Pandemija keičia mąstymą: lietuviai moduliniuose pastatuose panoro ir dirbti, ir gyventi

1

Pandemija keičia mąstymą: lietuviai moduliniuose pastatuose panoro ir dirbti, ir gyventi

Užklupusi pandemija diktuoja naujas ne tik gyvenimo, bet ir darbo taisykles, o modernių sprendimų ieškantis verslas vis dažniau kuriasi moduliniuose statiniuose.

Pandemijos metu lietuviai ne tik graibsto atokiau nuo miesto esančias sodybas, bet ir ieško sprendimų, kaip įsigyti papildomų patalpų.

Įsirengė biurą namo kieme ir įgijo net kelis pranašumus

Sprendimu perkelti įmonės biurą į modulinį statinį džiaugiasi verslininkė Inga Sosnovska. Vilniuje esančiame sklype, kuriame buvo suplanuotas šeimos gyvenamasis namas, atsirado vietos ir moduliniam statiniui. Jame verslininkė įsirengė jaukų biurą: čia gimsta šeimos veiklos „Svajonių terasos“ projektai bei vystoma įmonės „Janida“, kuri prekiauja edukaciniais emocinį intelektą lavinančiais žaislais, veikla.

Mobilus biuras moters kieme atsirado dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: „Gyvenau Kaune, ten turėjau biuro patalpas, kurias buvau įsirengusi pagal savo poreikius, į jas nemažai investavau savo lėšų. Taip susiklostė, kad teko išgyventi skyrybas ir kraustytis į Vilnių. Savaime suprantama, biuro kartu su savimi pasiimti negalėjau. Pradėjau galvoti, ką daryti, kad tokia situacija daugiau nepasikartotų, todėl pradėjau domėtis, kokios galimybės įsirengti mobilų biurą“, – apie inovatyvios idėjos priežastis pasakojo ji. Ryžtis tokiam žingsniui moterį įkvėpė internete pamatyti moduliuose įrengtų biurų pavyzdžiai, išpopuliarėję Skandinavijos šalyse.

„Tada sau juokais pasakiau, kad jei kada nors gyvenime dar reikės kraustytis, tai ir mano biuras vyks kartu manimi“, – prisimena I. Sosnovska.

Pašnekovė pasakojo, kad „Ryterna modul“ jai pasiūlė standartinės komplektacijos biuro modulį, o ji, pakeisdama keletą akcentų, modulį priderino savo poreikiams: „Elektrinius radiatorius pakeičiau kondicionieriumi, kuris žiemos metu patalpą šildo, o vasarą – vėsina. Modulyje buvo galimybė įsirengti dušą, bet man biure jo nereikėjo, tad yra tualeto patalpa ir nedidelė erdvė minivirtuvėlei su poilsio zona.“ Verslininkė džiaugėsi, kad prie modulyje įrengto biuro yra ir nedidelė terasa, kurioje šiltuoju metų laiku gera atsigerti kavos grožintis vaizdu į sodą.

Prieš apsispręsdama dėl mobilaus biuro, pašnekovė paskaičiavo, kad net kukliausių biuro patalpų įsigijimas Vilniuje pareikalautų daug didesnių investicijų.

„Mano biuras nedidelis, jį sudaro du moduliai, bet patalpos atitinka visus mano poreikius, o svarbiausia – jame labai jauku. Esu dviejų vaikų mama, tad net jei namuose turėčiau darbo kambarį, viskas būtų kitaip. Dabar aš einu į darbą savo kieme, bet kitame pastate“, – dalijasi modulio privalumais I. Sosnovska.

Modulyje yra įrengtos dvi nuolatinės darbo vietos ir trečioji – mobili, kuria naudojasi tik kartais biure dirbantis darbuotojas.

„Įsivaizduokite kaimynų reakciją, kai tuščiame sklype staiga atsiranda statinys ir ne šiaip sau tiesiog „konteineris“, o pastatas su stogu, langais, išorės apdaila. Planuodama galvojau, kaip jis derės sklype, koks turi būti fasadas, kokia tvora“, – apie siekį, jog mobilus biuras organiškai įsilietų į aplinką, pasakojo I. Sosnovska, patikindama, kad, jei ateityje keistųsi jos veiklos sritis, tokį biurą būtų labai paprasta pertvarkyti į poilsio namelį ar net kavinę.

