Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

1

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.

„Miestui reikalingas aiškus ir rišlus magistralinių gatvių tinklas, – sako M. Pakalnis. – Todėl sieksime kuo greičiau nutiesti Pavilnionių gatvę, kuri reikalinga pirmiausia tam, kad eliminuotume tranzitinį eismą iš gyvenamųjų namų kiemų tiek Pašilaičiuose, tiek Perkūnkiemyje. Kaip turbūt žino gyventojai, Pavilnionių gatvė buvo suplanuota jau tada, kai sovietmečiu buvo projektuojami Pašilaičiai, ir niekada nebuvo iš planų išbraukta, o nerealizuota tik dėl nuolatinės lėšų stokos.“  

Projektas koreguotas pagal gyventojų pastabas

Planuojama, kad Pavilnionių gatvės įrengimas žymiai sumažins transporto srautus Gabijos gatvėje, nuo   Vakarinio aplinkkelio srautai pasiskirstys per Perkūnkiemio, Pavilnionių ir Justiniškių gatves (Justiniškių gatvę numatyta sujungti su Pavilnionių), bus optimizuoti ir Ukmergės gatvės eismo srautai, čia sumažės kairiųjų posūkių.

Vyriausiasis miesto architektas pastebi, kad šiandien Vilniui labai trūksta eismo jungčių rytų – vakarų kryptimi: „Jų tikrai turime šiaurės – pietų kryptimi: Geležinio Vilko, Ukmergės gatves, Vakarinį aplinkkelį. Bet trūkstant kitos krypties jungčių, transportas į pagrindines miesto gatves spraudžiasi per gyventojų kiemus. Taip negali būti. Kol magistralinių gatvių trūksta, visas eismas vyksta per gatves, kurios skirtos ramiam eismui ir automobilių stovėjimui. Tai yra ne tik oro taršos, bet ir saugumo problema: juk tranzitinėmis tapusiomis gatvėmis laksto vaikai. Tad mūsų suplanuotas projektas tikrai pagerins gyvenimo kokybę šioje teritorijoje.“

SĮ „Vilniaus planas“ parengti Pavilnionių gatvės projektiniai sprendiniai pirmą kartą buvo viešinami 2016 m. spalį. Tuomet po diskusijų su bendruomene pagal tuo metu galiojusias normas buvo susiaurintos eismo juostos. Pakartotinai gatvės projektiniai pasiūlymai viešai buvo pristatyti 2019 m. lapkritį ir po to koreguoti darkart. Atsižvelgus į gyventojų pastabas buvo darkart sumažintas važiuojamųjų  juostų plotis. Suplanuotoje  4 eismo juostų gatvėje numatytos A juostos abiem kryptimis. Mažinant kietųjų dangų plotą, panaikinta skiriamoji juosta.

Gyventojų pageidavimu, suplanuotos platesnės juostos želdiniams ties pastatais, kas sumažins triukšmą ir oro taršą (eismo juostos planuojamos  14–20 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų). Miestas įsipareigojo įrengti dešiniuosius posūkius į kiemus (C kategorijos gatvėje jie galimi kas 50 m). Leičių gatvė bus sujungta su Gabijos gatve. Pavilnionių gatvėje bus įrengtos saugios, šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tiesiant gatvę bus naudojamas triukšmą sugeriantis asfaltas. Automobilių parkavimas gatvėje neplanuojamas.

Triukšmo ir taršos nuo transporto poveikio gyvenamųjų namų aplinkai mažinimui gatvės žaliose juostose numatomas gausus apželdinimas spygliuočiais  ir lapuočiais medžiais. Esami medžiai pagal galimybę bus išsaugomi arba persodinami.

Gyventojams suabejojus triukšmo ir oro taršos vertinimu, jis buvo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ir taisomas pagal specialistų pastabas.

Bendras suprojektuotų Pavilnionių, Justiniškių ir L. Zamenhofo gatvių ilgis – 1660 m. Darbai suplanuoti etapais: pirmajame numatyta Pavilnionių gatvę sujungti su Justiniškių gatve (troleibusų žiedas Justiniškių gatvės gale taip pat bus rekonstruojamas); antrajame – Pavilnionių gatvę sujungti su Ukmergės gatve; trečiajame etape numatyta L. Zamenhofo gatvės statyba nuo Ukmergės gatvės iki S. Neries gatvės ir abiejų sankryžų rekonstravimas.

Šiuo metu Pavilnionių gatvė yra pastatytos kelios Pavilnionių gatvės atkarpos, tačiau jos nesujungtos į rišlią sistemą, dažniausiai naudojamos tik automobilių parkavimui. O ir pastatytos atkarpos nevisavertiškos – be bortų, pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo, želdynų juostos. Gatvės ruože yra 3 privatūs sklypai, šiuo metu vykdoma jų paėmimo  visuomenės poreikiams procedūra.

