Panevėžys 3D ir Stasio Eidrigevičiaus įspaudas Lietuvos architektūroje

Kai multifunkcionalistas Stasys Eidrigevičius prieš kelerius metus nutarė savo darbų kolekciją padovanoti Panevėžiui, niekas neįsivaizdavo, kad tai turės ypatingą poveikį ir Lietuvos architektūros raidai. Kalbama ne apie tai, kad Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastatas privalėjo būti toks išskirtinis, kokia yra šio dailininko kūryba, o apie tai, kad pats konkursas dėl vienos jo ypatybės neturėjo precedento Lietuvoje.

Kadangi Panevėžio savivaldybės administracija jau turėjo pasiruošusi miesto centrinės dalies trimatės realybės modelį, 2018 m. pradžioje organizuojant SEMC architektūrinį konkursą nuspręsta, kad teikdami siūlymus dalyviai pateiks ir jų projektų trimačius modelius.

Panevėžio skaitmeninį 3D modelį 2017 m. rudenį sukūrė UAB “IN RE” su partnere UAB „IT logika“. UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys sako, kad miesto 3D modelis padeda geriau suvokti situaciją, tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas. Paslauga viešai pasiekiama  internetu http://panevezys3d.lt.

Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų iš kurių pilnai automatiniu būdu „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ per 3,5 mėnesio sugeneruotas 3D modelis. Jo detalumo lygis siekia vidutiniškai 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – net iki 3 cm.

Dalyviams ir komisijai problemų nekilo

SEMC architektūrinio konkurso viešąjį pirkimą administravo MB „Mash Studio“. Jos direktorė urbanistė Živilė Šimkutė sako, kad pasitelkiant 3D buvo siekiama vertinimo komisijai sudaryti sąlygas geriau įvertinti projektų integraciją į esamą urbanistinį kontekstą. Komisija galėjo ne tik įvertinti pasiūlymus analizuodama  projektus spausdintuose planšetuose, bet ir pažvelgti į juos trimačiame kontekste įvairiais rakursais, suvokti siūlomo pastato dydį ir jo santykį su esamu užstatymu. Komisijos nariai galėjo naudotis mobiliaisiais kompiuteriais „iPad“ bei lietimui jautriu didelės įstrižainės ekranu.

Anot Ž. Šimkutės, papildomas reikalavimas pateikti pasiūlymo 3D modelį dalyvių labai neapsunkino ir nesukėlė problemų, nes ruošiant objekto vizualizacijas trimačiai modeliai dažniausiai ir taip būna ruošiami. Dalyviams tereikėjo juos supaprastinti – konkurso sąlygos prašė modelio be medžiagų ir interjero, buvo galima naudoti tik spalvas. 

“Nors per atvirą konkurso sąlygų aptarimą iš architektų bendruomenės buvo matyti šioks toks skepsis siūlymui naudoti trimatį modelį vietoj tradicinio maketo, tačiau manau, kad šiuo atveju sprendimas ganėtinai pasiteisino. Paprastai nedidelis vizualizacijų kiekis „įkalina“ sprendimą keliuose geriausiuose rakursuose. Žinoma, apžvelgti projektą mes pratę į aplinką įstatomame makete, bet tai neblogai atsiskleidžia ir 3D modelyje,” – sako konkursą laimėjusios MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“, komandos narys Aurimas Syrusas. Kartu su juo projektą kūrė Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius.

Funkcionalumo ir detalumo balansas

Dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė buvo viena konkurso darbų recenzentų. Jos patyrimas atskleidžia, kad 3D modelių ypatybes galima perprasti labai greitai: „Su konkursinių projektų 3D modeliais susipažinau, jau atvykusi į komisijos posėdį. Tuomet išties tokie vaizdai padėjo geriau suvokti pastato ir jo urbanistinio konteksto santykį, išorinę erdvinę-tūrinę kompoziciją.”

