Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per šių metų devynis mėnesius[1] gavo 29 pranešimus apie įvykius, dėl kurių darbuotojai mirė darbe. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo gauti 35 pranešimai dėl darbo vietoje žuvusių žmonių. 103 darbuotojai šiais metais darbe patyrė sunkias traumas.
„Matome, nors ir nežymų, situacijos gerėjimą. Tačiau kai kurie sektoriai ir darbai išlaiko savo rizikingumą. Pavojingiausiais darbais nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti išlieka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos remonto, miško kirtimo darbai. Atliekant šiuos darbus šalyje per 9 mėnesius įvyko pusė mirtinų ir kiek mažiau nei pusė sunkių nelaimingų atsitikimų. Tiesa, lyginant 2016 m. tris ketvirčius su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius – 7 atvejais – ženkliai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse“, – saugos darbe situaciją Lietuvos įmonėse komentavo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
S.Balčiūnas atkreipia dėmesį, kad didesnį darbo stažą įmonėje turintiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai įvyksta žymiai rečiau. O trečdalis mirtinų ir ištirtų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų.
Dažniausiai mirtini nelaimingi atsitikimai per šių metų tris ketvirčius nutiko užkritus/užgriuvus kroviniams ar birioms medžiagoms bei eismo įvykių metu. Penktadalis atvejų nutiko darbuotojams nukritus iš aukščio. Sunkius pakenkimus sveikatai darbuotojai patyrė nugriuvę. 3 mirtini ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko neblaiviems darbuotojams.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis ištirtų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo bei įmonėje nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Dažnai, atlikdami darbus, darbuotojai patys nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ir gyvybe.
„Pastebime, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai vis dar tik teoriškai supažindinami su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbuotojai nėra tinkamai apmokomi ir instruktuojami, o taip pat netinkamai įrengiamos ir darbo vietos, apsaugos priemonės“, – dažniausias sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis vardino S. Balčiūnas.
[1] Išankstiniais duomenimis
Pranešimą paskelbė : Audronė Guigaitė, Valstybinė darbo inspekcija
UAB Vilniaus vystymo kompanijos valdyba išsirinko naują įmonės valdybos pirmininką. Juo tapo jau dvejus metus pareigas valdyboje kaip nepriklausomas narys einantis Mantas Kuncaitis. Naujas valdybos pirmininkas buvo išrinktas po to, kai iš šių pareigų bei valdybos savo noru praėjusių metų gruodį atsistatydino Robertas Vyšniauskas. „Vilniaus vystymo kompanija šiandien yra viena svarbiausių miesto įmonių, per kurią […]
Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas. Ambicingą projektą dar vasarą pradėjo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija bei profesionalių narų komanda. Narai per valymo laikotarpį iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė pirmąjį planuotą upės ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje ketinama išvalyti visą Neries atkarpą […]
„Rimi Lietuva“ stiprina savo pozicijas mažmeninės prekybos rinkoje. Bendrovė pasirašė sutartį dėl prekybos centro „Mandarinas“ įsigijimo Vilniuje. Šis įsigyjimas atsipindi nuoseklią bendrovės strategiją investuoti į klientams patogias ir strategiškai svarbias prekybos erdves. Sandoris bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybos leidimą. „Nuolat vertiname galimybes, kurios leidžia gerinti klientų apsipirkimo patirtį – tiek per prekybos aplinką, tiek per […]
Kiekvienas tikslus žemės matavimas, nuo namo statybos iki sklypo ribų nustatymo ar net išmanaus ūkininkavimo, prasideda nuo to paties dalyko: geodezinio pagrindo. Būtent jis užtikrina, kad matavimai būtų tikslūs, suderinami tarpusavyje ir patikimi visoje Lietuvoje. Geodezinį pagrindą sudaro geodeziniai tinklai, tai yra žemės paviršiuje įtvirtinti specialūs ženklai (punktai), kurių tikslios koordinatės nustatytos sudėtingais matavimais. Šie […]
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Architektūros, Lietuvos architektų rūmų, Želdynų ir Sodininkų bendrijų įstatymų pakeitimų paketą, leisiantį kurti tvaresnę ir kokybiškesnę aplinką miestuose bei kitose urbanizuotose teritorijose, didinti jų atsparumą klimato kaitos iššūkiams. Šiuo metu želdynų projektus gali rengti ir vadovauti jiems įvairūs specialistai – nuo biologų iki agronomų. Nors šių sričių žinios yra […]
„YIT Lietuva“ šiemet mini 60 metų veiklos sukaktį. Per šį laiką bendrovė dirbo skirtingose ekonominėse sistemose, išgyveno rinkos pakilimus ir nuosmukius bei prisitaikė prie iš esmės pasikeitusio požiūrio į statybą – nuo kiekybės iki ilgalaikės vertės miestams ir jų gyventojams. „YIT Lietuva“ istorija prasidėjo 1966 metų sausį, kai Kaune buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas. […]