 proc. naujų statybos projektų yra vystomi iš atsinaujinančių, tvarių žaliavų.
„Tvarūs statybos ir renovacijos gaminiai Lietuvos gamintojams gali atverti platesnes eksporto ir bendradarbiavimo galimybes, tad tvarumas turėtų tapti verslo ilgalaikės strateginės perspektyvos pagrindine ašimi, jei norima ne tik neatsilikti nuo rinkos tendencijų, bet ir visiškai patenkinti užsakovų lūkesčius“, – komentuoja tvarios statybos ir renovacijų konstrukcijų gamybos veiklą vykdančios „VMG Lignum construction“ valdybos pirmininkas Mindaugas Kozinecas.
Jo teigimu, ši inovatyvi, tvari ir pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengianti pramonės sritis gali užprogramuoti proveržį visam šalies medienos pramonės sektoriui, ypač naujų produktų kūrimui.
„ES Žaliojo kurso prioritetai statybų pramonėje diktuoja naujas tendencijas, orientuotas į kuo neutralesnį statybų sektoriaus poveikį aplinkai. Dėl šios priežasties vis labiau įsitvirtina inžinerinės medienos produktai, kurie sprendžia kompleksinius tvarumo, ekologijos, žiedinės ekonomikos, automatizacijos ir robotizacijos iššūkius statybos sektoriuje“, – sako M. Kozinecas.
Svarbūs ir poveikio kriterijai
Pirmajam „VMG Lignum construction“ gaminiui, statybinėms konstrukcinės medžio drožlių plokštėms (SMDP) „VMG Lignum Board“, taip pat buvo parengta EPD deklaracija. Iki šiol statybose dažniau naudotas orientuotų skiedrų plokštes (OSB) keičiančioms SMDP plokštėms poveikio aplinkai deklaracija padeda įtvirtinti turimus pranašumus.
„Žiedinės ekonomikos požiūriu, SMDP plokštės yra geresnis pasirinkimas, nes panaudoja didesnę dalį medienos žaliavų. Be to, SMDP pasižymi geresniu atsparumu drėgmei, akustinėmis savybėmis bei tolygesnėmis mechaninio atsparumo savybėmis. Įrodyti užsakovams šiuos pranašumus būtent ir padeda EPD deklaracija“, – teigia M. Kozinecas.
Jam pritaria ir dr. Sigita Židonienė – poveikio aplinkai deklaracija neparodo, kad produktas yra ekologiškas ar „žalias“, tačiau deklaruojamas gaminio poveikis aplinkai padeda užsakovams pasirinkti kuo mažiau aplinkai kenksmingą produktą.
„Matome, kad EPD svarba ir deklaruoti rezultatai įgauna vis didesnę reikšmę – jau svarbu ne tik turėti pačią poveikio aplinkai deklaraciją, bet ir atitikti tam tikrus aplinkai daromo poveikio kriterijus. Tai iš principo leidžia tobulinti ir pačius produktus, jų savybes, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis“, – sako ji.
Pranešimą paskelbė: Justina Daščioraitė, UAB „Idea Prima”
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]