Pandemija paskatino susidomėjimą moduliais

Uždarosios akcinės bendrovės „Ryterna modul“ specializacija – standartinių ir nestandartinių modulinių pastatų, kuriuos galima pritaikyti biurų, švietimo įstaigų ar smulkaus verslo reikmėms, gamyba.

„Ryterna modul“ rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis akcentuoja, kad praėjusieji metai įmonei buvo rekordiniai, mat modulinės statybos projektais aktyviau ėmė domėtis ne tik įmonės ar organizacijos, kurioms reikia laikinų mobilių patalpų, bet ir privatūs užsakovai, ketinantys modulyje įsirengti gyvenamąjį būstą, jaukią poilsio erdvę arba funkcionalų biurą.

„Pandemijos metu lietuviai ne tik puolė pirkti net ir atokesniuose šalies kampeliuose įsikūrusias sodybas, bet apskritai suskubo spręsti papildomų patalpų klausimą. Sulaukėme labai daug ir įvairių užklausų. Akivaizdu, kad verslininkai vis dažniau atsisako tradicinių biuro patalpų nuomos ir domisi galimybe savo darbo aplinką susikurti moduliniame pastate“, – kalbėjo jis.

Moduliai suteikia galimybę verslams kurtis arčiau vartotojo

Pasak įmonės „Ryterna modul“ rinkodaros projektų vadovo V. Gabalio, modulinis statinys savo dizainu ar funkcijomis gali virsti autoriniu jo savininko projektu – kai prie įprasto modulio prisiliečia architektas, standartinis modulis pakinta, jis gali įgauti labai unikalią išvaizdą ir puikiai įsilieti į aplinką: „Dar iki šiol dažnam lietuviui pats modulis asocijavosi su jūriniu konteineriu, į kurį sudėti langai ir durys – ir tiek. Iš tiesų kiekvienas modulis pradedamas gaminti nuo plieno lakštų, o įvairūs profiliai gaminami arba konkrečiam projektui, arba pritaikyti būtent moduliniams statiniams“.

Biuro įkūrimą modulyje, V. Gabalio teigimu, renkasi ne tik maži, bet ir gana stambūs verslai, plačiai klientų aptarnavimo tinklus išplėtojusios kompanijos. Užsienyje „Ryterna modul“ dirba su autoremonto verslo atstovais – bendrove „Carglass“. Tai puikiai žinomas tarptautinis prekės ženklas, kuris investuoja ir perka modulines patalpas būtent tam, kad galėtų įsikurti arčiau vartotojo.

Pasak „Ryterna modul“ rinkodaros projektų vadovo, žmogus, kuris perkelia savo biurą į modulinį pastatą, gali tikėtis tų pačių patogumų, kurie yra ir tradiciniame pastate. Ir visiems mazgams, ir vėdinimo sistemos ar sienų, lubų apdailai yra naudojamos tos pačios medžiagos, kurios naudojamos įprastuose statiniuose. Savo laiką branginantys klientai nebenori rūpintis statybų procesu, kuris trunka ilgai ir reikalauja daug specializuotų žinių. Modulinės statybos projektą užtenka suderinti su tiekėju, o vėliau į pasirinktą vietą atvežamas statinys ir atiduodami raktai: „Tereikia ateiti, įsipilti į kavos aparatą pupelių ir pradėti dirbti“.

Gyvenamieji moduliai pagal kiekvieno poreikius – jau greitai

V. Gabalis atviravo, kad būtent užklupusi pandemija ir išaugęs klientų užklausų skaičius privertė modulių kūrėjus pasukti galvą, ką gali pasiūlyti gyvenamąsias patalpas moduliniuose pastatuose norintiems įsirengti lietuviams.

„Kol kas esame pirmieji modulinių pastatų statytojai Lietuvoje. Mes jau netrukus pasiūlysime klientui galimybę pasistatyti modulinį namą su tam tikrais apdailos elementais ir, priklausomai nuo kliento poreikio, – toks namas galės būti visiškai įrengtas, net ir su baldais. Esame paskaičiavę, kad įsigijęs namą su daline apdaila žmogus galiausiai vis tiek išleidžia maždaug tokią pat sumą pinigų, nei pirktų jau įrengtą. Be to, sugaišta laiko ir energijos jį įrengdamas“, – apie ateities planus kalbėjo „Ryterna modul“ atstovas.

