NEBUS ATNAUJINTAS TEISMO PROCESAS DĖL STATYBOS ĮMONIŲ SUDARYTO KONKURENCIJĄ RIBOJANČIO SUSITARIMO
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nepatenkino Panevėžio statybos tresto (PST) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurią galutinai išnagrinėjus jau buvo pripažinta, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė baudas PST ir „Irdaivai“ už konkurenciją ribojantį susitarimą.
Spalio 28 d. LVAT paskelbė netenkinantis PST prašymo, nes bendrovė siekė atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutiko su LVAT jau atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir šių metų birželį priimtu sprendimu.
Teismas pabrėžė, jog administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo. LVAT teigimu, proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Minėtu atveju LVAT nerado pagrindo manyti, kad tokie pažeidimai buvo padaryti.
Priminsime, kad LVAT šių metų birželio 3 d. atmetė PST ir bendrovės „Active Construction Management“, kuri anksčiau vadinosi „Irdaiva“, apeliacinius skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonėms baudas už konkurenciją ribojantį susitarimą viešuosiuose pirkimuose: PST – 8 513 500 Eur, „Irdaivai“ – 3 685 900 Eur.
LVAT teisėjų kolegija patvirtino Konkurencijos tarybos išvadą, kad PST ir „Irdaiva“ pažeidė Konkurencijos įstatymą, nes 2013–2015 m. Vilniaus vystymo kompanijos organizuotuose 24-iuose pirkimuose dalyvavo jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, kai toks pajėgumų apjungimas nebuvo būtinas, ir savo veiksmais apribojo konkurenciją. PST ir „Irdaiva“, atsižvelgiant į jų patirtį, kvalifikaciją, pajėgumus, turėjo realią galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose atskirai, varžytis tarpusavyje ir teikti nesusijusius pasiūlymus, tuo didinant konkurencinį spaudimą tiek kitiems rinkos dalyviams, tiek ir viena kitai. Tačiau įmonės, sudarydamos jungtinės veiklos sutartį, susitarė nekonkuruoti tarpusavyje ir teikti bendrus pasiūlymus.
Teismai pripažino, kad jungtinės veiklos sutartys leidžia rinkos dalyviams, negalintiems dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, suvienyti pajėgas ir taip padidinti konkurenciją. Tačiau jungtinės veiklos sutartis nėra ir negali būti teisinis instrumentas, legalizuojantis konkurencijos teisei priešingus įmonių veiksmus – tie ūkio subjektai, kurie yra pajėgūs dalyvauti savarankiškai, neturi jungtinės veiklos sutartimis naudotis kaip priemone riboti konkurenciją.
Pranešimą paskelbė: Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Rekomenduojame
„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]
Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?
Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]
A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“
Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]
Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą
Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]
Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]