L. Zamenhofo gatvė nuo Ukmergės g. iki S. Neries g. taip pat nepastatyta dėl 2 esamų privačių sklypų. Dabar vykdomos ir šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Daugiau juostų – patogesniam eismui

Gyventojų pageidavimą dėl siauresnės – dviejų eismo juostų – gatvės įrengimo projektuotojams teko atmesti dėl planuojamų transporto srautų. Gatvės eismo juostų skaičius nustatomas pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus, įvertinant jos kategoriją, planuojamą eismo intensyvumą ir viešojo transporto maršrutinio tinklo plėtrą.

„Pagal patvirtintą „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ lengvojo transporto srautų modeliavimą piko valandomis 2040 m. skaičiavimus, laukiamas transporto eismas Pavilnionių gatvėje siektų 1800–1900 abiem kryptinis (1100–1300 viena kryptimi). Esant šviesoforiniam reguliavimui vienos juostos vidutinis pralaidumas siekia 500–700 aut./h priklausomai nuo manevrų skaičiaus ir dydžio sankryžose. Pagal tai minimalus eismo juostų skaičius viena kryptimi rytinio ir vakarinio piko valandomis turi būti ne mažiau kaip 2, todėl bendras juostų skaičius – ne mažiau 4-ių. Esamoje gatvės atkarpoje šiuo metu transporto srautas piko val. jau siekia 1300–1500 aut./h abiem kryptimis. Jei srautas ir būtų mažesnis, ir užtektų tiesiojoje įrengti po vieną eismo juostą, vis viena būtų daromos 4 eismo juostos, nes C kategorijos  gatvėse, esant tarp sankryžų 200 m atstumui, papildomos eismo juostos ilgis prieš sankryžą siektų 80–150 metrų ir taptų nauja eismo juosta. Pavilnionių gatvės atkarpa tarp Vakarinio aplinkkelio ir Perkūnkiemio gatvės yra suprojektuota  5 eismo juostų“, – aiškino SĮ „Vilniaus planas“ inžinierius Saulius Valeika.

Pasak vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio, šiandien Pavilnionių gatvės įrengimas miesto prioritetų sąraše yra trečioje ar ketvirtoje vietoje – po Šiaurinės ir Mykolo Lietuvio gatvių, „varžosi“ su Kernavės gatve.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
„Nordspace“ platina 3 mln. eurų obligacijų emisiją – siūlo dviženklę grąžą

„Nordspace“ platina 3 mln. eurų obligacijų emisiją – siūlo dviženklę grąžą

Išmanių verslo patalpų vystytojas „Nordspace“ pradeda platinti viešą obligacijų emisiją, kuria siekia pritraukti iki 3 mln. eurų. Obligacijos siūlomos su fiksuota 12 proc. metine palūkanų norma, palūkanos bus mokamos du kartus per metus. Obligacijų išpirkimo terminas – 2027 m. kovo 31 d. „Mūsų verslo modelis pasiteisino tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Lenkijoje. Šiuo metu pastebime […]


„Estateguru“ investuotojai išrinko geriausią metų projektą

„Estateguru“ investuotojai išrinko geriausią metų projektą

„Estateguru“ investuotojai geriausiu 2024 m. projektu, iš 341 pernai finansuotu per šią platformą, išrinko nekilnojamojo turto plėtotojo „Endover“ įgyvendintą istorinio Talino pastato „Volta Villa“ rekonstrukcijos projektą. Prie „Volta Vila“ projekto finansavimo prisidėjo 6 778 investuotojai, didžiausia individuali investicija siekė 500 000 eurų, o mažiausia – 50 eurų. „Šis projektas – tai puikus ilgalaikės ir darnios […]


„RE Excellence“ keičia vardą: „Domė“ jau planuoja naujus projektus

„RE Excellence“ keičia vardą: „Domė“ jau planuoja naujus projektus

Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovė „Verum 12“ keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis „Domė Group“, o rinkoje naudotas prekės ženklas „RE Excellence“ keičiamas į „Domė“. Sprendimas priimtas atnaujinus grupės plėtros strategiją ir suformavus įmonės komandą. Didžiąją dalį projektų Lietuvoje, šiuo metu – sostinėje, įgyvendinanti bendrovė atsinaujina, siekdama pabrėžti savo verslo vertybes ir apibūdinti nišą, kurioje mato […]


Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams

Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams

Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, […]


O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.

O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.

O – sala – taip savo projektą Nemuno pakrantėje vadina jo kūrėjai. Kruopščiai puoselėjamas kvartalas Kauno marių regioninio parko apsuptyje jau sulaukė pirmųjų  gyventojų, tarp kurių bus ir artimi projekto „O sala“ bičiuliai.    Patiko nesavanaudiškas požiūris „Jei ieškotumėte panašios vietos pagrindiniam būstui ar vasarnamiui, Kauno regione tokios tikrai nerastumėte. O ir visoje Lietuvoje tokią […]


Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki

Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki

Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų […]