Po 15 metų NT projektų vystymo pristato vienijantį prekės ženklą „Homa“

Po 15 metų NT projektų vystymo pristato vienijantį prekės ženklą „Homa“

Po 15 metų nekilnojamojo turto projektų vystymo viena didžiausių NT vystymo įmonių Lietuvoje pristato visą jos patirtį ir filosofiją vienijantį naują prekės ženklą „Homa“. Nuo 2007 m. nekilnojamojo turto vystymu užsiimanti komanda yra puikiai žinoma vilniečiams. Anksčiau vystomų projektų rėmuose prisistatyti linkusi komanda naujuose ir sparčiausiai augančiuose Vilniaus miesto miegamuosiuose bei centro rajonuose yra išvysčiusi 9 daugiabučių ir kotedžų projektus. Juose jau įsikūrė daugiau nei 800 laimingų naujakurių ir jų šeimų.

Didžiausi vystytojo projektai yra Naujamiestyje loftų projektas „Loftai 555“, akmens skalūno plytelėmis dengto fasado kvartalas šalia Neries vingio ir draustinio „Lazdynėlių vingis“, mažaaukščių daugiabučių gyvenvietė ant ežero kranto „Gilužio rivjera“, butų projektas su Karoliniškių draustinio vaizdais „Paukščių takas“ ir kiti.

„Jaučiamės subrendę ir aiškiai atsakę sau į klausimą, kas esame ir kokie būsime. Ilgametė patirtis mums padėjo pažinti savo klientą – žinome, jog esame reikalingi tiems, kuriems svarbu, kad jais būtų pasirūpinta. Mūsų klientas pirmiausia renkasi būstą, kuriame jaučiasi namuose. Jis vertina patirtį, patikrintus sprendimus ir ilgaamžę klasiką. Šis suvokimas mums labai aiškiai sudėliojo į vietas ir padėjo įvardinti tai, ką visa mūsų komanda nešioja savyje kasdien – mes esame tam, kad žmogus nusipirkęs būstą čia rastų namus. Tokius, kuriuose jam būtų gera, kurie estetiškai išliktų patrauklūs daugelį metų išlaikydami išliekamąją vertę rinkoje. Apie tai yra „Homa“ prekės ženklas šiandien ir kryptis, kuria keliausime artimiausią dešimtmetį“ – sako vykdančioji direktorė Jurgita Kveselaitė.

Direktorė sutinka, jog yra ir pragmatiškų tokio pokyčio priežasčių: „pastebėjome, jog nuolat pristatant rinkai naujus projektus ir dažnai vienu metu po kelis, susiformavo poreikis ir tuo pačiu tai buvo iššūkis tapti atpažįstamam kaip vystytojui, kurio vardas neštų aiškią žinią apie kokybę bei principus, kuriais vadovaujamės. Na, o šiais metais ypač išaugome, tad vieningo prekės ženklo poreikis tapo aktualesnis nei bet kada anksčiau“ – sako ji.

Dauguma vystytojo projektų – gamtos apsuptyje. „„Paukščių takas“ Šeškinės mikrorajone ribojasi su Karoliniškių draustiniu, tuo tarpu šiuo metu Pilaitėje ant ežero kranto vystoma „Gilužio rivjera“ apskritai yra vienintelis tokio dydžio šiuo metu projektas Vilniaus mieste, kur nuo laiptinės iki ežero vos 50 metrų. Jo gyventojai sportuos ir leis laisvalaikį vystytojo sutvarkytoje pakrantėje, o vakarais žvelgdami iš erdvių terasų regės ežere skęstančią saulę. Mums svarbu sukurti sprendimus gyventojų laisvalaikiui niekur nevažiuojant, pasirūpinti puikiu vaizdu pro langą ir tuo pačiu privatumu, taip pat užtikrinti, kad šie namai išties prisipildytų gyvenimiškos prasmės. Siekiame suburti bendruomenes, todėl jau tradicija tapo mūsų organizuojami bendruomenių įkurtuvių renginiai“ – sako J.Kveselaitė.  

„Nors visiems mūsų projektams daug bendro, skirtumų juose taip pat nemažai. Daugumą jų lėmė per pastaruosius 15 metų sparčiai besikeičiantys klientų gyvenimo įpročiai ir poreikiai. Reaguodami į tai kaskart iš naujo persvarstome gyvenamųjų kvartalų koncepciją, modeliuojame aplinkos infrastruktūrą. Suprantame, jog šiuolaikinių vertybių, gyvenimo įpročių ir ritmo žmogui šiandien svarbi ekologija, sveikas gyvenimo būdas, tad ir būstą statome įrengdami elektromobilių stoteles, paspirtukams bei dviračiams skirtus takus ir saugyklas, ką retas vystytojas svarstė prieš daugiau nei dešimtmetį“ – komentuoja įmonės vadovė. 

