Didžiausią laiko dalį žmonės leidžia uždarose patalpose, todėl jose esantys daiktai ir vidaus oro kokybė yra ypatingai svarbi visuomenės sveikatai bei kasdienei savijautai. Medikai atkreipia dėmesį, kad patalpų viduje esanti teršalų koncentracija žmonėms sukelia vis daugiau negalavimų, o jų priežastis nėra paprasta nustatyti. Sumažėjus šviežio oro cirkuliacijai įvairios paskirties pastatuose atsiranda reiškinys, vadinamas „sergančio pastato sindromu“ (angl. sick building syndrome). Jį sukelia prastos ventiliacijos ir netinkamai prižiūrimo oro kondicionavimo derinys.
Patalpų oro taršos šaltiniai – mūsų aplinkoje
„Clean Air Day“ tyrimų duomenimis, oro užterštumas patalpose yra vidutiniškai 3,5 karto didesnis nei lauke. Pasaulio sveikatos organizacija šią problemą įvardija kaip „vieną pavojingiausių aplinkos poveikių sveikatai“.
Yra daug šaltinių, kurie prisideda prie oro taršos patalpose. Kai kurie jų yra atpažįstami pagal skleidžiamą nemalonų kvapą, tačiau yra daug tokių, kurių savo aplinkoje nepastebime.
Orą teršia daug daiktų ir produktų, kuriuos žmonės naudoja, mato ar su kuriais kontaktuoja kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, pelėsis, tabako dūmai, namų apyvokos priemonės, dažai, klijai ir tirpikliai, asmens priežiūros ir dezinfekavimo priemonės, oro gaivikliai ir žvakės. Taip pat daugelyje patalpų yra šildytuvai, orkaitės, krosnys, židiniai ir vandens šildytuvai, kurie degina kurą – dujas, žibalą, alyvą, anglį ar medieną ir jų kvapai taip pat gali kelti neigiamą poveikį sveikatai.
Poveikis ne visada lengvai atpažįstamas
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7-12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Maži vaikai, pasak gydytojo, per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio negu suaugusieji, todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui yra sunkesnės.
„Net ir esant nedidelei teršalų koncentracijai ore, nuolat kvėpuojant tokiu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis pasireiškia ne iškart, o po tam tikro laiko“, – pabrėžia medikas.
Prevencija – natūralus vėdinimas arba ventiliacija
Siekiant, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, pasak mediko, paprasčiausias ir pakankamai efektyvus vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes. J. Dabkus pabrėžia, kad patalpose būtina palaikyti ir tinkamą drėgmės lygį, nes didelis jos kiekis leidžia plisti dulkių erkutėms ir pelėsiams.
Energetikos ir automatikos technologijų bendrovės ABB atstovas Lietuvoje Marjan Sadocha prabrėžia, kad gera ventiliacija oro kokybei itin svarbi, o mūsų šalies gyventojai vis dažniau domisi, kaip namuose ir kitose uždarose erdvėse gali pagerinti oro kokybę.
„Patalpų oro kokybės tema svarbi visada, tačiau oru plintančių virusų rizika sukėlė papildomų rūpesčių ir paskatino imtis veiksmų, siekiant užtikrinti kuo saugesnę ir sveikesnę aplinką pastatų viduje. Reaguodami į vyraujančią problemą pristatėme naują „FusionAir Smart Sensor“ jutiklį, kuris leidžia patalpose stebėti temperatūrą, drėgmę, anglies dioksido (CO2) ar lakiųjų organinių junginių kiekį ir taip sumažinti užsikrėtimo virusais riziką bei pagerinti oro kokybę“, – kalba M. Sadocha.
Jo teigimu, įrenginį galima valdyti per programėlę, skirtą temperatūros, ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas), apšvietimo ar žaliuzių valdymui. Taip užtikrinamas bekontaktis valdymas ir sumažinama viruso plitimo rizika. Jutiklis užtikrina saugią oro kokybę, žmogaus kūnui tinkamą temperatūrą ir drėgmę, sureguliuotą apšvietimą ar apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių.
„Kai patalpose yra žmonių oro kokybė yra nuolat tikrinama ir, jei oras ima prastėti, dalyviai įspėjami vaizdiniais indikatoriais. Kai patalpa atsilaisvina, išmanusis jutiklis įjungia automatinį patalpos oro valymą ir paruošia ją sekantiems svečiams. Šis prietaisas greitai ir lengvai montuojamas, todėl idealiai tinka įvairiose patalpose: namuose, biuruose, viešbučiuose, švietimo įstaigose, bendrose pramogų ar poilsio zonose“, – teigia M. Sadocha.
Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]