Be to, L. Jablonskienei norėjosi, kad 3D modelis būtų apėmęs ir interjerą: “Man teko ekspertuoti daugiausia funkcinę projektų dalį ir, manau, kad turėdama šių projektų interjerų 3D modelį būčiau ne tik pati dar geriau įsigilinusi į tai, kaip projektų autoriai sprendė tokio sudėtingo multifunkcinio objekto įveiklinimo užduotį, bet ir komisijai kai kurios mano keltos problemos (patalpų lokalizavimo, grupavimo, dydžio ir kt.) būtų buvę akivaizdesnės.“

Tačiau Ž. Šimkutė perspėja, kad neturėtų būti keliami pertekliniai reikalavimai.

„Negali būti kuriami pertekliniai reikalavimai architektams, ir konkursų organizatoriai turi būti selektyvūs dėl prašomos medžiagos, koncentruojantis tik į tai, kas iš tiesų leidžia ekspertinei komisijai darbus vertinti pagal numatytus kriterijus. Svarbu gerbti dalyvaujančių architektų komandų laiką ir resursus, kurių architektūriniai konkursai pareikalauja nemažai. Kiekvienu atskiru atveju prieš parenkant reikalavimus ir pateikimo būdus turi būti kritiškai vertinami turimi resursai ir konkurso specifika,“ – sako Ž. Šimkutė.

Kitur – įprastas dalykas

Ž. Šimkutė pastebi, kad trimatės realybės modelio reikalavimas architektūriniuose konkursuose yra naujiena Lietuvoje, tačiau kitose pasaulio šalyse yra plačiai naudojamas. Konkursuose prašoma pateikti ne tik apibendrintus trimatės realybės modelius, bet ir BIM modelius. Trimatės realybės modelio naudojimas konkursuose yra gera alternatyva fiziniam maketui, kuris reikalauja didelių resursų ir laiko norint jį paruošti kokybiškai, transportuoti, tačiau tam tikrais atvejais fizinis maketas gali būti naudingesnis nei 3D modelis.

“Savaime suprantama, kad skaitmenizuotas modelis yra preciziškai tikslus, ko ne visada pavyksta pasiekti rankomis darytame nedidelio mastelio makete. Tačiau tai jokiu būdu nedevalvuoja architektūrinio maketo prasmės, vertės ar žavesio,” – sako architektas A. Syrusas.

Kai dėl įprastinių architektūrinių vizualizacijų keliais rakursais, jos, Ž. Šimkutės vertinimu, „dažnai būna realybės neatitinkančios perspektyvos, pagražintos“.

Visuomenė nelieka nuošalyje

Konkurso darbai, o jų buvo 19, Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone eksponuoti savaitę iki komisijos darbo pradžios ir kelias savaites po to. Greta išeksponuotų planšetų įrengtas lietimui jautrus ekranas, kuriame lankytojai pasiūlymus galėjo apžiūrėti trimatėje erdvėje. 

SEMC planuojama įgyvendinti dviem etapais. Tikimasi, kad jis taps Panevėžio miesto simboliu, bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai Panevėžio urbanistikai įsimintini kaip svarbių pokyčių laikas. Sukurtas ir funkcionuoja naujos kartos urbanistinio planavimo įrankis, kuriuo iš formato 2D perėjome į 3D. Tai tarsi takoskyra tarp praeities ir ateities. Panevėžys iš esmės vienintelis Lietuvoje gali pasigirti turintis galimybę savo miesto atnaujinimo ir plėtros projektus demonstruoti, analizuoti ir vertinti pasitelkdamas atvaizdavimą 3D realybės modelyje. Naująsias galimybes sėkmingai išbandėme renkant geriausią Stasio Eidrigevičiaus menų centro  architektūrinį sprendimą“, – sako Daiva Gasiūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė.

Ji priduria, kad miesto 3D modelis tinkamai panaudotas ir organizuojant Panevėžio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ techninio projekto parengimo konkursą.

