Kiekvienas tikslus žemės matavimas, nuo namo statybos iki sklypo ribų nustatymo ar net išmanaus ūkininkavimo, prasideda nuo to paties dalyko: geodezinio pagrindo. Būtent jis užtikrina, kad matavimai būtų tikslūs, suderinami tarpusavyje ir patikimi visoje Lietuvoje.

Geodezinį pagrindą sudaro geodeziniai tinklai, tai yra žemės paviršiuje įtvirtinti specialūs ženklai (punktai), kurių tikslios koordinatės nustatytos sudėtingais matavimais. Šie punktai veikia tarsi žemės „koordinačių karkasas“,  su kuriuo susiejami visi kiti matavimai. Be jų neįmanoma pasakyti, kur tiksliai yra objektas ir ar jis sutampa su ankstesniais duomenimis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pradėti intensyvūs valstybinio geodezinio pagrindo kūrimo darbai. Tuomet Lietuva glaudžiai bendradarbiavo su kaimyninėmis ir Šiaurės šalimis, kurios su ką tik nepriklausomybę atgavusia Lietuva dalijosi ne tik matavimo įranga, bet ir patirtimi. Šio bendradarbiavimo rezultatas yra keturi ypač tikslūs GPNS nulinės klasės punktai, tapę bendro Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklo dalimi.

Šiandien Lietuvos valstybinį geodezinį pagrindą sudaro ištisa sistema: skirtingų tikslumo klasių planimetriniai (horizontalūs) (GPNS), vertikalieji, gravimetriniai tinklai, taip pat LitPOS nuolatinių stočių tinklas, veikiantis visą parą. Visi šie tinklai yra susieti ne tik tarpusavyje, bet ir su Europos bei kaimyninių šalių geodeziniais tinklais, todėl Lietuvos matavimai yra suderinti su visos Europos geodezine sistema. Visa ši informacija kaupiama Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinyje (GPDR). Jame yra duomenys apie daugiau nei 40 000 geodezinių punktų visoje Lietuvoje: nuo palydovinių ir vertikaliųjų tinklų iki gravimetrinių matavimų ir geoido modelio LIT20G.

Tai reiškia, kad matininkai, inžinieriai, projektuotojai ar kiti specialistai remiasi vieninga, patikima ir nuolat atnaujinama sistema.

Didėjant tikslumo reikalavimams, geodezinis pagrindas nuolat atnaujinamas. 2025 metais Nacionalinė žemės tarnyba užbaigė ketverius metus vykdytus gravimetrinius matavimus Lietuvos teritoriniuose vandenyse – Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Darbai apėmė didelę akvatorijos dalį ir buvo skirti surinkti itin tikslius duomenis apie Žemės traukos lauko pokyčius, kurie yra būtini aukščių nustatymui, geodeziniams skaičiavimams ir infrastruktūros planavimui. Šių darbų rezultatai leis dar labiau patikslinti geoido modelį ir padidinti matavimų tikslumą visoje Lietuvos teritorijoje.

Po šių darbų aukščiai ir koordinatės bus nustatomi dar tiksliau, o tai svarbu tiek dideliems infrastruktūros projektams, tiek kasdieniams matavimams.

Šiandien geodezinis pagrindas nebėra skirtas tik profesionalams. LitPOS, realiuoju laiku teikianti tikslius duomenis, vis plačiau naudojama ir kasdienėje veikloje. Ja naudojasi ne tik geodezininkai ar matininkai, bet ir kraštovaizdžio specialistai ar vis dažniau išmaniąsias technologijas naudojantys ūkininkai. Net sparčiai populiarėjantys vejos pjovimo robotai negalėtų veikti be šios sistemos. Taigi sudėtingos technologijos tampa paprastu, bet labai tiksliu įrankiu, padedančiu dirbti greičiau, tiksliau ir efektyviau.

Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos