Naujo savininko laukiančiam Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteikta teisinė apsauga

1

Naujo savininko laukiančiam Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteikta teisinė apsauga

2018 m. balandžio 16 d. vykusiame antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, veikiančios prie Kultūros paveldo departamento, posėdyje priimtas nutarimas suteikti  Vaižganto g. 13D, Kaune esančiam Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui (u. k. 42710) apsaugą įrašant į Kultūros vertybių registrą. Jau kitą dieną po posėdžio planuojamas aukcionas, kuriame ketinama pastatą parduoti.

Radijo stoties pastato įrašymas buvo vykdomas skubos tvarka, nes pastatui gali iškilti realus pavojus, jeigu bus parduodamas 2018 m. balandžio 17 d. organizuojamame aukcione su galimybe nugriauti. Taip pat visuomenė išreiškė susirūpinimą ir  aktyviai teikė raštus dėl šio pastato apsaugos suteikimo, lėmusius spartesnį procesų vykdymą.

„Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatas buvo strateginis objektas ir pirmoji veikianti radijo stotis. 1926 metais iš šios stoties pirmą kartą radijo bangomis nuskambėjo lietuviški žodžiai. Ši stotis reikšminga tiek Lietuvos modernizmo istorijai, tiek valstybingumo formavimosi procesuose“, – komentavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kauno tvirtovėje buvo pradėti diegti moderniausi to laiko inžinerinės technikos pasiekimai, o 1912 m. ant aukščiausio Žaliakalnio šlaito buvo pradėti nuolatinės radijo stoties pastato–bunkerio statybos darbai. Siekiant apsaugoti brangią ryšio įrangą nuo artilerijos pabūklų grėsmės, įrengtos iki 4 m storio sienos, kurias dengė žemių pylimas. 1915 m. radijo stotį užėmė Vokietijos kariuomenė, kuri Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. liepos 9 d. pastatą perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.

Po 1923–1926 m.  prancūzų bendrovės  „Societe Francaise Radioelectrique“ įvykdytos rekonstrukcijos radijo stoties pastatas įgavo dabartinį vaizdą – nukastas žemių pylimas, užstatytas antras aukštas, suformuoti fasadai, pertvarkytos vidaus patalpos. 1926 m. birželio 12 d. 19 val. į eterį išskriejo pirmieji lietuviško radijo žodžiai „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Pirmosios transliacijos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų citatos, muzika. Transliacijos iš Žaliakalnio tęstos iki 1950 m. Iki šiol pirmosios radijo stoties pastatas priklausė Lietuvos radijo ir televizijos centrui.

Pastatas jau buvo pripažintas kultūros paveldo vietovės –  Miesto istorinės dalies, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji (u.k. 31280) vertingąja savybe, tačiau nebuvo įrašytas kaip atskiras objektas. 2018 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo kultūros paveldo antrosios vertinimo tarybos nutarimu pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas unikalus kodas – 42710.

Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o nustatytų vertingųjų savybių pobūdis yra unikalus architektūrinis bei unikalus istorinis. Saugotinos vertingosios savybės yra pastato kompaktinis tūris, mišrus aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinio sprendimo visuma bei kiti konstrukcijos elementai. Saugotinos yra ir pastato viduje nuo Kauno tvirtovės radijo stoties laikų išlikusios storos metalinės kniedytos durys.

Pranešimą paskelbė : Dovilė Bielevičiūtė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pranešimas: „Nekilnojamojo turto apmokestinimas turi prasidėti nuo tikrosios turto vertės nustatymo“

Seimo narys Algirdas Butkevičius įregistravo pasiūlymą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-4078. Pasiūlymu siekiama sudaryti prielaidas tikslesnės, realią vertę atitinkančios nekilnojamojo turto vertės nustatymui. „Norint adekvačiai ir teisingai apmokestinti nekilnojamąjį turtą, visų pirma, turi būti nustatyta reali jo vertė, todėl siūlau, kad nekilnojamojo turto mokestinės vertės būtų perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne kas […]

  Straipsniai »

Seimo LSDD frakcijos narės R. Šalaševičiūtės pranešimas: „Ragindama kaimo gyventojus pasinaudoti valstybės parama, parlamentarė siekia panaikinti taisykles, diskriminuojančias sodų bendrijų gyventojus“

2019 m. lapkričio 18 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė teigia sulaukusi sodų bendrijose gyvenančių žmonių klausimų, ar jie gali pasinaudoti valstybės parengtomis priemonėmis, siekiant pagerinti mažos apimties infrastruktūrą ar savo gyvenamąją aplinką, kaip kitose kaimo vietovėse gyvenantieji. Vadovaujantis 2005 m. sausio 20 d.  žemės ūkio ministro ir aplinkos […]

  Straipsniai »

Gyvenamojo ir viešojo sektoriaus pastatų laukia drastiški pokyčiai

Nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva (toliau – Direktyva) numato, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus. Siekiant ekonomiškai efektyviu būdu įgyvendinti šiuos tikslus, Direktyvoje numatyta, jog kasmet ES šalyse, […]

  Straipsniai »
Dizainerės pataria, kaip įsirengti šiuolaikišką ir patogią virtuvę

Dizainerės pataria, kaip įsirengti šiuolaikišką ir patogią virtuvę

Virtuvė – viena svarbiausių erdvių namuose, reikalaujanti praktiško ir estetiško įrengimo. „Unideco“ vykusiame seminare „Patogi virtuvė“ interjero dizainerės Ingrida Čiurinskienė ir Brigita Dikevičė aptarė pagrindines ilgaamžės virtuvės projektavimo taisykles bei dizaino aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. „Tinkamai suprojektuota ir pagaminta virtuvė patikimai tarnaus bei nepraras prekinės išvaizdos ir po 6-7 metų. Todėl interjero dizainas […]

  Straipsniai »