Nelaimėje kaimynai gali būti greitesni ir už gelbėjimo tarnybas

Nelaimėje kaimynai gali būti greitesni ir už gelbėjimo tarnybas

Apklausa rodo, kad daugumai Lietuvos gyventojų yra sunku užmegzti glaudesnius santykius su kaimynais, o daugiau nei pusė mūsų šalies žmonių apsiriboja tik mandagiu kasdieniu pasisveikinimu. Vis dėlto, draudikai pabrėžia, kad įvykus nelaimei būtent kaimynai greičiausiai galėtų ištiesti pagalbos ranką.

Situacijos, kuriose kaimynai – nepakeičiami

„Nelaimės atveju gelbėjimo tarnybos negali atvykti akimirksniu, todėl dažnai būtent kaimynai gali suskubti į pagalbą pirmieji ar net padėti išvengti nelaimės. Kuo draugiškesni kaimynų santykiai, kuo didesnis abipusis pasitikėjimas, tuo daugiau dėmesio skiriama tam, kas vyksta kaimyno kieme ar bute“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, susipažinti su kaimynais pravartu dėl daugybės priežasčių – ne tik dėl saugumo, bet ir dėl galimybės sulaukti pagalbos, kai jos prireikia. Draudikės teigimu, kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys – tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau.

„Įvykus nelaimei kaimynai gali imtis skubių pagalbos veiksmų. Štai, prasidėjus gaisrui mūsų klientų name, ugniagesiams paskambino kaimynai, nes namo šeimininkai buvo išvykę apsipirkti. Taip ugnis buvo suvaldyta greičiau ir žmonės patyrė mažiau nuostolių”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Tačiau dažnai būna situacijų, kai reikalinga ilgalaikė pagalba. „Pavyzdžiui, kai išvykstate arba ketinate ilgiau nebūti namuose, galite paprašyti kaimynų prižiūrėti namą, patikėti jiems palaistyti augalus ar pasirūpinti augintiniais. Karantino metu daug girdime apie kaimynų iniciatyvas aprūpinti maistu ir kitomis būtinomis prekėmis vyresnio amžiaus ar susirgusius kaimynus“, –  pasakoja V. Katilienė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „Nielsen“ atlikta apklausa rodo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų nepalaiko artimų santykių su kaimynais ir apsiriboja tik pasisveikinimu. Tvirčiausius santykius su kaimynais užmezga regionų gyventojai – 14 proc. žmonių savo kaimynus laiko draugais. O beveik 5 proc. miestų gyventojų net nepažįsta savo kaimynų.

Nevykusios kaimynystės priežastys

V. Katilienės teigimu, dažniausia blogų kaimyninių santykių priežastis – triukšmas. Tai garsūs balsai už sienos, šunų lojimas, vaikų verksmas, televizijos, radijo ir kiti kasdieniai garsai, kurie trikdo kaimynų ramybę ir sukelia konfliktus.

Ji atkreipia dėmesį, kad kita dažna problema, su kuria susiduriama – kaimynų paliekama netvarka: šiukšlinimas ar nereikalingais daiktais užgriozdinamos butų laiptinės ir kiemas.

„Kaimynai didmiesčiuose patenka į konfliktus dėl vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Žmonės įrengia barjerus ir kitokias neteisėtas kliūtis, siekdami pažymėti savo automobilių stovėjimo vietas. Tačiau reikia prisiminti, kad pagal galiojančius įstatymus gyventojai turi teisę laisvai, be jokių leidimų naudotis žemės sklypais, kurie yra laisvai prieinami visuomenei, nėra įsigyti ar kitaip užimti, kad galėtų pasistatyti savo automobilius”, – pabrėžia draudikė.

Santykių gerinimas – kelias į saugumą

Pagrindinė gerų kaimyninių santykių taisyklė – abipusė pagarba, pradedant nuo smulkmenų, kaip pasisveikinimas ar laiptinės durų prilaikymas. Niekada negalite žinoti, kada patiems gali prireikti būtent kaimyno pagalbos.

