Po savivaldybės veto užmiesčiui tinkančio prekybos centro nebestatys

1

Po savivaldybės veto užmiesčiui tinkančio prekybos centro nebestatys

Gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis projektas vietoj užmiesčio tipo prekybos centro – 1,14 ha teritorijos tarp Šeimyniškių, Raitininkų ir Sporto gatvės plėtros planai vis tikslesni ir vis artimesni tam, ko vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis linkėtų centrinei miesto daliai. Tai buvo pirmas kartas, kai Vilniaus miesto savivaldybė griežtai pasipriešino tokio tipo prekybos centro – metalinės „dėžutės“ su didžiuliu parkingu prieš pastatą – statybai, bet, planuojama, nuo šiol taps standartu. 

Gegužės 4 d. visuomenės vertinimui bus pateikti šios teritorijos projektiniai pasiūlymai.  
Šiandien greta Žirmūnų žiedo esančioje teritorijoje planuojamas perimetrinis užstatymas, mišri struktūra, daugiau vietos skiriant gyvenamajai pastatų paskirčiai, įrengiant nedidelę, tik tam rajonui aptarnauti skirtą, parduotuvę.

Pakeisti vystytojų nuostatas nebuvo paprasta – čia, pripažino M. Pakalnis, labai padėjo aktyvi, kritiška, bet pozityvi bendruomenė, kuri irgi reiškė stiprų pasipriešinimą prekybos centro statybos planams. Įvyko pozityvi sinergija, ir praėjus penkeriems metams projektas į savivaldybę grįžo permąstytas ir perdarytas – teritorijos plėtojai – nekilnojamojo turto plėtotojai, bendrovė „Galio Group“, sutiko, kad, kaip rekomenduota, užstatymo projekte dominuotų gyvenamoji statyba, pirmuose aukštuose būtų numatytos komercinės patalpos, o kvartalo kampe suplanuota parduotuvė apsieitų be parkingo palei gatvę.

„Čia gali būti istorija ne tik apie lanksčius nekilnojamojo turto plėtotojus, bet ir apie tai, kaip ilgai trunka urbanistiniai projektai“, – pastebėjo vyriausiasis miesto architektas. Šios teritorijos plėtros veiksmai – sprendimų paieškos – prasidėjo maždaug 2006–2007 m., nuo prekybos centro koncepcijos atsitraukta maždaug prieš penkerius metus. Pirmas konceptualiai naujo, architektūros studijos „Aketuri Architektai“ parengto, projekto pristatymas visuomenei praėjusį pavasarį vyko kartu su oficialiu detaliojo plano svarstymu.

„Tai, kad kartu buvo daromas detalusis planas ir rengiami realūs projektiniai pasiūlymai, yra geroji praktika, teisingesnė, nei vien tik procedūrinis detaliojo plano derinimas, – sakė M. Pakalnis. – Dažnai daromi formalūs projektiniai pasiūlymai, o čia viskas daroma kruopščiai, detaliai, ir tada detalusis planas nelieka tik užspalvintu „blynu“, kuriame įrašyti maksimalūs užstatymo reglamentai. Šiuo atveju galime aiškiau įvertinti atstumus tarp pastatų, užstatymo linijas, įvažiavimus, parkingus.“

Po oficialaus pristatymo surengtas ir dar vienas susitikimas su bendruomene, kur aptarta, kokios projekto detalės gyventojams iš tikrųjų kelia rūpesčių. „Didžiausi klaustukai buvo susiję su automobilių statymu ir viešųjų erdvių – kiemų – erdvėmis: jų dydžiu, sąranga, praėjimais, galimais triukšmo šaltiniais – tai normalūs gyventojų klausimai, – sakė M. Pakalnis. – Gal yra ir tokių žmonių, kurie norėtų, kad ten liktų tiesiog pieva, bet bendruomenės lyderiai supranta, kad teritorija turės keistis, tad tiesiog siekia, kad tie pokyčiai būtų tvarūs.“

Iš teritorijos vystytojų, aptardami detaliojo plano sprendinius, savivaldybės specialistai paprašė kelių projekto korekcijų – atitraukti būsimus statinius nuo esamų namų, numatyti geresnius praėjimus tarp rajono ir Šeimyniškių gatvių, išsaugoti keletą vertingiausių medžių, padaryti praėjimą nuo Sporto gatvės palei degalinę ir kt.

