Aplinkos ministerija primena, kad visos Lietuvos savivaldybės iki 2024 m. pabaigos turi parengti, apsvarstyti regioninėse architektūros tarybose ir pasitvirtinti Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gaires, atsižvelgiant į jų teritorijoms būdingus urbanistinius ypatumus, architektūros objektų savitumus.
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) parengė minėtų gairių rengimo rekomendacijas ir pristatė jas savivaldybėms, regioninių architektūros tarybų nariams. SSVA Urbanistinio padalinio specialistai yra pasirengę savivaldybių architektams teikti konsultacijas, kaip taikyti rekomendacijas, padėti identifikuoti jiems aktualius savitumo bei architektūros kokybės formavimo klausimus.
„Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojusi Architektūros kokybės vertinimo metodiką sudaro sąlygas aiškiau ir skaidriau vertinti architektūros kokybės sprendinius pagal iš anksto visiems, dalyvaujantiems statinių projektavimo ar teritorijų planavimo procesuose, žinomus kriterijus. Ji padės savivaldybėms aktyviau įsitraukti į architektūros kokybės gerinimo procesus“, – pažymi aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.
Metodikoje detalizuojama, kaip vertinti Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme aprašytus architektūros kokybės kriterijus – atitiktį darnaus vystymosi principams, urbanistinį integralumą, santykį su paveldėtomis vertybėmis, aplinkos pritaikomumą visiems, sprendinių ekonomiškumą, inovatyvumą, funkcionalumą bei architektūrinę idėją ir estetiką. Taip pat pateiktos nuostatos, pagal kurias turi būti rengiamas gairių projektas ir teikiamas visuomenei susipažinti,bei atitinkamai regioninei architektų tarybai rekomendacijai gauti.
„Visuomenei vis labiau rūpinantis aplinkos kokybe, architektūros sprendimų vertinimas įgauna vis didesnę reikšmę. Projektų sprendinių kokybės vertinimo kriterijai gali žymiai prisidėti prie mūsų miestų patrauklumo, savitumo išsaugojimo ir puoselėjimo, geresnės aplinkos ir gyvenimo kokybės. Kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į savo miestų ir miestelių specifiką ir unikalumą, nustatys architektūros kokybės vertinimo gaires, o SSVA yra pasirengusi suteikti joms visą reikalingą pagalbą“, – sako SSVA Urbanistinio padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis.
Pasak M. Pakalnio, Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių rekomendacijos detalizuoja ir išryškina viešo intereso dedamąsias turinčius architektūros kokybės aspektus. Jose pasiūlyti klausimai, į kuriuos atsakius galima objektyviau įvertinti planuojamų objektų tvarumą, santykį su urbanistiniu kontekstu, kuriamos aplinkos kokybę ir pritaikomumą visiems, architektūrinių sprendimų poveikį kraštovaizdžiui, gyvenamųjų vietovių savitumui, kultūros paveldo objektams.
Rekomendacijose siūlomi ir esamų želdynų apsaugos bei numatomų kraštovaizdžio formavimo sprendinių, tvaraus judumo, kuriant saugią ir visiems eismo dalyviams patogią aplinką, gyvenamųjų erdvių formavimo, renovuojamų kvartalų, rekonstruojamų objektų architektūrinių sprendinių kokybės vertinimo aspektai.
Savivaldybės, atsižvelgusios į savo teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, regioninės architektūros ypatumus, savitumo išsaugojimui ir stiprinimui, gyvenimo kokybės auginimui, viešųjų erdvių – aikščių, gatvių, skverų, parkų formavimui kylančius iššūkius, iš siūlomų rekomendacijų gali pasirinkti sau aktualius klausimus, taip pat išsiryškinti atskirų miestų ir miestelių bei jų dalių tapatybės formavimui svarbius dalykus. Vertinimui labai padėtų ir teigiamų bei neigiamų sprendimų iliustravimas, padedantis kiekvienam suvokti siekiamus tikslus.
Rekomendacijų pristatyme savivaldybėms, regioninių architektūros tarybų nariams vyko diskusijos, buvo užduodami klausimai, pateikti pasiūlymai, kuriuos apibendrinus bus parengtas galutinis rekomendacijų variantas.
Surengtas bendras Aplinkos ministerijos, SSVA, savivaldybių architektų ir regioninių architektūros tarybų atstovų pasitarimas, kurio metu aptartos rekomendacijos, su savivaldybių Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių rengimu susijusios aktualijos.
Pranešimą paskelbė: Aistė Gadliauskaitė, LR aplinkos ministerija
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]
Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]
Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]
Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]