„Jeigu jūsų santykiai su kaimynais yra įtempti ir nuolat kyla konfliktų, pabandykite su jais pasikalbėti. Tiksliai nurodykite, kas jums nepatinka, ir būkite pasirengę kompromisams. Žinoma, džiaugtumėtės, jei niekada nebegirdėtumėte trimito garso, kai kaimynų sūnus rengiasi muzikos pamokai, tačiau nėra protinga prašyti kaimynų visiškai nustoti triukšmauti. Susitarkite dėl realesnių priemonių, pavyzdžiui, kad tam tikru metu triukšmo būtų mažiau”, – pataria V. Katilienė.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Rekomenduojame

Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu

Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu

Gruodžio 1 d., 13 val. vyks eismo paleidimo per Lentvario tunelį po geležinkelio pervaža simbolinis renginys. Dalyvauja susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius ir rangovų atstovai. Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. […]

Latvijos Konkurencijos taryba leido „Akropolis Group“ įsigyti prekybos centrą „Alfa“ Rygoje

Latvijos Konkurencijos taryba leido „Akropolis Group“ įsigyti prekybos centrą „Alfa“ Rygoje

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ gali užbaigti Rygos prekybos centro „Alfa“ įsigijimą. Latvijos konkurencijos taryba lapkričio 25-ą dieną Lietuvos grupei suteikė leidimą užbaigti Latvijos sostinėje įsikūrusio prekybos centro pirkimo-pardavimo sandorį. „Akropolis Group“ per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą pranešė, kad prekybos centrą „Alfa“ Rygoje valdančios […]

Oficialu: paaiškėjo, kur stovi geriausias Lietuvoje pirvatus namas

Oficialu: paaiškėjo, kur stovi geriausias Lietuvoje pirvatus namas

Įspūdingas Jau septintus metus vykstančio interjero architektūros konkurso „Mano erdvė“ apdovanojimų vakaras Lietuvoje pradeda tikras interjero kūrėjų Kalėdas. Taip kalbėjo lapkričio 24-osios vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje susirinkę interjero dizaineriai bei architektai. Apdovanojimų vakaras – graži šventė, o kelis mėnesius trunkantis konkursas – lyg prailginta, mus lavinanti pamoka. Renginio organizatoriai „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupė kartu […]

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Siūloma atsisakyti mokestinių lengvatų apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui“

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Siūloma atsisakyti mokestinių lengvatų apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui“

2021 m. lapkričio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien Seimas svarstys Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių parengtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriose siūloma panaikinti mokestines lengvatas apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Projekte taip pat siūloma apmokestinti ir dar nebaigtus statyti pastatus, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi. Pataisų iniciatorių Seimo narių Laimos Nagienės, Rimos […]

Nuo šių metų NT mokestį mokantiems – pranešimai per Mano VMI

Nuo šių metų NT mokestį mokantiems – pranešimai per Mano VMI

2021 m. lapkričio 25 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 13 tūkst. gyventojų, kurie naudojasi Mano VMI, sulauks pranešimų, kviečiančių pasitikrinti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę. Pagal preliminarius duomenis, jų NT bendra mokestinė vertė nuo šių metų viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. arba 200 tūkst. eurų) ir dėl to atsiranda pareiga iki gruodžio […]

Didžiausi pavojai dirbant grandininiu pjūklu: ekspertai pataria, kaip nuo jų apsisaugoti

Didžiausi pavojai dirbant grandininiu pjūklu: ekspertai pataria, kaip nuo jų apsisaugoti

Grandininiai pjūklai yra ne tik dažnai naudojami, bet ir vadinami vienais pavojingiausių įrankių. Nors palyginti su pjūklų naudojimo dažnumu traumų atvejų nėra daug, jos neretai būna sudėtingos ar net pavojingos. Ekspertų teigimu, traumos dažniausiai nutinka dėl nepatyrimo arba techniškai netvarkingo grandininio pjūklo. „Traumų pasitaiko ir tarp profesionalų, tačiau didžiausią dalį jų patiria naujokai, kurie pjūklo […]