Rengdamasi tvariai stoties rajono teritorijos konversijai bei daugiafunkcio verslo ir mobilumo centro atsiradimui, Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi ir tuo, kad į miesto ir nekilnojamojo turto objektų plėtotojų dėmesio lauką būtų sugrąžinta visa pietinė miesto dalis.
Atėjo laikas strategiškai išanalizuoti ir įvertinti teritorijas aplink stoties rajoną tam, kad jų vystymas būtų maksimaliai suderintas, o plėtros planai numatytų ilgą laiką geležinkelio atskirtų Naujininkų ir Naujamiesčio teritorijų sujungimą.
Gana padrikos struktūros ir ne vieną kasdienio gyvenimo iššūkį turinti Naujininkų seniūnija urbanistų dėmesio sulaukė pirmiausia. Vilniaus miesto savivaldybės administracija architektūros ir urbanistikos biurui „MASH Studio“ suformavo užduotį sukurti sistemišką, tvarią atnaujinimo strategiją Naujininkų teritorijai, kuri šiaurinėje dalyje ribojasi su geležinkeliu, pietinėje – su Kaminkelio gatve, rytuose – su Liepkalnio gatve, vakaruose – Prūsų gatve. Tam buvo parengta išeities duomenų analizė, kurioje įvertintos svarbios ir probleminės teritorijos vietos, identifikuota viešųjų erdvių struktūra, Naujininkų vystymo strategijos schema ir erdvinio vystymo gairės. Analizė ir schema papildys Vilniaus miesto bendrąjį planą.
Išskirtinį dėmesį projekto rengėjai šiame procese skyrė realiam teritorijos pažinimui, vietos bendruomenės nuomonės įsiklausymui ir dialogui tarp trijų svarbiausių grupių – bendruomenės, savivaldybės ir vystytojų – užmegzti. Pirmame etape buvo identifikuotos esminės teritorijos struktūros ribos, atsižvelgta į kvartalų erdvinius susikūrimo principus, dabartinius susiklosčiusius takus ir teritorijos įvairiapusiškumą.
„Naujininkai yra ir urbanistine, ir socialine struktūra išskirtinis rajonas, kuris dar tik laukia jo stiprybių atskleidimo. Galimybių studija išryškino bendruomenę telkti galinčius rajono traukos taškus, pagrindines gatves, aplink kurias verta kurtis paslaugų teikėjams, vietas, kurių sutvarkymo gyventojai laukia pirmiausia. Tikrai buvo išgirsta ir gyventojų įvardinta saugumo problema. Tikiu, kad po 10 metų Naujininkai atrodys ir bus vertinami taip kaip dabar – Užupis“, – sako Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Prieš pereinant į antrąjį etapą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Naujininkų bendruomenės atstovai buvo kviesti į interaktyvias, bendradarbiavimu grįstas dirbtuves, kuriose buvo diskutuojama, kaip užtikrinti, kad pokyčiai Naujininkuose vyktų išsaugant ramų ir žalią istoriškai susiformavusį vietos charakterį, kas šioje teritorijoje galėtų tapti traukos taškais, kurie stimuliuotų visų Naujininkų revitalizaciją ir kaip juos įveiklinti, kokias sąlygas būtina sudaryti, kad Naujininkai taptų patrauklūs investuoti?
Trys vystymo gairių kryptys
Atsižvelgiant į išeities duomenų analizę, apklausos ir dirbtuvių rezultatus, išgryninti Naujininkų „naudotojų“ – rajono gyventojų ir urbanistinio vystymo prioritetai bei suformuluotos trys urbanistinio vystymo gairių temos: bendrojo naudojimo erdvių vystymas, traukos taškų vystymas ir teritorijų revitalizacija.
Bendrojo naudojimo erdvių gairės apima laisvalaikio ir judėjimo erdves. Siūlomi erdvių tipai pagal aktyvumo lygius, papildomos funkcijos laisvalaikio erdvėms bei sklandus judėjimas įvairiomis priemonėmis gatvėmis, takais ir laiptais, judėjimui skirtose erdvėse.
Traukos taškų vystymo gairės apima bendrą teritorijos struktūros formavimą ir vystymo galimybes. Šioje dalyje kalbama apie kasdienybės struktūrą ir vystymą (kasdienių poreikių tenkinimą), aiškų erdvės suvokimą ir gerą orientaciją bei apie kultūrinius maršrutus, kurie padeda atskleisti teritorijos istorinės raidos vertingus atributus ir bendruomenių kultūrinę sanklodą.
Revitalizacijos gairės apima kvartalų formavimą, regeneracijos projektus ir naujų projektų vystymą. Naujų projektų vystymas apima kasdienes tipologijas ir naujas, alternatyvias tipologijas, kurios turi potencialo plėtotis ir rastų vietos Naujininkuose.
Ar pavyko susikalbėti?
Atlikus šiuos darbus svarbu visiems drauge – Vilniaus miesto savivaldybei, Naujininkų seniūnijos gyventojams ir studijos rengėjams – vėl susitikti ir aptarti rezultatus: kaip gali ir turi keistis „Naujininkų pasaulis“, ar mums pavyko perprasti Naujininkų kodą ir atpažinti teritorijos vystymosi potencialą, ar siūlomos gairės atitinka bendruomenės lūkesčius ir nuo ko pradėti jas įgyvendinti?
Susitikimo vieta ir laikas: „Juventos“ gimnazija (Telšių g. 2), vasario 13 d., 18 val.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Pradėti statyti svajonių namą gali atrodyti sudėtinga, bet su tinkamu planavimu ir pasiruošimu procesas tampa žymiai sklandesnis. Štai keli svarbūs žingsniai: Tai yra esminiai žingsniai, norint pradėti svajonių namo statybą. Bendrinti
Garažo statyba savo sklype gali būti puikus būdas padidinti komfortą ir patogumą, tačiau yra keli svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant statybas. Tai apima planavimą, teisės aktus, statybos leidimus ir pačią statybos eigą. Štai svarbiausi žingsniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: 1. Žemės sklypo naudojimo paskirtis 2. Statybos leidimas 3. Atstumas nuo sklypo ribų […]
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]
Dušo durys – tai stiklinė arba plastikinė pertvara, skiriančia dušo zoną nuo likusios vonios kambario dalies. Jos užtikrina, kad vanduo nepatektų ant grindų ir kitų paviršių, taip išlaikydamos vonios kambarį sausu. Dėl kokių priežasčių gali prireikti naujų dušo durų? Priežastys, dėl kurių gali prireikti naujų dušo durų: Dušo durys yra svarbi vonios kambario dalis, tačiau […]
Šiandien simbolinio renginio metu atidaryta baigta jau priešpaskutinė rekonstruojamo kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpa. Didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros plėtros projektą ketinama baigti kitąmet, šiandien atidarytoje ilgiausioje, techniškai sudėtingiausioje ir naujų statinių skaičiumi didžiausioje „Via Baltica“ atkarpoje modernizavimo darbai vyko vos daugiau nei metus. „Ne taip seniai šiame ruože įkasėme kapsulę […]
Europos investicijų bankas (EIB) patvirtino Lietuvos prašymus, parengtus pagal Aplinkos ministerijos finansavimo kryptis, ir skyrė 214 mln. eurų investicijų iš Modernizavimo fondo: 165 mln. eurų daugiabučių atnaujinimui ir 49 mln. eurų savivaldybių viešiesiems pastatams renovuoti. „Europos investicijų banko ir Europos Komisijos sprendimas skirti daugiau nei 200 mln. eurų Lietuvos modernizavimo prioritetams – daugiabučių ir savivaldybių […]