V. Gabalis atkreipė dėmesį, kad modulinė statyba Lietuvoje tebėra naujovė. Dažnas klientas teiraujasi, ką jam gali pasiūlyti šių populiarėjančių statinių gamintojai. Atsakymas paprastas: „Moduliai gaminami pagal individualius užsakymus, tad su kiekvienu klientu apie jo poreikius kalbamės atskirai. Iki šiol siūlydami gyvenamąsias patalpas daugiausiai dirbome su klientais iš Švedijos ir Norvegijos. Šiose šalyje modulinė statyba yra labai paplitusi, tad ir klientai labai konkrečiai įvardija savo poreikius“. Anot pašnekovo, jau dabar drąsiai galima teigti, kad ateityje lietuviai vis labiau prisijaukins modulinę statybą, nes nepastebėti jos galimybių, pranašumų paprasčiausiai neįmanoma.

Ingos Sosnovskos nuotr. 

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius“

Rekomenduojame

Vilniuje skelbiami architektūriniai konkursai mokyklos ir dviejų darželių projektavimui

Vilniuje skelbiami architektūriniai konkursai mokyklos ir dviejų darželių projektavimui

Sparčiai augančiuose ir tankiai gyvenamuose Vilniaus rajonuose (Bajoruose, Pašilaičiuose ir Perkūnkiemyje) bus statomos naujos ugdymo įstaigos. Jų projektams skelbiami architektūrinės idėjos konkursai. Jaunų šeimų pamėgtuose Bajoruose šiuo metu mokyklos nėra, tiek pradinukai, tiek vyresnių klasių mokiniai važiuoja į artimiausias mokyklas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, tad Bajoruose planuojama statyti progimnaziją, kurią galės lankyti apie 1000 moksleivių. „Vilnius […]

VDA kartu su KTU vykdys architektūros krypties doktorantūros studijas

VDA kartu su KTU vykdys architektūros krypties doktorantūros studijas

Vilniaus dailės akademija kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) vykdys jungtinę architektūros krypties meno doktorantūrą. Nuo 2022 m. visų Lietuvos architektūros mokyklų absolventai, turintys magistro kvalifikaciją, turės galimybę studijuoti į praktiką orientuotoje, meniniu tyrimu ir mokslu, tarpdiscipliniškumu ir eksperimentais grindžiamoje doktorantūroje. Doktorantūros studijos architektūros kryptyje Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdomos. Siekdami gilinti žinias, architektai rinkosi […]

Galvojantiems apie būsto paskolą – dar daugiau galimybių

Galvojantiems apie būsto paskolą – dar daugiau galimybių

Tarpusavio skolinimo platforma „Savy“ – pirmoji fintech rinkoje pradės teikti paskolas privatiems asmenims su nekilnojamo turto (NT) įkeitimu. Žengus šį žingsnį, paskolos būstui įsigyti ar atnaujinti, refinansuoti jau turimus kreditus ar kitoms reikmėms įkeičiant turtą, taps prieinamos ir tiems, kuriems tradicinės finansų įstaigos iki šiol būdavo uždarytos. Be to, NT įkeitimas leis skolintis pigiau, o […]

Santaros slėnyje pradedamos Vilniaus universiteto Mokslo centro statybos

Santaros slėnyje pradedamos Vilniaus universiteto Mokslo centro statybos

Gruodžio 3 d. (penktadienį) 12.30 val. Vilniaus Santaros slėnyje šalia jau veikiančių Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santaros klinikų (Žaliųjų Ežerų g. 2) simboline kapsulės įkasimo ceremonija oficialiai pradedamos modernaus VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos. Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, ekonomikos ir inovacijų ministerijos […]

Industrinės teritorijos prie vandens virsta ateities miestais

Industrinės teritorijos prie vandens virsta ateities miestais

Nordhavn rajonas Kopenhagoje dar visai neseniai buvo žinomas kaip pramoninė uosto teritorija su laivų statyklomis, remonto dokais, sandėliais ir logistikai skirtais pastatais. Šiandien čia vykdoma konversija leidžia teritorijai atgimti nauju traukos tašku – statomi gyvenamieji namai ir verslo centrai. Architektai tikina, kad industrinės teritorijos prie vandens turi unikalią progą išnaudoti savo potencialą – tokių vietų […]

Construction of the Vilnius University Research Center in the Santara Valley Begins

Construction of the Vilnius University Research Center in the Santara Valley Begins

On 3 December (Friday) at 12.30 PM, the construction of a modern Research Center of Vilnius University Faculty of Medicine will officially begin with the symbolic capsule burial ceremony in Vilnius Santara Valley, next to the already operating Vilnius University (VU) Hospital Santaros Klinikos. The event will be attended by the Minister of Education, Science […]