M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjo lietuviai

1

M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjo lietuviai

Vilniečių architektų vizija, kaip turėtų atrodyti būsimasis M. K. Čiurlionio koncertų centras Kaune, per artimiausius kelerius metus gali materializuotis prie Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto. Tarp 119 pasiūlymų, gautų iš viso pasaulio, geriausiu išrinktas „Paleko Archstudijos“ darbas.

Ketvirtadienio popietę Kauno valstybinėje filharmonijoje iškilmingai paskelbti tarptautinio konkurso rezultatai. Tarptautinės vertinimo komisijos nariai pripažino, kad kelis mėnesius trukęs architektūrinis konkursas buvo vienas solidžiausių pastarojo meto architektūrinių konkursų ne vien Kaune, bet ir visoje šalyje.

„Pirmiausia, šis pastatas yra labai išmanus, savyje talpinantis daug funkcionalių erdvių, kurios iš pirmo žvilgsnio nėra matomos. Kitas dalykas – paties architekto vizija, jog naujasis pastatas nebūtinai turi tapatintis su jau esančiais aplink, bet priešingai, gali nubrėžti gaires ateities statiniams. Galiausiai paties statinio pristatymas ir jo elegancija: apima jausmas, tarsi įspūdingas objektas yra čia, bet tuo pačiu jo lyg ir nėra. Pastatas labai gražiai susitapatina su aplinkiniu kraštovaizdžiu“, – skelbdamas pirmosios vietos laureatus, architekto prof. Rolando Paleko vadovaujamą projektą pristatė komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.

Antrą ir trečią vietas užėmė Jungtinės Karalystės architektų kompanijos – atitinkamai „Feilden Clegg Bradley Studios“ ir „Adam Khan Architects“. Trys nugalėtojai, pasibaigus konkurso procedūroms, bus kviečiami dalyvauti derybose dėl teisės rengti techninį projektą.

Iki pat rezultatų paskelbimo akimirkos komisijos nariai nežinojo, kas yra architektūrinių idėjų autoriai. Tik išrinkus geriausių darbų trejetą, paslaptis buvo atskleista – atplėšti papildomi vokai su tiksliais juos parengusių architektų rekvizitais.

Komisijoje dirbęs Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis įsitikinęs, kad laimėtojai yra pajėgūs įgyvendinti tokio masto projektą: „Mes patys nustebome, kai pamatėme, kas tapo pirmosios vietos laureatais. Net neabejojame, kad šios komandos galimybės yra labai didelės. Jie yra vieni iš lyderių mūsų šalyje. Taigi tokio pobūdžio projektą jie pajėgūs sėkmingai realizuoti“.

Visi projektai vertinti pagal 4 pagrindinius kriterijus: miestovaizdį, architektūrą ir dizainą, funkcionalumą bei tvarumą. Konkurso dalyvių buvo prašyta pasiūlyti architektūrines idėjas daugiau kaip 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų centrui. Bendra planuojama projekto vertė – 30 mln. eurų.

„Kaip labai teisingai pastebėjo maestro Modestas Pitrėnas, turėti aukšto lygio koncertinę salę yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas. Net nereikia žiūrėti labai toli – jau vien kaimynai latviai ir estai mus šiuo požiūriu lenkia turėdami po 5 – 7 koncertų sales. Kiek žinome, Vyriausybė yra numačiusi tokį finansavimą nacionalinei koncertų salei. Žinoma, prie to prisidės ir miestas bei privatūs investuotojai“, – kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Pagrindiniai architektūrinio konkurso dalyviams tekę reikalavimai – suplanuoti 1500 žmonių talpinančią aukštos akustinės kokybės koncertų salę, mažesnę 700 vietų antrąją salę ir transformuojamą konferencijų salę, kurioje tilptų iki 600 žmonių, o prireikus ji galėtų būti skaidoma į atskiras erdves, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių. Projektuose taip pat turėjo būti numatytas lauko amfiteatras, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti aplinkos elementai.

Savo idėjas, koks architektūrinis sprendimas geriausiai įkūnytų M. K. Čiurlionio koncertų centrą, konkursui pateikė 36 šalių architektai iš 6 žemynų. Tarp pastarųjų nebuvo tik Antarktidos. Daugiausia darbų (16) konkursui pateikė mūsų šalies architektai. Antroje vietoje – JAV architektūros vizionieriai (14 pasiūlymų) ir treti – Jungtinės Karalystės atstovai (12). Tarp dalyvių buvo net svečių iš Jungtinių Arabų Emyratų, Pietų Afrikos Respublikos, Libano, Jordanijos, Čilės ir kitų valstybių.

Jau antrą kartą Kauno užsakymu prestižinį konkursą surengusi Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“ atkreipė viso pasaulio architektų dėmesį. Per tris mėnesius specialiai konkursui dedikuotoje interneto svetainėje apsilankė beveik 23 tūkst. interesantų, norėjusių plačiau sužinoti apie Kauno rengiamą projektą. M. K. Čiurlionio koncertų centro idėja aktyviausiai domėjosi Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojai, taip pat – ir daugiausia darbų konkursui pateikę lietuviai.

M. K. Čiurlionio koncertų centrą planuojama pastatyti per artimiausius ketverius metus, kad nauja aukštosios muzikos erdvė duris lankytojams atvertų 2022-aisiais, Kaunui tapus Europos kultūros sostine.

Pranešimą paskelbė : Tomas Jarusevičius, Kauno miesto savivaldybės administracija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]