Šiam vystytojui NT projektų vizijas padeda kurti pripažinti Lietuvoje architektai. Įmonė daug metų bendradarbiauja su Remigijumi Bimba, kurio vardas šiandien labiausiai asocijuojamas su „Park Town“ verslo parko pastatais Vilniaus centre, kur pirmą kartą Lietuvos architektūros istorijoje verslo centro fasadai buvo padengti saulės kolektoriais. Su architektu Vyteniu Gerliaku, kurio gyvenamųjų pastatų projektai ne kartą teikti prestižiniams nepriklausomiems Lietuvos rinkos apdovanojimams „Už darnią plėtrą“, „Homa“ komanda plėtoja projektą „Gilužio rivjera“. Įmonė taip pat dirba su „Vilniaus architektų studija“ ir kitais profesionalais iš geriausių architektūros studijų Lietuvoje.

„Esame tam, kad žmogus nusipirkęs mūsų būstą čia rastų namus, todėl statome ne plotui apstatyti, o žmogui gyventi. Šiuo principu vadovaujamės ir formuodami naują koncepciją kartu su Lietuvoje vertinamais architektūros profesionalais. Žmogus pirmiausia renkasi ne išskirtinę architektūrą, inovacijas ar techninius parametrus, o būstą, kuriame jaučiasi namuose, todėl kaskart su jais svarstydami įvairius architektūrinius, estetinius ir kitus sprendimus klausiame savęs, kaip vienas ar kitas mūsų, kad ir pats šiuolaikiškiausias, sprendimas įtakos projekte gyvensiančių žmonių santykį su jų namais“ – pasakoja apie bendrą darbą kartu su architektais „Homa“ vadovė.

Įmonė sparčiai augo per pastaruosius metus. Šiemet ji planuoja pateikti rinkai 430 butų ir tai yra beveik 3 kartus daugiau nei 2018 m. Visgi planai – dar ambicingesni: per ateinančius kelerius metus siekiama tapti vienu didžiausių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vystytojų Vilniuje.

Šiuo metu „Homa“ parduoda nekilnojamąjį turtą šešiuose vystomuose projektuose: tai „Lazdynėlių vingis“, jau minėta „Gilužio rivjera“, „Paukščių takas“ Šeškinėje, „Laisvės 77“ Pašilaičiuose, Valakampių rivjera“ ir „Bendorėlių slėnis“.

Pranešimą paskelbė: Neringa Petrauskaite, We are marketing, UAB

Plastikiniai langai: kokie sprendimai buvo populiarūs 2019 – metais?

Ne paslaptis, kad plastikiniai langai yra viena populiariausių prekių. Na, o metams besibaigiant, ypač naudinga apžvelgti, kokie sprendimai, susiję su šiais langais buvo populiarūs. Langų užsakymas internetu Nesunku pastebėti, jog pastaruoju metu ypač tapo populiarūs pasirinkimai, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su internetu. Ne išimtis yra plastikiniai langai – kaip žinia, juos galima užsakyti […]

  Straipsniai »
M. Statulevičius: pramoninės teritorijos varinėja Vilniaus NT rinkos kraują

M. Statulevičius: pramoninės teritorijos varinėja Vilniaus NT rinkos kraują

Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pastebi, kad be dėmesį kaustančio buvusio Lukiškių kalėjimo pačiame sostinės centre, mieste dar apstu vietų, kurios artimiausiais metais keisis iš esmės. Pasak jo, nekilnojamojo turto (NT) […]

  Straipsniai »

DUOTAS LEIDIMAS ĮGYTI BENDRĄJĄ „TAIKOS CENTRO“ KONTROLĘ

Konkurencijos taryba davė leidimą Latvijos bendrovei „New Bumani Invest“ ir Raimundui Petrikui vykdyti koncentraciją įgyjant bendrąją UAB „Taikos centras“ kontrolę. Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2019 m. spalio 17 d. Įvertinusi su sandoriu susijusias aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose. Su […]

  Straipsniai »

Seimas svarstys Nekilnojamojo turto mokesčio pataisas

Seimui pristatytos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-4078), kuriomis siūloma sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Dar iki projekto pateikimo jo iniciatoriai įregistravo pasiūlymą neapmokestinamąjį dydį sumažinti ne iki 100 tūkst., bet iki 150 tūkst. eurų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau […]

  Straipsniai »