„Verslininkai suprato, kad norėdami gauti savivaldybės pritarimą savo planams, turi dar šį tą pakoreguoti ir sureagavo iš esmės pozityviai, nors parduodamų kvadratinių metrų dėl to sumažėjo, – komentavo vyriausiasis miesto architektas. – Vystytojai gal norėjo didesnio laisvumo detaliajame plane, o mes norėjome didesnės precizikos tuose dalykuose, kur yra viešųjų interesų: atstumai iki kaimyninio lango, gatvės plotis, želdynai ir t.t. Šiandien manome, kad tie nauji parametrai, dėl kurių sutarėme, yra tai, ką galima laikyti apgintu viešuoju interesu, o įgyvendinus projektą dabar ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė ne sumažėtų, o pagerėtų. Dabar lauksime bendruomenės pastabų.“ 

Daugiau informacijos ir nuoroda į gegužės 4 d., 17 val., vyksiantį viešinimo renginį – čia

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

„Citus“ ekspertai: Keičiantis karantino sąlygoms, keičiasi ir iššūkiai – jie taip pat kelia būsto kainas

„Citus“ ekspertai: Keičiantis karantino sąlygoms, keičiasi ir iššūkiai – jie taip pat kelia būsto kainas

Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama, daugiausia, per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai pakankamo naujų projektų ir būstų skaičiaus, todėl sandėlis traukiasi pakankamai sparčiai. Apie augančią statybų savikainą, brangstančius darbus ir medžiagas, darbuotojų trūkumą […]

Pastebimai pasikeitė lietuvių požiūris į vonios kambarį

Pastebimai pasikeitė lietuvių požiūris į vonios kambarį

Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių požiūris į vonios kambarį pasikeitė bemaž kardinaliai. Specialistų teigimu, ši viena svarbiausių būste patalpų nebevertinama kaip „sanitarinis mazgas“. Todėl vonios kambario interjerui skiriama nemažai dėmesio. Ne mažiau svarbi ir čia montuojamų prietaisų – klozetų, vandens nuleidimo mechanizmų ir kitų kokybė bei išvaizda. Kitokios išraiškos paieškos Architektės, interjero dizainerės Justinos Garbštės teigimu, […]

Vėluojamos grąžinti paskolos – netikėtas laimikis investuotojams: „Nordstreet“ investuotojai uždirbo 21.33% palūkanų

Vėluojamos grąžinti paskolos – netikėtas laimikis investuotojams: „Nordstreet“ investuotojai uždirbo 21.33% palūkanų

Nekilnojamo turto sutelktinio finansavimo platformos „Nordstreet“ investuotojai gali džiūgauti – investavusieji į Vilniuje, Savanorių prospekte, vykdomą NT projektą, uždirbo daugiau nei buvo numatyta – 21.33%. Bendra dviejų investavimo į Savanorių pr. 178 esantį NT projektą etapų finansavimo suma viršijo 500 000 eurų, o numatoma grąža turėjo siekti 13%. Pasibaigus šiems etapams, paaiškėjo, kad „Nordstreet“ klientams […]

Naujamiestyje prasideda inovatyvaus verslo centro „K22“ statybos

Naujamiestyje prasideda inovatyvaus verslo centro „K22“ statybos

UAB „Eigesa“ pradeda verslo centro „K22“, esančio Naujamiestyje adresu Kauno g. 22 Vilniuje, statybos darbus. Generaliniu rangovu pasirinkta viena šiuolaikiškiausių bei sėkmingiausiai dirbančių statybos įmonių Lietuvoje UAB „Conresta“. Bendras verslo centras susidarys iš dviejų – 6 ir 9 aukštų – korpusų, su dviejų lygių požemine automobilių parkavimo aikštele. Bendras pastatų plotas siekia beveik 7 000 […]

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

„Milsa“ įmonių grupės bendrovės veikia 30–60 metų ir užima lyderių pozicijas rinkoje. Tačiau vien praeitis, pasak įmonių grupės vadovo Manto Makulavičiaus, nekuria ateities. Todėl nuolat ieškoma būdų efektyvinti gamybą ir investuojama į gamybines technologijas bei vidinius procesus. Šiemet investicijų suma rekordinė – siekia daugiau nei 8 mln. Eur. „Mūsų produktų paklausa susijusi su infrastruktūros finansavimu. […]

„LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje

„LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje

„Saint-Gobain“ grupei priklausanti „LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje. Nuspręsta iš naujo atidaryti LECA gamyklą Häädemeeste mieste, nes statybų rinkos perspektyvos yra tvirtos ir auga tvariai. Planuojamas gamybos našumas yra apie 350 000 m3, o LECA siekia aprūpinti Baltijos šalių rinką bei sukurti eksporto galimybes. Šiandien Baltijos šalyse veikia dvi „LECA International“ blokų […]