Daugelis lengviau apibūdintų, kaip įsivaizduoja gyvenimą prestižiniame rajone, nei atsakytų į klausimą, kas iš tiesų yra prestižinis rajonas. Sostinės istoriją, atskirų jos dalių bei rajonų raidą tyrinėjantis populiarių knygų autorius Darius Pocevičius įsitikinęs, kad įmanoma numatyti, kuris rajonas bus prestižinis.

„Faktas, kad visais laikais vienos miestų dalys pasižymi geresne reputacija, apipinamos tam tikra aura ir yra trokštamesnės tarp naujakurių. Tai vadinamieji prestižiniai rajonai. Tačiau prestižas – labiausiai nuo socialinių veiksnių priklausanti kategorija, istoriškai susijusi su trokštama kaimynyste bei infrastruktūra, o ne geografine lokacija“, – sako jis.

Kai kurie rajonai – „pasmerkti“ prestižui

Paklaustas, nuo ko priklauso rajono prestižas ir ką iš tiesų norima pasakyti šia sąvoka, D. Pocevičius pastebi, kad dažnai nepagalvojama, iš kokių dedamųjų susideda gyvenamojo rajono prestižas.

„Sostinėje yra rajonų, kurie, tiesiog „pasmerkti“ būti prestižiniais, tačiau paanalizavus jų istoriją supranti, kodėl taip atsitiko. Ir, visų pirma, tai lemia socialiniai faktoriai. Geriausias pavyzdys – M. K. Čiurlionio gatvė Vilniuje, savo laiku buvusi ypač trokštama vieta gyventi, nes nuo seno čia telkėsi visas tuometinės visuomenės elitas. Tarpukariu taip buvo galima apibūdinti ir, pavyzdžiui, Rasų koloniją, kur ėmė koncentruotis aukštesnio socialinio sluoksnio gyventojai, menininkai, teisininkai“, – pasakoja D. Pocevičius.

XX a. viduryje ir vėliau, pasak jo, tokia teritorija Vilniaus mastu tapo Valakampiai, ilgą laiką buvę ypač retai apgyvendintas rajonas gamtos apsuptyje, ir evoliucionavęs į vieną trokštamiausių gyvenamųjų rajonų.

„Privatumo bei išskirtinės kaimynystės paieškos dažniausiai ir lemia tai, kad rajonas tampa prestižiniu. Valakampiai buvo itin populiari vieta tarp poilsiaujančių miestiečių. Dienas prie Neries leisti čia garlaiviais atplaukdavo daugybė žmonių. O gretimuose miškuose, gamtos apsuptyje ėmė formuotis užmiesčio vilų, sanatorijų, o dar vėliau – ir gyvenamųjų namų kvartalai“, – aiškina tyrinėtojas.

Iki šiol ši miesto dalis yra santykinai retai apgyvendinta teritorija. Iš pradžių čia statytos mažos vilos, vyravo medinė architektūra, o vėliau išdygo elito vilos ir poilsinės paskirties namai.

„Turniškėse bei Valakampiuose ėmė kurtis valdžios elitas. Buvo nemažai poilsio namų ir iš esmės būtent tuo metu susiformavo šios teritorijos, kaip prestižinės, ypač žalios, ir tinkančios tiems, kurie vertina privatumą bei atidžiai renkasi kaimynystę įvaizdis. Iš to, kaip dabar vystosi ši prie Neries esanti miesto dalis, galima matyti, kad ji ir toliau liks pakankamai uždara ir dėl savo lokacijos bei žalumos patraukli vieta gyventi“, – įsitikinęs D. Pocevičius.

Tendencija išlieka

Šią tendenciją patvirtina ir projektus vystančios nekilnojamojo turto kompanijos. Įmonės „Rewo“ plėtojamo „Valakampių kranto“ projekto vadovas Paulius Čereška sako, kad būtent socialinių veiksnių faktorius paaiškina tai, kodėl prestižiniais laikomi tokie skirtingi miesto rajonai.

„Supratimas, kurioje miesto dalyje norisi gyventi, laikas nuo laiko keičiasi. Jei XX a. pradžioje Valakampiai buvo nuo miesto gerokai nutolęs rajonas, tai dabar jis kaip tik iš naujo atrandamas tų, kurie ieško žalumos, gamtos, ramybės. Tuomet norą gyventi užmiestyje keitė įsivaizdavimas, kad geresnės gyvenimo kokybės nei miesto centre neįmanoma rasti. Dabar tendencijos ir vėl keičiasi. Diskusijos dėl to, kur, mieste ar užmiestyje, centre ar gerokai toliau nuo centro, gyventi patogiausia, regis, nesibaigia niekada, o Valakampiai tampa savotišku atskaitos, o gal net ir kompromiso tašku abiem pusėms“, – teigia P. Čereška.

Pasak jo, tai patvirtina naujos statybos būstais besidomintys pirkėjai.

„Gyvenimą Valakampiuose ypač vertina tie, kurie jau yra gyvenę ar net patys užaugę šioje miesto dalyje. Jie puikiai žino privalumus, jau yra įvertinę, kiek iš tiesų kainuoja visapusiška ramybė ir saugi kaimynystė. Ir matydami, kad už prieinamą kainą gali įsigyti namus gamtos apsuptyje, paprastai juos renkasi ne tik sau, bet kartais ir rekomenduoja greta įsikurti savo artimiesiems“, – aiškina „Rewo“ atstovas.

Šiuo metu Vilniuje fiksuojama bene didžiausia prestižinės klasės būstų pasiūla, o NT vystytojai pastebi, kad paklausa tokiems objektams auga. Šiuo metu 30 proc. vystomų projektų priklauso premium klasei, o  kaina už kvadratinį metrą svyruoja nuo 2500 iki 6000 eurų.

Apie „Rewo“:

„Rewo“ – nekilnojamo turto vystymo ir investicijų valdymo bendrovė rinkoje veikianti nuo 2004 m. Bendrovė sėkmingai įgyvendinusi tokius NT projektus, kaip „Subačiaus 19“, „Neries apartamentai“, „Turniškių Dominija“, „Radio Lofts“. Šiuo metu vystytojo įgyvendinami projektai: „Žygimantų 12“, „Nok Nok Home“, „Sklypai Kalnėnuose“, „Ozo kvartetas“, „Town house“, „Valakampių krantas“ ir kt. projektai.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”