Nenuspėjamomis rinkos sąlygomis VA STATYBA sėkmingai įgyvendino projektą Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje

1

Nenuspėjamomis rinkos sąlygomis VA STATYBA sėkmingai įgyvendino projektą Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje

Vienas iš svarbiausių praėjusių metų įmonės VA STATYBA įgyvendintų projektų – Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) užbaigta ir išbandyta biokuro sandėliavimo aikštelė. Objektas įmonei išskirtiniu tapo ne tik dėl įspūdingos apimties, sudėtingų betonavimo darbų, bet ir dėl rinkos įtampų.

VA STATYBA, kaip generalinis rangovas, per trumpesnį negu sutartą terminą įrengė biokuro saugojimo aikštelę Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ). Pagal SWECO LIETUVA projektą buvo įrengta 45 tūkst. kv. metrų ploto aikštelė, nutiestas vidinis daugiau nei pusės kilometro ilgio geležinkelis, įrengta priešgaisrinė sistema. Įmonės VA STATYBA vadovo Virginijaus Almanaičio žodžiais, tai buvo sėkmingas projektas, įgyvendintas per trumpą laiką.

Aikštelei įrengti sunaudota apie 10 tūkst. kub. m betono

Sandėliavimo aikštelės įrengimas pradėtas 2021 m. spalį, o baigtas 2022 m. rugpjūtį. Dirbama buvo su 6 savaičių technologine pertrauka.

Aikštelė buvo įrengta plyname beveik 5 ha sklype. Ruošiant pagrindus, į statybvietę atvežta 50 tūkst. kub. metrų smėlio, 10 tūkst. kub. metrų skaldos, pakloti inžineriniai tinklai, įrengti naftos valymo įrenginiai ir 600 m geležinkelio atšaka, prie kurios įrengtos svarstyklės, sveriančios iki 60 t svorio krovinius. Kadangi aikštelė skirta sandėliuoti biokurą, didelis dėmesys skirtas priešgaisrinei saugai: visu aikštelės perimetru įrengtas priešgaisrinis vandentiekis su hidrantais.

Aptvėrus teritoriją, 2022 m. balandį prasidėjo betonavimo darbai. Per 3 mėnesius buvo išpilta apie 10 tūkst. kub. m betono. „Būdavo dienų, kai į aikštelę betonvežės veždavo po 200–500 kub. m betono per pamainą, o mūsų įmonės darbininkai per parą išbetonuodavo apie 1 tūkst.–2 tūkst. kv. m aikštelės – tai iš tiesų didelis mūsų žmonių darbo tempas, nors jį koregavo ir lietuviškos vasaros orai“, – sakė Tomas Vailionis, projekto partnerės, specializuotos grindų įrengimo įmonės GRINDUVA vadovas.

Įrengiant sandėliavimo aikštelės dangą, plotas santykinai buvo padalintas į dvi dalis. Apie 3 tūkst. kv. m plote, kur danga bus veikiama didelių apkrovų, įrengta 25 cm storio betono danga, armuota armatūros tinklu ir polipropileno fibra. Įrengiant likusią 40 tūkst. kv. m betoninės dangos dalį, kurios storis 20 cm, naudota polipropileno fibra. Dangai įrengti buvo parinktos įmonės PP BALTIC tiekiamos fibros, kurios ne tik atitinka stiprumo bei įsitvirtinimo betone reikalavimus, bet ir, lyginant su analogiškais produktais, yra geriausiai betoną armuojanti polipropileno fibra rinkoje. „Betonavimas, naudojant polipropileno fibrą, vyksta 2–3 kartus sparčiau, negu armatūrą rišant rankomis. Ir tai buvo viena iš priežasčių, kad darbus baigėme anksčiau, net ir turėdami priverstinę 6 savaičių technologinę pertrauką“, – aiškina įmonės VA STATYBA projekto vadovas Danius Skiutas.

Betoninė danga supjaustyta blokais

Sandėliuojamas biokuras įkaista, įkaitindamas ir betono plokštę, o šaltuoju metų laiku ji atšąla. Todėl kyla trūkių ir deformacijų rizika. Problemą spręsti ėmėsi visi proceso dalyviai – nuo projektuotojų, rangovų iki medžiagų tiekėjų ir VILNIUS TECH mokslininkų. Buvo nutarta betoninę dangą supjaustyti, taip paliekant erdvės betonui plėstis ir trauktis. Už aikštelės dangos įrengimą atsakinga generalinio rangovo partnerė GRINDUVA specialia betono pjaustykle dangą supjaustė atskirais 8×8 m blokais. Tokiu būdu buvo padarytos 20 mm pločio siūlės ir jos užsandarintos karštu hermetiku – taip buvo užkirstas kelias galimoms betoninės dangos deformacijoms ir lūžiams.