A.Syrusas šiuolaikines technologijas giria ir kaip gerą platformą su konkursiniais darbais susipažinti ne profesionalams, pirmiausia miestiečiams, kuriems rūpi miesto plėtra: “Matau šios technologijos prasmę ir taikymą nebūtinai konkursų atveju. Tai gali būti didelis pagalbininkas vertinant būsimų objektų įtaką tam tikroms miesto perspektyvoms, įkomponavimui į vertingas miesto panoramas”.

3D – ir dr. J. Basanavičius

Architektūrinio konkurso 3D realybės modelio kontekste idėja kilo ne Panevėžyje. Dar 2016 m. pabaigoje Vilniaus savivaldybė paprašė „IN RE“ prididėti prie vieno išskirtinio projekto – paminklo Dr. Jono Basanavičiaus ir aikštės ties Nacionaline filharmonija konkursinių pasiūlymų įvertinimo 3D realybės modelio kontekste.

Paminklo konkurso dalyviams nebuvo keliamas reikalavimas pateikti 3D modelius, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė siekė kuo objektyviau įvertinti konkursinius pasiūlymus 3D aplinkoje, tai padaryti realiomis vienodomis sąlygomis ir įvairiais rakursais. „IN RE” su partneriais apsiėmė itin greitai sukurti esamos situacijos 3D modelį ir integruoti į jį konkursui pateiktų paminklų bei aikštės sutvarkymo 3D modelius.

Per dešimt kartų dalį senamiesčio teritorijos apskridęs dronas padarė per 1,5 tūkst. nuotraukų iš kurių buvo sugeneruotas 3D realybės modelis. Jo detalumas ties aikšte prie Nacionalinės filharmonijos siekė net iki 5 mm. Konkurso dalyvių pateikta projektinė aikštės išdėstymo medžiaga ir skulptūrų maketai buvo sujungti su esamos aplinkos 3D realybės modeliu, kad vertinimo komisija turėtų galimybę vienodomis sąlygomis palyginti penkių prizinių ir skatinamųjų premijų autorių pasiūlymus.

Tačiau tuo neapsiribota – projektas perkeltas į virtualios realybės aplinką, kur projektinė informacija papildyta gyvais aplinkos objektais, įtraukti atmosferiniai reiškiniai ir, simuliuojant paros laiko kaitą, vertinant, kaip keičiasi aplinka ir vizualinis konkursinių projektų suvokimas priklausomai nuo judėjimo, paros laiko, debesuotumo, atlikta 4D analizė.

Kad būtų sustiprinta realistinės simuliacijos patirtis, projektas paverstas interaktyvia 360°  virtualiosios realybės vaizdo medžiaga, suderinama su „VLC 360°“ ar analogiškais daugialypės terpės grotuvais.

Šis darbas konkurse „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017“ pripažintas geriausiu kitų inžinerinių statinių infrastruktūros BIM projektu.

“IN RE” taip pat yra parengusi realybės ir BIM modelių samplaikos sprendimų architektų ar vystytojų įmonėms, kurios susiduria su išorinėmis kliūtimis ar abejonėmis dėl įgyvendinamų projektų.

Straipsnyje paminėtus skaitmeninių miestų sprendimų pavyzdžius galima peržiūrėti gyvai internete adresu: http://inre.lt/bentley/pagrindinis/industrijos/skaitmeniniai-miestai/

Iliustracijos: „IMPLMNT architects“ ir „IN RE“

Pranešimą paskelbė: Edvinas Butkus, UAB „IN RE“

Kiti skelbimai:
 
Silk EyeLift Cream Kremas odai aplink akis, 30ml
 
Chateau de Beaute Vino Sheen Fusion Fluidas išlyginantis smulkias ir gilias raukšles, 30ml
 
PE-6011E Vakoss pūkų rinkiklis žalias
 
Nespresso Espresso Livanto kavos kapsulės 10vnt.
KĖDAINIUOSE ATNAUJINTAS DAUGIAU KAIP PRIEŠ 50 METŲ STATYTAS TILTAS

