Patarimai, kaip būsto remonto darbus paversti sėkmės istorija

Pandemija paskatino daugybę Lietuvos gyventojų imtis būstų renovavimo ir remonto darbų, o kai kuriuos – ir naujų statybų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad be tiksliai apgalvoto plano šie procesai gali atnešti ne norimą rezultatą, bet didelių netikėtų išlaidų.

Tikslus planas – būtinybė

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, kad ir kokių darbų būtų imamasi – kosmetinio remonto, buto rekonstrukcijos ar naujo namo statybos – svarbiausia remontą tinkamai suplanuoti ir įvertinti finansines galimybes. Remontuojant butą būtina numatyti, ar reikės pakeisti langus, duris, ardyti sienas ir grindis, keisti komunikacijos linijas.

„Dauguma žmonių nepagalvoja, kad kai kuriems renovacijos darbams būtina iš anksto gauti statybos leidimą. Statybos leidimo ar patvirtinimo prireiks, jei planuojama patalpas sujungti arba priešingai – didesnę erdvę padalyti į mažesnes. Statybos leidimo taip pat reikės norint keisti durų ar langų angų dydį, įstiklinti lodžiją ar atlikti kitus darbus, turinčius įtakos pastato išvaizdai, bendrai konstrukcijai ar bendrosioms patalpoms“, – pabrėžia V. Katilienė.

Draudikė atkreipia dėmesį, kad į remonto išlaidas reikia įtraukti ne tik išlaidas, susijusias su projekto derinimu, bet ir architekto paslaugas. „Dokumentų klausimas bus ypač aktualus, jei turtą vėliau ketinama parduoti, nes nekilnojamojo turto registre esantis turto planas turi atitikti esamą statybą. O jei planuojama statyti naują namą, būtina parengti ir patvirtinti statybos projektą, dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo nuosavybės ar naudojimo bei užstatymo teises, statybos darbų žurnalą ir kitus svarbius dokumentus“, – sako V. Katilienė.

Atliekant renovaciją reikia įvertinti ir papildomas išlaidas, susijusias su statybinių medžiagų tiekimu ar statybinių šiukšlių išvežimu. „Prieš imdamiesi remonto darbų, taip pat turite apsvarstyti buitinius klausimus – kaip planuoti šeimos kasdienybę remonto metu, kas galėtų prižiūrėti augintinį ar kaip palaikyti gerus santykius su kaimynais, kurie gali būti nepatenkinti padidėjusiu triukšmu“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Patikimi specialistai – pusė sėkmės

Pasak draudikės, dauguma žmonių, taupydami pinigus, nusprendžia patys atlikti smulkius remonto darbus. „Tačiau renovacijai ar statyboms pasistūmėjus, tikrai verta pagalvoti apie profesionalų pagalbą. Tai leis greičiau pabaigti darbus ir sumažins klaidų riziką. Šitai ypač aktualu tais darbų etapais, kurie turi įtakos namo ir kaimynų saugumui – elektros tiekimas ir kanalizacija. Jei vis dėlto nusprendžiate remontą atlikti patys, verta pasikonsultuoti su specialistais dėl tinkamiausių medžiagų bei darbo technikos, nes dėl informacijos trūkumo galimos papildomos remonto darbų išlaidos. Jei samdote profesionalus, kad patikrintų darbo kokybę, turite jų paprašyti pristatyti savo anksčiau atliktus darbus ir nepasikliauti vien atsiliepimais internete, nes jie gali būti klaidinantys“, – sako V. Katilienė.

Ji taip pat pataria sudaryti sutartį, kad darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai. „Daugelis mano, kad sutartiniais santykiais pagrįsti darbai yra brangesni, tačiau turėkite omenyje, kad sutartis apsaugos nuo netikėtumų ir papildomų išlaidų statybos procese, taip pat suteiks didesnę garantiją, kad darbai bus atlikti per nustatytą terminą“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.

Laiku apsaugokite savo namus

Pasak V. Katilienės, daugelis namų savininkų nepagalvoja, kad remonto metu nenumatytos kliūtys atnešti nuostolių. „Todėl, prieš pradėdami mojuoti plaktuku ir versti sienas, turite prisiminti, kad apsauga nuo sugadinimo yra būtina visuose statybos ir remonto darbų etapuose. Nenumatytos išlaidos gali būti susijusios su statybinių medžiagų defektais arba montavimo ir projektavimo darbų klaidomis, dėl kurių dažnai prireikia pakartotino remonto, siekiant pakeisti brokuotą medžiagą arba ištaisyti nekokybiškai atliktą darbą. Taip pat reikia įvertinti riziką, susijusią su civilinės atsakomybės draudimo klausimais, ar galimos žalos kaimynams riziką. Ši rizika dažnai atsiranda keičiant elektros ar kanalizacijos vamzdžius, nes atliekant šiuos darbus gali kilti gaisras arba galima užlieti kaimynus“, – sako Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

Statybų neaplenkia stichinės nelaimės

Ji pabrėžia, kad statant naują būstą, didžiausias pavojus kyla dėl stichinių nelaimių – audrų, potvynių, gaisrų. Norėdami išvengti nuostolių, statybos rangovai, projektų vystytojai ir privatūs asmenys, statantys gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus, apdraudžia vykdomus darbus privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu.

Draudimo bendrovės duomenimis, per pastaruosius trejus metus nuo gaisrų nukentėjo 59 nauji statiniai – net jei tai iš pažiūros nedidelis skaičius, nuostoliai savininkams yra didžiuliai.

Jei statybos darbus atlieka samdomas statybos specialistas, V. Katilienė pataria įsitikinti, kad jis turi ne tik atitinkamas statybos darbų vykdymo licencijas, bet ir galiojantį draudimo polisą. „Statybos procesas visada susijęs su didesne nelaimingų atsitikimų rizika, neretai gali nukentėti ir trečiosios šalies turtas, pavyzdžiui, kaimynų tvora – ją galima netyčia apgadinti. Todėl Lietuvoje statybos darbus atliekantys specialistai privalo turėti privalomąjį statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, kuriame būtų numatyta atsakomybė padengti nukentėjusio asmens išlaidas. Jei statytojas tokio draudimo neturi, kaimyno nuostolius privalės atlyginti statybos objekto savininkas. Draudimas galioja ir tuo atveju, jei statybos specialistas netyčia sugadina turtą, su kuriuo jis pats dirba, todėl nuostolių nepatiria nei pats statybos specialistas, nei statybos objekto užsakovas“, – pasakoja V. Katilienė.

Ji ragina prieš pradedant bet kokius statybos ar remonto darbus susipažinti su Lietuvos Respublikoje taikomu Statybos įstatymu arba pasikonsultuoti su specialistais, kad darbai būtų atliekami saugiai ir kokybiškai.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service