Pandemijos įtampas „Požeminės linijos“ amortizavo tvariais sprendimais

Pandemija spartina verslo įmonių sprendimus – verčia ieškoti tvarių ir pačių racionaliausių. UAB „Požeminės linijos“ (POLI) pasirinko įveikti pandemijos iššūkius ir užsitikrinti stabilumą naujomis technologijomis, sprendimais, leidžiančiais efektyviau, kokybiškiau ir pigiau atlikti darbus.

Pirmiausia, kaip pastebi UAB „Požeminės linijos“ (POLI) direktoriaus pavaduotojas Artūras Račkauskas, visiems reikėjo suvokti, kad COVID-19 sukelta pandemija yra rimta problema. Aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurių trūko, o dideli kiekiai pareikalavo neplanuotų išlaidų, pasirodė mažesnė problema, negu įtikinti jomis naudotis. Darbas lauke nedidelėmis grupėmis padėjo suvaldyti situaciją.  

„Visi iššūkiai nublanko prieš pandemiją, o sėkmė tapo slidžiu dalyku: kas šiandien gali atrodyti sėkmingas sprendimas, ilguoju periodu gali lemti nuostolius, – atsargiai apie dabartinę verslo situaciją svarsto Artūras Račkauskas. – Sakykim, šiandien laimi konkursą, nes pasiūlai mažą kainą, o kitą dieną gauni žinią apie medžiagų pabrangimą. Todėl mes susitelkėme į tvarius sprendimus, kurie turi garantuoti normalų, be ypatingų įtampų darbą bent jau artimiausius 5 metus: didžiąją pelno dalį investavome į technologinį atsinaujinimą, įsigijome naujos kartos mechanizmų. Šį sprendimą lėmė siekis mažinti galimus nuostolius.“

2020–2021 m. POLI atnaujino apie 75 proc. horizontalaus kryptinio gręžimo aparatų, įgijo naujos kartos įrenginių, kurie yra mažiau taršūs, efektyvesni, greitesni, tikslesni. Inžinerinių tinklų statybos ir renovacijos įmonei, kokia yra POLI, naujos kartos technologijos reiškia retesnę remonto tikimybę, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, sumažintas rizikas laiku neįgyvendinti projektų ir didesnį našumą. Kiekvienas technikos gedimas reikštų darbų stabdymą, kuris sukeltų daugelį kitų problemų.

Užsakovai žvelgia plačiau: renkasi rizikas mažinančius baigiamuosius darbus

POLI – kaip rangovai, statantys ir renovuojantys tinklus, – stebi tendenciją, kai vis daugiau savivaldybių įmonių, eksploatuojančių tinklus, pradėjo skirti didesnį dėmesį tinklų būklei. Todėl jie ieško būdų, kaip užkirsti kelią galimoms problemoms. O tai lemia ir besikeičiantį požiūrį į modernias naujos kartos technologijas, kurioms teikia prioritetą.

„Užsakovai vis dažniau renkasi ne ardyti ar uždaryti gatves, taip sukuriant problemų visiems, o domisi moderniomis technologijomis, kurios iki minimumo sumažina nepatogumus dėl požeminių inžinerinių tinklų darbų“, – pastebi A. Račkauskas.

„Požeminės linijos“ nuo pat įmonės sukūrimo 2002 m. pradėjo dirbti naudodamos betranšėjes technologijas. Įmonės įkūrėjai Gediminas Račkauskas ir Arturas Masaitis buvo įžvalgūs: Lietuva išraizgyta požeminiais tinklais, kuriuos reikia taisyti, renovuoti. Ilgametė patirtis taikant betranšėjes technologijas tapo stipriąja įmonės puse. 

Vienas iš betranšėjės technologijos metodų, naudojamų POLI, – vamzdynų renovacija polimerizuojamais vamzdžiais, kai į renovuojamą vamzdį įtraukiama ir išpučiama stiklo audinio „rankovė“, kuri po polimerizavimo UV spinduliais sukietėja ir toliau naudojama kaip naujas vamzdis. „Požeminės linijos“ yra pirmoji lietuviška įmonė, 2012 m. pradėjusi taikyti lanksčios polimerinės „rankovės“, CIPP (angl. cured in place pipe) vamzdynų renovacijos technologiją, naudojant polimerizavimo UV spinduliais metodą. Ši technologija laikoma pažangiausia.

Įprastai CIPP technologiją POLI naudoja renovuodama vamzdynus nuo šulinio iki šulinio. Kai nuotekų išvadai iš pastatų pajungiami į šulinius, vamzdyno renovacijos procesas baigiasi po CIPP rankovės polimerizacijos, o kai jie pajungiami tiesiai į pagrindinį vamzdyną, renovuojant naudojami robotai, kurie pragręžia ertmes jau įrengtoje CIPP rankovėje, kad nuotekos iš pastatų laisvai patektų į pagrindinį vamzdyną.