KĖDAINIUOSE ATNAUJINTAS DAUGIAU KAIP PRIEŠ 50 METŲ STATYTAS TILTAS

Kėdainiečiai vėl turi kuo džiaugtis – pagaliau baigtas statyti pėsčiųjų tiltas per Smilgos upelį, o ketvirtadienio vakarą  jis oficialiai pristatytas visuomenei. Stebint nemažam būreliui kėdainiečių, savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius perkirpo juostelę per tiltą. Sutvarkytas, galima sakyti, iš naujo perstatytas ne tik prieš penkis dešimtmečius […]

  Straipsniai »
Finalinis projekto akordas – apdovanojimas „Už darnią plėtrą“

Finalinis projekto akordas – apdovanojimas „Už darnią plėtrą“

Šiemet baigiamas „Citus“ projektas „Neries ardai“ gavo dar vieną įvertinimą. Projektas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos kasmetiniame konkurse iš 34 pretendentų „Už darnią plėtrą“ išrinktas geriausiu būsto projektu. „Labai džiaugiamės, kad „Neries ardų“ projektas spėjo gauti dar vieną reikšmingą įvertinimą. Už jį, pirmiausia, noriu padėkoti su projektu dirbusiai komandai, taip […]

  Straipsniai »
Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins? Architektų nupiešta perspektyva teisinga, ar klaidinanti? Kyla didžiulės įtampos, šalys viena kitą gąsdina teismais, išeičių ieškojimo kelias ilgas […]

  Straipsniai »
Projektas „Rinktinės URBAN“ – konkurso „Už darnią plėtrą“ laimėtojas

Projektas „Rinktinės URBAN“ – konkurso „Už darnią plėtrą“ laimėtojas

Bendrovės Merko statyba projektas „Rinktinės URBAN“  tapo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamo konkurso „Už darnią plėtrą“ nugalėtoju  „Ateities projekto“ kategorijoje. „Simboliška, kad būtent projektas „Rinktinės URBAN“ laimėjo „Ateities projekto“ kategorijoje. Iš tiesų apleistame Vilniaus centre esančiame sklype pradėjome kurti ateities miestą – patogius, jaukius, ekonomiškus namus šiuolaikiškam žmogui. Žmogui, kuris yra veiklus, aktyvus, […]

  Straipsniai »
PAGD: dūmų detektoriai – beveik pusės Lietuvos gyventojų namuose

PAGD: dūmų detektoriai – beveik pusės Lietuvos gyventojų namuose

Nuo dūmų detektorių pripažinimo privalomais Lietuvos gyventojų namuose praėjus pusmečiui šie prietaisai yra įrengti 43 proc. šalies būstų. Ugniagesiai gelbėtojai jau fiksuoja dūmų detektorių naudą – išgelbėtas žmonių gyvybes. Priešgaisrinės apsaugos departamento (PAGD) duomenimis, per dešimt šių metų  mėnesių gaisruose žuvo 12 proc. mažiau Lietuvos gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai – mažiausias aukų […]

  Straipsniai »
Atsargiai: skalbimo mašinos ir indaplovės gali pridaryti netikėtų nuostolių

Atsargiai: skalbimo mašinos ir indaplovės gali pridaryti netikėtų nuostolių

Nepakeičiama pagalbininkė buityje skalbimo mašina ar indaplovė, tinkamai neprižiūrėta, gali sukelti tūkstantinę žalą. Netikėtai pratekėjęs vanduo gali pakenkti grindims, baldams ar padaryti žalos kaimynams, o nuostoliai gali siekti nuo kelių šimtų iki 20 tūkst. eurų. Didelės dalies šių žalų galima išvengti, laikantis vienos auksinės taisyklės. Vandens žarnelę reikia keisti kas 5 metus Dažniausiai tokiais atvejais […]

  Straipsniai »