Po tvarkybos darbų senojoje Trakų klebonijoje įsikūrė galerija

Po tvarkybos darbų senojoje Trakų klebonijoje įsikūrė galerija

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus organizavusių Kultūros infrastruktūros centro (KIC) specialistų, visada malonu žinoti, kad naujam gyvenimui prikeltas pastatas nebus vėl užmirštas, kad jis taps renginių, žmonių susibūrimo vieta.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos pastato tvarkybos (remonto, konservavimo, restauravimo) darbų projektas KIC užsakymu pradėtas dar 2018 metais. Darbai baigti 2023 metų pabaigoje, ir tuojau pat atgijusiame pastate įsikūrė Editos Tamulytės meno galerija „Fojė“. Dabar čia surengtos menininkės Jūratės Kazakevičiūtės objektų parodos „Tinklainė“ kūriniai organiškai įsikomponuoja į naujosios galerijos aplinką, nenustelbdami specialiai paliktų senojo pastato sienos mūro ir ornamento fragmentų.

Tą dieną, kai čia lankėmės, lankytojų galerijoje netrūko – vieni atėjo apžiūrėti parodos, antro aukšto mansardoje būrėsi grupė maldininkų. Gyvenimas virė visame pastate, pradedant senoviniu rūsiu ir baigiant antro aukšto patalpomis.

Visiškai kitoks vaizdas būtų pasitikęs prieš kelerius metus, jei tik būtumėte pasiryžę čia įžengti. Pirmame aukšte, tik įėję į galeriją lankytojai gali pamatyti nuotraukas, kaip klebonija atrodė prieš pradedant tvarkybos darbus, ir susipažinti su jos istorija, kurią remdamasis Dainiaus Labeckio atliktais Trakų klebonijos pastato tyrimais surašė Antanas Ulčinas. Toliau ir pasinaudosime šia informacija.

200 metų istorija

Istorinių tyrimų duomenimis, klebonija pastatyta XIX a. pradžioje, 1805 metais. Tai buvo dviejų aukštų pastatas, suręstas iš rąstų ant mūro pamatų, sumūrytas keturių patalpų rūsys (naudotos Trakų pilies plytos), stogas buvo dengtas gontais. 1820–1821 metų vizitacijos dokumentuose detalizuojama, kad klebonijos gyvenamasis namas yra 34 uolekčių ilgio, 15,5 pločio ir 10 aukščio, stovi palei gatvę, nuo seno vadintą Klebono gatve.

Nežinia, kokia tuo metu buvo statybos darbų kokybė ir medžiagos, bet jau 1826 metais Trakų dekanas kunigas Andrius Čerskis bandė atkreipti savo vyresnybės dėmesį į prastą klebonijos būklę.  1855 metais Trakų klebonas kunigas Liudvigas Zdanovičius laiške vyskupui jau aiškino, kad klebonijos pastatas yra „visiškai sugriuvęs“.  Vyskupas skundus išgirdo, jau kitais metais statinys gerokai paremontuotas. Po kelerių metų klebonijos pastatas buvo rekonstruotas iš dviaukščio į vienaukštį, dar vėliau – 1890 metais kunigo klebono J. Karvovskio lėšomis buvo naujai pastatytas koridorius per gatvę į  šventorių, stogas uždengtas gontais, atlikti vidaus apdailos darbai. Kitas rimtas remontas klebonijos pastato laukė 1924 metais.

Po Antrojo pasaulinio karo klebonijos pastatą perėmė Raikomchozas, čia buvo įkeltos šeimos (1981 metais gyveno 19 žmonių). Naujiems gyventojams buvo įrengti septyni butai, dėl to teko pertvarkyti pastato vidaus išplanavimą.

Trakų parapija kažkada jai priklausiusį pastatą vėl atgavo 2011 metais, tada ir buvo atlikti istoriniai tyrimai. Vėliau pradėta ieškoti lėšų pastato restauravimui. 2018 metais pradėti tvarkybos darbai baigti 2023-aisiais.

Apgriuvęs pastatas atgavo savo ankstesnę išvaizdą

Prieš pradedant tvarkybos darbus buvo atlikti išsamūs nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tyrimai. Jų metu nustatyta, kad pamatų, laikančių rąstinių sienų, perdangos bei stogo konstrukcijų būklė nepatenkinama, t. y. antžeminė pamatų dalis suirusi, dalis sienojų, taip pat perdangos sijos supuvę, perdanga praradusi laikančiąją galią, stogo gegnių galai, o kai kur ir visos gegnės – pažeistos puvinio.

„Pastatas buvo gerokai paveiktas laiko, pirminę jo išvaizdą gerokai pakeitė ir sovietmečiu atlikti remontai, rekonstrukcijos: buvo pakeisti langai, durys, perstatytos krosnys, kaminai. Atliekant tvarkybos darbus buvo siekiama nepažeisti išlikusių vertingųjų pastato savybių, jas maksimaliai išsaugoti, restauruoti, o sunykusius vertingus elementus atkurti pagal atliktų tyrimų duomenis“, – komentavo KIC Projektavimo priežiūros tarnybos projektavimo vadovė Daina Vanagaitė–Garbanovienė.

Klebonijos pastate buvo restauruoti akmens, plytų mūro pamatai, restauruotas rūsio patalpų mūras, sutvarkytos medinės perdangos, medinė stogo konstrukcija, atkurta buvusi pirmo aukšto planinė struktūra, įrengta nauja stogo danga. Taip pat restauruotas rytinio fasado dviaukštis priestatas; pietinio fasado prieangis, fasadų apdaila apkalant medinėms dailylentėm. Pagal natūros duomenis restauruoti atkuriant mediniai laiptai į mansardą; restauruoti vidaus sienų tinkas ir sienų ornamentinės tapybos fragmentai; užkonservuoti tašytų rastų sienų fragmentai; pagal tyrimus restauruotos langų ir durų angos, stalių gaminiai ir jų apvadai; atkurtos medinės grindys ir lubų apkalas.

Tyrimais nustatytoje vietoje buvo atstatytas tiltelis, iš klebonijos vedantis į bažnyčios šventorių. Tvarkomieji paveldosaugos darbai yra dalis klebonijoje atliekamų darbų, kurių dėka senoji klebonija atgavo savo ankstesnę išvaizdą.

Tvarkybos darbų užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis.

Atskiru projektu, lygiagrečiai šiems, Vilniaus arkivyskupija organizavo tvarkomuosius statybos darbus, kad pastatas būtų pritaikytas tolimesniam gyvenimui.

                       

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonija prieš tvarkybos darbus ir jiems pasibaigus.

Orinto Skrupskelio ir KIC nuotraukos.

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Kultūros infrastruktūros centras

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Privačių gręžinių ir šulinių vandens tyrimų rezultatai šiemet stebina „Vilniaus vandenų“ specialistus: kokybė daug geresnė nei pernai

Privačių gręžinių ir šulinių vandens tyrimų rezultatai šiemet stebina „Vilniaus vandenų“ specialistus: kokybė daug geresnė nei pernai

Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė.  Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje […]


Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai.  Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]


„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]


Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]


Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM .  „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]


Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]