Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
„Miestui reikalingas aiškus ir rišlus magistralinių gatvių tinklas, – sako M. Pakalnis. – Todėl sieksime kuo greičiau nutiesti Pavilnionių gatvę, kuri reikalinga pirmiausia tam, kad eliminuotume tranzitinį eismą iš gyvenamųjų namų kiemų tiek Pašilaičiuose, tiek Perkūnkiemyje. Kaip turbūt žino gyventojai, Pavilnionių gatvė buvo suplanuota jau tada, kai sovietmečiu buvo projektuojami Pašilaičiai, ir niekada nebuvo iš planų išbraukta, o nerealizuota tik dėl nuolatinės lėšų stokos.“
Projektas koreguotas pagal gyventojų pastabas
Planuojama, kad Pavilnionių gatvės įrengimas žymiai sumažins transporto srautus Gabijos gatvėje, nuo Vakarinio aplinkkelio srautai pasiskirstys per Perkūnkiemio, Pavilnionių ir Justiniškių gatves (Justiniškių gatvę numatyta sujungti su Pavilnionių), bus optimizuoti ir Ukmergės gatvės eismo srautai, čia sumažės kairiųjų posūkių.
Vyriausiasis miesto architektas pastebi, kad šiandien Vilniui labai trūksta eismo jungčių rytų – vakarų kryptimi: „Jų tikrai turime šiaurės – pietų kryptimi: Geležinio Vilko, Ukmergės gatves, Vakarinį aplinkkelį. Bet trūkstant kitos krypties jungčių, transportas į pagrindines miesto gatves spraudžiasi per gyventojų kiemus. Taip negali būti. Kol magistralinių gatvių trūksta, visas eismas vyksta per gatves, kurios skirtos ramiam eismui ir automobilių stovėjimui. Tai yra ne tik oro taršos, bet ir saugumo problema: juk tranzitinėmis tapusiomis gatvėmis laksto vaikai. Tad mūsų suplanuotas projektas tikrai pagerins gyvenimo kokybę šioje teritorijoje.“
SĮ „Vilniaus planas“ parengti Pavilnionių gatvės projektiniai sprendiniai pirmą kartą buvo viešinami 2016 m. spalį. Tuomet po diskusijų su bendruomene pagal tuo metu galiojusias normas buvo susiaurintos eismo juostos. Pakartotinai gatvės projektiniai pasiūlymai viešai buvo pristatyti 2019 m. lapkritį ir po to koreguoti darkart. Atsižvelgus į gyventojų pastabas buvo darkart sumažintas važiuojamųjų juostų plotis. Suplanuotoje 4 eismo juostų gatvėje numatytos A juostos abiem kryptimis. Mažinant kietųjų dangų plotą, panaikinta skiriamoji juosta.
Gyventojų pageidavimu, suplanuotos platesnės juostos želdiniams ties pastatais, kas sumažins triukšmą ir oro taršą (eismo juostos planuojamos 14–20 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų). Miestas įsipareigojo įrengti dešiniuosius posūkius į kiemus (C kategorijos gatvėje jie galimi kas 50 m). Leičių gatvė bus sujungta su Gabijos gatve. Pavilnionių gatvėje bus įrengtos saugios, šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tiesiant gatvę bus naudojamas triukšmą sugeriantis asfaltas. Automobilių parkavimas gatvėje neplanuojamas.
Triukšmo ir taršos nuo transporto poveikio gyvenamųjų namų aplinkai mažinimui gatvės žaliose juostose numatomas gausus apželdinimas spygliuočiais ir lapuočiais medžiais. Esami medžiai pagal galimybę bus išsaugomi arba persodinami.
Gyventojams suabejojus triukšmo ir oro taršos vertinimu, jis buvo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ir taisomas pagal specialistų pastabas.
Bendras suprojektuotų Pavilnionių, Justiniškių ir L. Zamenhofo gatvių ilgis – 1660 m. Darbai suplanuoti etapais: pirmajame numatyta Pavilnionių gatvę sujungti su Justiniškių gatve (troleibusų žiedas Justiniškių gatvės gale taip pat bus rekonstruojamas); antrajame – Pavilnionių gatvę sujungti su Ukmergės gatve; trečiajame etape numatyta L. Zamenhofo gatvės statyba nuo Ukmergės gatvės iki S. Neries gatvės ir abiejų sankryžų rekonstravimas.
Šiuo metu Pavilnionių gatvė yra pastatytos kelios Pavilnionių gatvės atkarpos, tačiau jos nesujungtos į rišlią sistemą, dažniausiai naudojamos tik automobilių parkavimui. O ir pastatytos atkarpos nevisavertiškos – be bortų, pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo, želdynų juostos. Gatvės ruože yra 3 privatūs sklypai, šiuo metu vykdoma jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
L. Zamenhofo gatvė nuo Ukmergės g. iki S. Neries g. taip pat nepastatyta dėl 2 esamų privačių sklypų. Dabar vykdomos ir šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Daugiau juostų – patogesniam eismui
Gyventojų pageidavimą dėl siauresnės – dviejų eismo juostų – gatvės įrengimo projektuotojams teko atmesti dėl planuojamų transporto srautų. Gatvės eismo juostų skaičius nustatomas pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus, įvertinant jos kategoriją, planuojamą eismo intensyvumą ir viešojo transporto maršrutinio tinklo plėtrą.
„Pagal patvirtintą „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ lengvojo transporto srautų modeliavimą piko valandomis 2040 m. skaičiavimus, laukiamas transporto eismas Pavilnionių gatvėje siektų 1800–1900 abiem kryptinis (1100–1300 viena kryptimi). Esant šviesoforiniam reguliavimui vienos juostos vidutinis pralaidumas siekia 500–700 aut./h priklausomai nuo manevrų skaičiaus ir dydžio sankryžose. Pagal tai minimalus eismo juostų skaičius viena kryptimi rytinio ir vakarinio piko valandomis turi būti ne mažiau kaip 2, todėl bendras juostų skaičius – ne mažiau 4-ių. Esamoje gatvės atkarpoje šiuo metu transporto srautas piko val. jau siekia 1300–1500 aut./h abiem kryptimis. Jei srautas ir būtų mažesnis, ir užtektų tiesiojoje įrengti po vieną eismo juostą, vis viena būtų daromos 4 eismo juostos, nes C kategorijos gatvėse, esant tarp sankryžų 200 m atstumui, papildomos eismo juostos ilgis prieš sankryžą siektų 80–150 metrų ir taptų nauja eismo juosta. Pavilnionių gatvės atkarpa tarp Vakarinio aplinkkelio ir Perkūnkiemio gatvės yra suprojektuota 5 eismo juostų“, – aiškino SĮ „Vilniaus planas“ inžinierius Saulius Valeika.
Pasak vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio, šiandien Pavilnionių gatvės įrengimas miesto prioritetų sąraše yra trečioje ar ketvirtoje vietoje – po Šiaurinės ir Mykolo Lietuvio gatvių, „varžosi“ su Kernavės gatve.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]