Mokesčiai statantiems valstybinėje žemėje. Ką svarbu žinoti?

1

Mokesčiai statantiems valstybinėje žemėje. Ką svarbu žinoti?

Jau šį pavasarį įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kurie nustatė mokesčius už statybas valstybinėje žemėje. Vis dėlto, vis dar kyla nemažai klausimų, kokiais atvejais ir kiek reikia susimokėti tiems, kurie planuoja statyti ar rekonstruoti pastatus ar įrenginius, pastatytus ant nuomojamos valstybinės žemės. Koks yra mokesčio (atlyginimo) už statybą valstybinėje žemėje dydis? Nuo kokios žemės vertės mokamas mokestis? Į šiuos ir į kitus klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Agnė Turauskaitė.

Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį, kad mokestis už teisę statyti arba rekonstruoti statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje taikomas tiek statant naujus, tiek rekonstruojant esamus statinius. Mokesčio dydis skiriasi nuo statybų apimties ir priklauso nuo užstatymo ploto ir statinių bendrojo ploto pokyčio. Statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius, mokestis bus skaičiuojamas nuo užstatyto žemės ploto ir statinių bendro ploto padidėjimo, lyginant su iki statybos ar rekonstravimo buvusiu statinių užstatytu plotu ir statinių bendru plotu.

Kitas labai svarbus aspektas – į galimybę statyti valstybinėje žemėje galės pretenduoti tik tie nuomininkai, kurių nuomos terminas pagal sutartį bus virš trejų metų ir kurių nuomos sutartyse yra numatyta teisė statyti naujus statinius.

Taip pat statyba nuomojamuose žemės sklypuose yra galima tik tuo atveju, jei statyba ar rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Mokesčio už teisę statyti valstybinėje žemėje dydis

Visiems, norintiems statyti ar rekonstruoti statinius ar įrenginius ant valstybinės žemės, į valstybės ir savivaldybės biudžetus (lygioms dalimis) reikia sumokėti mokestį, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

Užstatyto žemės sklypo ploto pokytis

Įmoka

Nedidėja arba sumažėja

5 %

Padidėja iki 10 proc.

10 %

Padidėja nuo 10 iki 20 proc.

20 %

Padidėja nuo 20 iki 30 proc.

30 %

Padidėja nuo 30 iki 40 proc.

40 %

Padidėja daugiau kaip 40 proc.

50 %

Pastatų bendro ploto pokytis

Įmoka

Nedidėja arba sumažėja

5 %

Padidėja iki 10 proc.

10 %

Padidėja nuo 10 iki 20 proc.

20 %

Padidėja nuo 20 iki 30 proc.

30 %

Padidėja nuo 30 iki 40 proc.

40 %

Padidėja daugiau kaip 40 proc.

50 %

Svarbu pažymėti, kad mokestis yra atskirai skaičiuojamas nuo sklypo užstatymo ir nuo statinio bendro ploto pokyčio palyginti su iki statybos ar rekonstrukcijos buvusiais plotais.

Kitaip tariant, jeigu jūsų naujai statomo ar rekonstruojamo pastato bendras plotas, palyginti su iki statybos buvusiu plotu padidėjo, tarkim, 20 proc., o to paties pastato užimamas plotas sklype padidėjo 5 proc., tai valstybei turėtumėte sumokėti atlyginimą lygų 25 proc. nuo vidutinės sklypo vertės.

Maksimalus mokėtinas mokestis negali būti didesnis, nei 75 % vidutinės sklypo ar jo dalies vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai statinio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas mokamas už bendro ploto padidėjimą).

Mokestis už statybas valstybinėje žemėje nemokamas tik tais atvejais, jeigu valstybinė žemė yra nuomojama visai valstybei ar regionui svarbiems, koncesijų ar PPP projektams, laisvosioms ekonominėms zonoms, uostų ar oro uostų veiklai.

Nuo kokios žemės vertės mokamas mokestis?

Atlyginimas už statybą ar rekonstravimą apskaičiuojamas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Ši vertė apskaičiuojama atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir skelbiama valstybės įmonės Registrų centro.

Jeigu sklype yra daug statinių ir tik dalies iš jų teritorijoje bus vykdoma statyba ar rekonstravimas, bus vertinama keletas aspektų. Bus atsižvelgiama, kurio pastato vietoje bus vykdoma statyba ir kiek žemės tam pastatui su priklausiniais ir bendro naudojimo teritorija yra priskirta iki statybų pradžios. Atlyginimas bus mokamas tik nuo šios žemės sklypo dalies vertės.

Atlyginimas už statybą ar rekonstravimą mokamas kiekvieno statybos leidimo gavimo atveju.

