Pasirašyta Gedimino kalno pietrytinės dalies tvarkymo darbų preliminari sutartis

Pasirašyta Gedimino kalno pietrytinės dalies tvarkymo darbų preliminari sutartis

Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 8 dieną pasirašė galutinio pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymo darbų preliminarią sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Rekreacinė statyba“.

Sutarties vertė 13,422,530.00 eurų. Rangos darbai prasidės Lietuvos nacionaliniam muziejui gavus šių darbų vykdymui reikalingą finansavimą ir po to su rangovu pasirašius galutinę sutartį. Finansavimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas su Kultūros ministerija.

Ilgalaikiai tvarkybos darbai vyks pietrytinėje kalno dalyje, kurios būklė yra sudėtingiausia – pietrytinis šlaitas ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos turi avarijos grėsmės požymių.

Planuojamų darbų tikslas yra stabilizuoti šlaitą, sutvarkyti lietaus vandens nuvedimo sistemą, įrengti žolinę dangą ir šlaito laistymo sistemą, sutvirtinti Aukštutinės pilies rūmų liekanų mūrą ir pamatus. Bus pradėta tvarkyti dalis pagrindinio tako į Gedimino kalną, kuris lankytojams uždarytas nuo 2017 metų, sutvirtinti ir išryškinti archeologinių tyrimų metu šlaite rasti pilies laikotarpio artefaktai.

Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas pietrytinis šlaitas (apimantis apie 5 tūkstančių kvadratinių metrų plotą), sutvirtinti pagrindai dalies pietrytinės gynybinės sienos (80 metrų ilgio atkarpa) ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų (užimantys apie 670 kvadratinių metrų plotą).

Pagal sutartį numatoma, jog tvarkybos darbai truks 36 mėnesius nuo galutinės sutarties pasirašymo.

Užbaigus šiuos darbus Gedimino kalno lauktų antrasis ilgalaikio sutvarkymo darbų etapas, kuris apimtų likusius netvarkytus šlaitus. Apytikslis jų plotas yra 29 tūkst. kvadratinių metrų.

Gedimino kalnas – stabilus

Šiuo metu Gedimino kalno būklė stabili, bet ji ir toliau išlieka priklausoma nuo orų sąlygų. Lietingu laikotarpiu arba vasarinių liūčių metu dėl vandens kiekio kalno būklė gali pablogėti, tačiau kalne įdiegta ir visą parą veikianti monitoringo sistema leidžia iš anksto pastebėti bet kokius pokyčius. Visuose kalno šlaituose įrengti davikliai fiksuoja grunto pokyčius milimetrų tikslumu.

Muziejus yra sudaręs ilgalaikę avarinių darbų sutartį, kuri leidžia nedelsiant reaguoti į bet kokius Gedimino kalne vykstančius pokyčius.

Ilgalaikis viso kalno stabilumas bus užtikrintas tik pradėjus įgyvendinti rangos darbus pagal galutinio sutvarkymo projektą.

Pranešimą paskelbė: Jurga Strimaitienė, Lietuvos nacionalinis muziejus

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sprendimas turintiems nereikalingų statybinių medžiagų  – nauja mainų platforma

Sprendimas turintiems nereikalingų statybinių medžiagų  – nauja mainų platforma

Statybų sektorius – vienas didžiausių aplinkos teršėjų: prie to prisideda ir naujų statybinių medžiagų gamyba, ir didžiulis atliekų kiekis, kuris neretai atsiduria sąvartynuose. Siekiant mažinti šį kiekį ir užtikrinti pakartotinį medžiagų panaudojimą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) bei Lietuvos statybininkų asociacija sukūrė bendradarbiavimo platformą LSEPO. Tai – galimybė statybos ir statybinių atliekų surinkimo įmonėms […]


„Baltic Horizon Fund“ turtą Taline patikėjo „Newsec“: pasiteisinusį bendro darbo modelį taikys ir Estijoje

„Baltic Horizon Fund“ turtą Taline patikėjo „Newsec“: pasiteisinusį bendro darbo modelį taikys ir Estijoje

Nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon Fund“ savo turto Estijoje valdymą patikėjo tarptautinei nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovei „Newsec“. Taline bendrovės taiko Rygoje ir Vilniuje pasiteisinusį modelį: bendra valdymo įmonės ir fondo komanda, atsisakiusi formalių „klientas-tiekėjas“ santykių, dirba glaudžiai bendradarbiaudama. Tai leidžia pasiekti ne tik didelį operatyvumą, bet ir lanksčią reakciją į projektinius ir rinkos pokyčius.  „Rinkos […]


„Darnu Group“ baigė 13 mln. eurų vertės „Vilniaus verslo parko“ statybas Gariūnuose

„Darnu Group“ baigė 13 mln. eurų vertės „Vilniaus verslo parko“ statybas Gariūnuose

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė „Vilniaus verslo parko“ statybas sostinės Gariūnų gatvėje. Į 8200 kv. metrų ploto prekybinių ir sandėliavimo patalpų (angl. stock-office) kompleksą įmonė investavo 13 mln. eurų.  „Didžiuliu privalumu čia jau veikiančios ar galimybe įsikurti besidominčios įmonės laiko itin patogią patalpų lokaciją šalia pagrindinių miesto arterijų bei kokybines patalpų charakteristikas, išskiriančias […]


Svarbus žingsnis tvaresnės aplinkos link: Šiaulių rajone pastatytas pažangus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas

Svarbus žingsnis tvaresnės aplinkos link: Šiaulių rajone pastatytas pažangus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas

Šiaulių rajone 2024 m. rugsėjo 24 d. oficialiai atidarytas modernus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas, kurio tikslas – efektyviai mažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Generalinis objekto rangovas – įmonė „RASEINIŲ STATYBA“, įrangą projektavo ir tiekė „UGIRA“. Tokio pobūdžio maisto atliekų apdorojimo cechas – jau antrasis Lietuvoje. Atidarymo ceremonijoje […]


Šiaurės licėjus Didžiojoje Riešėje įkasė simbolinę kapsulę – mokykla ir darželis su baseinu duris atvers 2025 m. rugsėjį

Šiaurės licėjus Didžiojoje Riešėje įkasė simbolinę kapsulę – mokykla ir darželis su baseinu duris atvers 2025 m. rugsėjį

Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi ir moderni mokykla ir darželis su baseinu mažiesiems mokytis plaukti jau 2025 m. rugsėjį duris atvers vaikams iš aplinkinių rajonų – Bajorų, Jeruzalės, Didžiųjų Gulbinų, Balsių, Tarandės, Bendorėlių ir kitų sparčiai augančių šiaurinės Vilniaus dalies […]


Palanga priklauso gyventojams. Kada pabus kiti miestai?

Palanga priklauso gyventojams. Kada pabus kiti miestai?

Ignas Lesauskas, architektūros studijos „nytt“ architektas Iki 2013 m. mažėjęs gyventojų skaičius Palangoje stabilizavosi, o nuo 2018 m. ėmė sparčiai augti. Staiga suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka, o Palangą iš naujo pamėgo ne tik Lietuvos turistai, bet ir vis daugiau naujakurių iš įvairių šalies regionų bei netgi „skaitmeniniai klajokliai“ iš viso pasaulio. Tai nulėmė aktyvi bendruomenė, kuri […]