„Tačiau atveriant ertmes lieka rizika nuotekoms patekti į gruntą arba gruntui į vamzdyną, dėl susijusių procesų kyla rizika, kad įgrius, pavyzdžiui, kelio danga, – pasakoja A. Račkauskas. – Kaune, Kęstučio g., šiemet atlikome visą pagrindinio vamzdyno renovaciją su tiesioginiais išvadais. Trasą renovavome CIPP metodu: robotai atvėrė ertmes išvadų įjungimo į pagrindinę trasą vietose, tada injektuojant specialias dervas susijungimai buvo kokybiškai atnaujinti. Taigi ši technologija leidžia ne tik efektyviai renovuoti tinklus, bet ir tinkamai atlikti baigiamuosius darbus, kuriuos renkasi vis daugiau rūpestingų užsakovų.“

Robotai, naudojami vamzdynų renovacijoje, ne tik injektuojant aptaiso sandūras, bet ir šlifuoja, gręžia, atlieka įvairius kitus darbus vamzdynuose, kur negali patekti žmogus ar kita technika.

Medžiagų tiekimo sutrikimai privertė imtis netradicinių sprendimų

POLI, kaip ir kitos sektoriaus įmonės, per pandemiją susidūrė su trikdžiais: pradėjo vėluoti vamzdžių tiekimas, nes gamintojai pritrūko medžiagų. Deficitas didina kainas, tad ne tik pailgėjo tiekimo terminai, bet ir pabrango medžiagos. Inžinerinių tinklų sektoriuje kai kurios jų pabrango 10–30 proc. Kai kurių sutarčių sąlygose POLI pavyko susiderėti dėl saugiklių, jeigu pabrangtų medžiagos ar gaminiai, tačiau yra sutarčių, kur rangovai bejėgiai ką nors pakeisti.

Gamintojai metų pradžioje POLI informavo, kad augs medžiagų kainos, todėl įmonė, vos tik laimėjusi rangos konkursus, iš anksto įsigijo medžiagų – pirko už savo lėšas, derino su tiekėjais ilgesnius atsiskaitymo terminus.

Anksčiau POLI medžiagas atsiveždavo tiesiai į objektą – tiksliai tuo metu, kai jų reikėdavo, o dabar dalis Kaune įsikūrusios įmonės teritorijos paversta medžiagų sandėliu. Verslininkai suskaičiavo, kad išlaidos tokiam transportavimui bus mažesnės negu kainų augimas. Tai yra pandemijos padiktuotas priverstinis sprendimas, nes įprastomis sąlygomis tai būtų neracionalus apyvartinių lėšų įšaldymas.

Darbuotojai ir pandemijos paradoksas

Pandemijos apribojimai paveikė ir darbuotojus: jie tapo jautresni, įsitempę, tai padarė neigiamos įtakos ir nusiteikimui dirbti – atsirado dar viena paslėpta viso proceso dedamoji. „Stengiamės, tačiau suvaržymai dėl pandemijos nėra lengvai įveikiami – jie nepadeda pasiekti gerų rezultatų“, – tvirtina A. Račkauskas.

Vis tik pandemijos metu supaprastėjo galimybė dalyvauti įvairiuose mokymuose, nuotoliniai renginiai taupo laiką – jiems nebereikia skirti visos dienos.

„Susidūrėme ir su pandemijos paradoksais: ėmus užsiverti šalims, dalis kvalifikuotų darbuotojų išvyko dirbti į Vokietiją, – pasakoja A. Račkauskas. – Lietuvos įmonės „kraujuoja“ dėl atlyginimų skirtumo, mes esame bejėgiai prieš šį „Vakarų siurblį“. Net per didžiausius pandemijos suvaržymus žmonės rasdavo, kaip išvykti į Vokietiją. Mes taip praradome apie 5–8 proc. žmonių.“

Išbandomi pandemijos apribojimų, POLI pasirinko diegti naujausias technologijas, sprendimus ir taip darbus atlikti efektyviau, greičiau ir pigiau. Tam reikia aukštos kvalifikacijos mechanizatorių ir operatorių, kurių neruošia profesinės mokyklos – juos tenka ruošti pačiai įmonei. Nors tai imlu laiko ir kuria laikinus nepatogumus, įmonė užsiaugina gerų specialistų, nes jie puikiai žino, kaip vyksta procesai. Būna, kad iš žemiausios grandies darbuotojų išauga meistrai, statybos darbų vadovai su labai didele patirtimi. Tuo džiaugiasi ir patys darbuotojai: atėję su mažais lūkesčiais, pasiekia svajonių darbą, realizuoja savo sugebėjimus.

Prieš pandemiją nublanko visi iššūkiai. Bet tai yra ir naujos aplinkybės, kurios verčia ieškoti pačių efektyviausių sprendimų – paveikių dabar, teikiančių didesnių galimybių bei stabilumo ir ilguoju laikotarpiu.

UAB „Požeminės linijos“ iliustr. 

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”