Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Lietuvos kogeneracinėse jėgainėse kasmet sudeginama šimtai tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų. Po šio proceso lieka pelenai ir šlakas – anksčiau laikyti tiesiog nepanaudojamais likučiais, šiandien tampa svarbia žaliava statybai. „Kauno švara“ kartu su partneriais juos paruošia ir į rinką tiekia kaip statybinį produktą, tinkamą kelių nesurištųjų pagrindo sluoksnių ir kitų infrastruktūros objektų įrengimui.
„Iš sudegintų atliekų, pasitelkiant partnerius, išgauname kelių tiesybai tinkamą statybinę medžiagą. Tai, kas vakar buvo atlieka, šiandien – kelių tiesybos medžiaga. Pelenų ir šlako mišinių taikymas – galimybė tiesti tvarius, pigesnius ir pažangesnius kelius jau šiandien“, – sako UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
Mokslininkų įžvalgos – tvaru, patikima, efektyvu
Ilgalaikius tyrimus atlikę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo instituto mokslininkai patvirtina, kad šie deginimo proceso likučiai gali būti naudojami kaip alternatyva tradicinėms kelių tiesybos medžiagoms. Vilnius tech Kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Šulteckė tvirtina, kad, tinkamai naudojami, pelenai ir šlakas savo techninėmis savybėmis yra ne prastesnė medžiaga nei kelių tiesyboje taikomas smėlis ar žvirgždas.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad pelenų ir šlako mišiniai yra stabilūs, pralaidūs vandeniui, atsparūs neigiamam šalčio poveikiui ir gali būti naudojami šalčiui atsparių sluoksnių įrengimui. Žiedinės ekonomikos požiūriu didžiausias tvarumo lygis pasiekiamas tuomet, kai pelenų ir šlako mišiniai naudojami jų nesumaišant su kitomis gamtinėmis medžiagomis, t. y. be papildomų gamtinių medžiagų.
Taupiau, bet ne prasčiau
Pelenai ir šlakas, naudojami kelių statyboje, yra saugūs ir visiškai nekenksmingi aplinkai. Šios žaliavos yra sistemingai ir nuodugniai tiriamos nepriklausomose, akredituotose Vokietijos ir kitų ES šalių laboratorijose, laikantis Europos Sąjungos nustatytų bandymų metodikų ir kokybės standartų. Nuolat atliekami tyrimai rodo, kad jų cheminė sudėtis atitinka visus teisės aktų reikalavimus, pagal LR aplinkos ministro 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. D1-805 „Dėl Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimas“.
Pelenų ir šlako panaudojimas kelių tiesyboje ne tik padeda mažinti statybos kaštus ir žaliavų naudojimą, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos bei aplinkos tausojimo tikslų įgyvendinimo. „Tiesiogiai naudojame tai, kas dar prieš kelerius metus buvo problema. Dabar tai – ne tik tvarus sprendimas, bet ir būdas sutaupyti“, – konstatuoja „Kauno švaros“ projektų vadovai.
Kiekviena tona – žingsnis į tvaresnę statybą
Šių medžiagų naudojimas ne tik mažina sąvartynų augimą, bet ir padeda tausoti gamtos išteklius – mažiau kasamos gamtinės kelių tiesybos medžiagos, mažesnis CO₂ pėdsakas. „Kiekviena tona panaudotų pelenų reiškia toną neišgautos įprastos kelių tiesybos medžiagos. Tai – didelis žingsnis link tvaresnės statybos rinkos“, – pabrėžia įmonės ekologė Aida Stiklienė.
Išbandyta realiomis sąlygomis
Inžinieriai pelenų ir šlako mišinius realiomis veikimo sąlygomis išbandė skirtingose vietose, vertindami jų tinkamumą įvairioms konstrukcijoms. Rezultatai parodė, kad tinkamai pagaminti ir įrengti pelenų ir šlako produktai sudaro tvirtą, transporto priemonių apkrovų poveikiui atsparų sluoksnį, kuris gali būti naudojamas ne tik automobilių kelių nesurištiesiems pagrindo sluoksniams, bet ir aikštelėms, pėsčiųjų ir dviračių takams, privažiavimams prie žemės ūkio ar pramonės objektų bei kitoms eismo zonoms.
Pelenai ir šlakas sėkmingai panaudoti Marvelės gatvės šaligatvio rekonstrukcijai, Mokolų ir Aukštažio gatvių remontui, Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos aikštelės dangų įrengimui, Žvaigždžių gatvės rekonstrukcijai, Lapių sąvartyno kelio įrengimui. Pelenų ir šlako statybinį produktą vis aktyviau naudoja privatus verslas.
Sprendimas ir verslui, ir savivaldybėms
Ši technologija ypač aktuali infrastruktūros projektams, kuriems svarbu suderinti kaštų efektyvumą, techninius reikalavimus ir tvarumo principus. „Kauno švara“ kviečia bendradarbiauti savivaldybes, kelių statybos bendroves, ūkininkus ir visus, kuriems svarbus atsakingas biudžeto panaudojimas bei aplinkai draugiški sprendimai.
Susisiekite: pelenai@svara.lt; +370 607 96025 | +370 669 51821
Pelenai ir šlakas – tai ne atlieka, o galimybė tiesti tvarų, pigesnį ir pažangesnį kelią. Ateitis jau yra šiandien.
Pranešimą paskelbė: Kristina Parachomikienė, UAB „Kauno švara“
Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje […]
Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai. Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]
„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]
Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]
Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM . „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]
Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]