„Tai buvo sudėtingas didelės apimties betonavimas, kuriam įtakos turėjo net oro sąlygos, bet procesas vyko sklandžiai ir greitai, o sutelkus projektuotojų, tiekėjų, rangovų ir mokslininkų pajėgas, pavyko rasti rizikas mažinančius sprendinius. Mūsų įmonei tai buvo pirma tokia praktika“, – pasakojo VA STATYBOS vadovas V.Almanaitis.

Biokuro aikštelėje taip pat įrengtos automobilių bei geležinkelio transporto valdymo sistemos, sandėliavimo aikštelės inžinerinės sistemos, nuotolinės vaizdo ir svarstyklių stebėjimo sistemos.

VKJ atlikti bandymai parodė: aikštelė visiškai paruošta eksploatuoti

Objekte vienu metu neretai dirbdavo apie 50 darbininkų, betonavimas nepertraukiamai vykdavo ir po 16 val., todėl įmonei buvo svarbu teisingai organizuoti darbus, suderinti jų eigą. Kad tai pavyko, parodė ir VKJ atlikti bandymai.

„Įrengę biokuro aikštelę, atlikome ir joje įrengtų automobilių bei geležinkelio transporto valdymo sistemų, sandėliavimo aikštelės inžinerinių sistemų ir biomasės mėginių ėmimo technologinių procesų bandymus, kurie parodė, kad aikštelė visiškai paruošta priimti biokuro krovinius ir juos sandėliuoti“, – užbaigus projektą, sakė VKJ pranešime cituojamas jos vadovas Mantas Burokas.

Tai reiškia, kad Vilniui bus tiekiama saugi, švari ir konkurencinga energija iš biokuro. VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.

Verslo aplinka: kainų pasiūlymai galiojo 5–10 val.

Projektas VKJ nebuvo nuostolingas, bet neatnešė laukiamo pelno: kaip ir visas statybos sektorius, VA STATYBA turėjo laviruoti drastiškai besikeičiančioje rinkoje.

„Statybos sektoriuje dirbu jau 15 metų, bet tokių metų, kokie buvo pastarieji dveji, – dar nebuvo, – sako VA STATYBA vadovas V.Almanaitis. – Vos išmokome dirbti pandemijos akivaizdoje, prasidėjo karas Ukrainoje, kuris mums atnešė didelių išbandymų. Pirmiausia susidūrėme su medžiagų tiekimo sutrikimais ir augančiomis jų kainomis. Nebuvome susidūrę su atvejais, kad kainų pasiūlymas galiotų 5–10 val., o kainos kiltų taip drastiškai. Jei, pvz., anksčiau tona armatūros kainuodavo apie 800 eurų, tai tuo metu pakilo iki 2 tūkst. eurų, o ir pačių medžiagų ėmė trūkti.“

Nors bendromis kelininkų ir statybininkų asociacijų pastangomis pavyko su Viešųjų pirkimų tarnyba susitarti dėl kainų indeksavimo, tačiau, pasak V.Almanaičio, ne visi užsakovai leidosi į derybas – dėl kai kurių sutarčių deramasi iki šiol.

Praėjusių metų dešimt mėnesių įmonei buvo patys sudėtingiausi, nes ėmė trūkti apyvartinių lėšų, tad teko derėtis su partneriais, kreiptis į bankus. Padėtis stabilizavosi tik metų pabaigoje. Projektas VKJ turėjo atnešti gerų ir greitų rezultatų, tačiau įmonė ir projektą, ir metus baigė su minimaliu pelnu.

„Visos pastangos pernai buvo sutelktos ne siekti didelių pelnų, o susigrąžinti tai, ką išleidžiame, – sako įmonės VA STATYBA vadovas V.Almanaitis. – Ir tai yra didelis mūsų įmonės komandos, padėjusios suvaldyti situaciją, nuopelnas, tai sėkmė, kurią pasiekti padėjo supratingi ir atsakingai dirbantys mūsų partneriai.“ 

VA STATYBA nuotr.

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]