Pranešimą paskelbė: Silvija Smolskaitė, AVOCAD, Advokatų profesinė bendrija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Jau kitąmet Nemuno sala pulsuos pažanga – artėja Mokslo ir inovacijų centro statybų pabaiga

Jau kitąmet Nemuno sala pulsuos pažanga – artėja Mokslo ir inovacijų centro statybų pabaiga

Sparčiai besikeičianti Nemuno sala Kaune tampa vis ryškesniu traukos centru. Šiemet „Žalgirio“ areną oficialiai papildė Daugiafunkcis vandens sporto centras su SPA zona, o šios pašonėje stipriai pasistūmėjo mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statybos. Čia atlikta apie du trečdaliai darbų – jau kitąmet šį nacionalinės svarbos objektą planuojama atverti visuomenei. Unikalus visoje Europoje „Naujasis Kauno […]

Ar kylant Euribor verta sumokėti turimos būsto paskolos likutį?

Ar kylant Euribor verta sumokėti turimos būsto paskolos likutį?

Jei būsto paskolą esate pasiėmę gerokai seniau ir turite likusią nedidelę neišmokėtą sumą, kaip geriau elgtis šiandien, kai kylantis Euribor augina ir paskolos įmokas? Galbūt toliau mokėti įmokas pagal grafiką, o gal padengti paskolos likutį iš turimų santaupų? „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė sako, jog sprendimas labai priklauso nuo konkrečios situacijos. „Klientams, […]

Naujas Vilniaus plėtros etapas: Vilniaus vystymo kompanija metus pabaigs su nauja ketverių metų strategija

Naujas Vilniaus plėtros etapas: Vilniaus vystymo kompanija metus pabaigs su nauja ketverių metų strategija

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė UAB Vilniaus vystymo kompanija, kuri rūpinasi sostinės viešąja infrastruktūra ir efektyviu nekilnojamojo turto naudojimu, metų pabaigą pažymės su naujai patvirtinta veiklos strategija iki 2025 m. Ji žymi naują įmonės veiklos bei Vilniaus plėtros etapą ir apibrėžia strateginius tikslus. Jais įmonė įsipareigoja kryptingu, nuosekliu darbu drauge su partneriais Vilniaus mieste kurti kokybišką […]

„Citus“ ekspertai: didžiųjų miestų rinkos – kaip iš ekonomikos vadovėlio, o optimizmo – daugiau

„Citus“ ekspertai: didžiųjų miestų rinkos – kaip iš ekonomikos vadovėlio, o optimizmo – daugiau

Preliminariais lapkričio mėnesio duomenimis, kuriuos fiksavo „Citus“ analitikai, sostinės pirminėje būsto rinkoje lapkritį „užderėjo“ 201 butų ir kotedžų įsigijimo sandoris. Palyginimui, spalio mėn. sandorių buvo 225, tačiau, bet kuriuo atveju, antrą mėnesį fiksuojamas didesnis rinkos aktyvumas nei kovo–rugsėjo periodu (vidutiniškai 178 sandoriai per mėn.). „Nuolat stebėdami sandorių dinamiką, pastebime, kad kas kelis mėnesius į statistiką […]

Vietiniai gyventojai neabejoja – atgijus  Pumpėnų vėjo malūnui, atgis ir miestelis

Vietiniai gyventojai neabejoja – atgijus Pumpėnų vėjo malūnui, atgis ir miestelis

Vietos gyventojų iniciatyva – rimta jėga, galinti paskatinti rimtus pokyčius. Vienu iš tokių pavyzdžių galėtų būti Pumpėnų vėjo malūnas (Pasvalio r.), kuriame Kultūros infrastruktūros centro užsakymu pradėti tvarkybos darbai.  Naujieji malūno valdytojai, aktyviai remiami ir padedami vietinės bendruomenės, ėmėsi atgaivinti apleistą malūną: objektas įrašytas į Paveldotvarkos programą, 2022-2024 metais skirtas finansavimas jam tvarkyti. Kaip informavo […]

Dūmų detektoriai – vis dar nuvertinami: kas trečiuose namuose jų nėra, dalis turinčiųjų – laiko kur papuola

Dūmų detektoriai – vis dar nuvertinami: kas trečiuose namuose jų nėra, dalis turinčiųjų – laiko kur papuola

Kas trečiuose namuose prieš puspenktų metų privalomu paskelbto dūmų detektoriaus nėra, rodo apklausos duomenys. Nors Lietuvos gyventojai yra teisiškai įpareigoti šiuos įrenginius sumontuoti gyvenamosiose patalpose, tyrimo duomenimis, juos planuojančių įsirengti skaičius per metus dar labiau sumažėjo. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos duomenimis, šiemet […]