Utopija reikalinga, nes kurdami utopijas – idealus – mes mąstome apie ateitį, kuriame ją. Jei norime geresnės ateities, turime daugiau laiko skirti utopijai ir eksperimentui. Ypač – Lietuvoje, kuri jau ima skęsti nors ir blizgioje, bet beveidėje, lyg ant konvejerio gimusioje architektūroje. Todėl Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu – žurnalu „Statyba ir architektūra“, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, 2020 metų rudenį pristato nuotolinių paskaitų ciklą „Utopija ir eksperimentas architektūroje“, į kurį kviečiami visi: tiek architektai profesionalai, tiek žmonės, neabejingi savo aplinkai, svajojantys apie ateitį. Kadangi paskaitos organizuojamos nuotoliniu būdu (ZOOM konferencinėje platformoje), jos vyks net ribojant fizinį kontaktą dėl Covid-19 pandemijos.
Paskaitos planuojamos spalio-lapkričio mėnesiais. Ciklą sudaro 5 paskaitos: „Apie erdvę ir vaizduotę“ (lekt. Lietuvos filosofas, VU Filosofijos fak. prof. Kristupas Sabolius), „Kūrybinis eksperimentas architektūroje. Teorija ir praktika“ (architektas, VDA prof., hum. m. dr. T. Grunskis), „Anti-dote: S/he_New-Territories“ (paskaita anglų k.) (lekt. architektas, mąstytojas, eksperimentatorius, kaip jis pats prisistato – Personnal secretary François Roche), „Architektūra kaip konkrečioji utopija – Henri Lefebvre idėjos architektams“ (lekt. miesto sociologė, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė –Višnevska) ir „Architektūrinė utopija vakar ir šiandien“ (lekt. architektas, VDA Aukštųjų studijų fak. dekanas, Architektūros katedros dėstytojas, doc. Romualdas Kučinskas).
Šį ciklą inicijuoti paskatino architektūros lauke jaučiamas nuovargis (gal net – nusivylimas) nuo liberalizmo principais grįsto statybų rinkos tempo ir spaudimo. Plačiojoje visuomenėje, o kartais ir patys architektai pripažįsta, kad ima pamiršti, jog architektūra visų pirma yra menas. Šis paskaitų ciklas – tarsi gaivaus oro gurkšnis, pauzė, kuri galėtų paakinti grįžimą į architekto-menininko vaidmenį, pasinerti į kūrybos verpetą. Paskaitų lektoriai klaus: „Kas yra vaizduotė ir kaip ji veikia? Ar mes galime ją programuoti?“ Pasak K. Saboliaus, „įsivaizduoti – reiškia išvysti galimybes, o kartu jas sukurti. Ar mes vis dar galime tai daryti naujų technologijų amžiuje?“ F. Roche dabartinį laikmetį mato kaip progą „perkrauti sistemą, grįžti prie esmių esmės“. T. Grunskis pasiryžęs savo paskaitoje apžvelgti pagrindinius mokslinio ir meninio eksperimento principus, konceptus, juos charakterizuojant bei lyginant tarpusavyje, detalizuojant tiek esminius skirtumus, tiek ir logines sąsajas tarp vienų ir kitų. D. Čiupailaitė- Višnevska supažindins su vienu kertinių autorių socialiniuose moksluose, kalbėjusių apie urbanistiką, erdvę, architektūrą – Henri Lefebvre‘u, kuris siūlė eksperimentuoti kuriant erdves, o R. Kučinskas pristatys architektūrinės utopijos sąsajas su politinėmis ir ekonominėmis realijomis, nagrinės šių sąsajų įtaką architektūrinės utopijos projektams.
Labai tikimės, kad pavyks išplėsti architektūros profesionalų ir jos gerbėjų horizontus, išvysti architektūros meną filosofinės, socialinės minties perspektyvoje, atsigręžti į utopijos ir eksperimento istoriją architektūroje bei susipažinti su dabar aktyviai eksperimentuojančiais šiame lauke kūrėjais.
Pirmasis renginys – K. Saboliaus paskaita „Apie erdvę ir vaizduotę“ – jūsų laukia jau spalio 5 d.
Data: 2020 m. spalio 5 d. d. 16.00 val.
Vieta: nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems.
Renginys nemokamas. Registracija būtina: http://arch-akva.lt/straipsniai/filmuojamu-paskaitu-ciklo-miesto-formavimas-ir-visuomene-i-dalis/
Vėliau paskaita bus pasiekiama youtube kanale.
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija (arch-akva.lt).
Partneriai: žurnalas „Statyba ir architektūra“ / sa.lt, VDA Vilniaus fak. Architektūros katedra.
Ciklą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Paskaitų ciklo vizualų autorė Austė Parulytė (@Byauste).
Pranešimą paskelbė: Aida Štelbienė, Architektūros kokybės vystymo asociacija
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]