„Lietuvos draudimas“ Vilniuje statys naują, modernų biurų pastatą

„Lietuvos draudimas“ Vilniuje statys naują, modernų biurų pastatą

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ savo valdomame sklype Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 10, ketina statyti administracinių ir gyvenamųjų pastatų kompleksą. Bendrovės organizuotame tarptautiniame architektūros konkurse atrinktas komplekso projektas pradėtas derinti su institucijomis ir visuomene. Projekto autoriai – Lietuvos ir Danijos įmonių „Archinova“ ir „PLH Arkitekter A/S“ architektų komanda.

Kompleksas, kurio įrengimą planuojama užbaigti iki 2021 m., iškils vietoje šiuo metu esančios automobilių stovėjimo aikštelės. „Lietuvos draudimas“, pritarus akcininkams, didžiausiai Rytų ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU, į statybas investuos 14 milijonų eurų.

„Šį projektą įgyvendiname siekdami visapusiškai pateisinti „Lietuvos draudimui“ penkiskart suteiktą geriausio Baltijos šalių darbdavio titulą ir kurti modernias, patrauklias sąlygas bei sveiką darbo aplinką mūsų darbuotojams. Be to, ši investicija Vilniuje, atskleidžia ir mūsų akcininkų požiūrį į Baltijos šalių rinkas bei tvirtą ryžtą čia tvariai vystyti verslą“, – teigia Gintaras Rutkauskas, „Lietuvos draudimo“ Investicijų direktorius Baltijos šalims ir šio projekto vadovas.

Rutkauskas pažymi, kad konkursą laimėjęs projektas visiškai atitinka 2007 m. patvirtinto Vilniaus miesto detaliojo plano reikalavimus. Lietuvos ir Danijos architektų projektas sukurtas taip, kad kompleksas visiškai integruotųsi į dabartinę sostinės senamiesčio aplinką. Projektuojamas kompleksas bus aprūpinamas energija iš atsinaujinančių šaltinių, jame planuojamas geoterminis šildymas ir šaldymas bei kiti moderniausi ir šiuolaikinius standartus atitinkantys mikroklimato palaikymo sprendimai.

Kompleksą sudarys 3 600 kv. m ploto administracinės paskirties ir 2 000 kv. m ploto gyvenamosios patalpos. Didžiausiame komplekso pastate, papildančiame J. Basanavičiaus gatvės išklotinę, įsikurs visi „Lietuvos draudimo“ centrinės būstinės darbuotojai. Čia bus įrengta 300 natūralia dienos šviesa apšviestų darbo vietų, modernūs susirinkimų kambariai, poilsio erdvės. Darbuotojams bus įrengta dengta terasa poilsiui, sporto klubas, jaukus kiemelis atokvėpiui ir neformaliems pokalbiams, daugiau nei 100 parkavimo vietų po pastatu. Šis didžiausias komplekso pastatas bus triaukštis statinys su mansarda bei požemine stovėjimo aikštele. 

Šalia jo bus pastatytas biurų kompleksas bei modernių butų – studijų – pastatas, kuriuos visus jungs jaukus vidinis kiemelis su laiptų terasomis. Dalis požeminio parkavimo vietų bus naudojamos visuomenės reikmėms pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe.

„Šiai teritorijai būdingas perimetrinis užstatymo morfotipas. Naujai projektuojamas pastatų kompleksas formuoja kvartalo perimetrą, o jaukus uždaras vidinis kiemas būdingas Vilniaus Senamiesčio bei Naujamiesčio kvartalams. Vilniaus senamiesčio išskirtinis bruožas yra dideli kvartalai su kiemų labirintais. Šioje vietoje šiuo metu yra vienintelis tuščias, neužstatytas sklypas Jono Basanavičiaus gatvės apatinėje dalyje, jis „iškrenta“ iš vietovės urbanistinio audinio ir jo erdvinio tūrinio konteksto. Todėl naujai kuriami perimetrinio užstatymo pastatai ir jaukios vidinės erdvės tarp jų iš esmės pagerintų situaciją. Dabartinis „Lietuvos draudimo“ pastatas, esantis šalia projektuojamo sklypo, kartu su „Lietuvos geležinkelių“ pastatu formuoja ryškią ir monumentalią gatvės linijos atkarpą, kurioje labai ryškus fasado elementų vertikalumas. Naujasis administracinis pastatas kontekstualiai išlaiko ir užpildo tuščią erdvę tarp gretimų pastatų svarbioje J. Basanavičiaus gatvės išklotinėje. Kompleksiškumas, funkcionalumas, racionalumas – tai pagrindiniai kriterijai, kuriais buvo vadovautasi kuriant šį kompleksą. Projekto sprendiniai užtikrina abiejų funkcijų (biurų komplekso ir gyvenamųjų daugiabučių namų) optimalų funkcionavimą, atitinkantį naujausius šioms funkcijoms keliamus reikalavimus“, – sako projekto vadovas ir įmonės „Archinova“ direktorius Antanas Gvildys.

Sklypą, kuriame iškils statiniai, „Lietuvos draudimas“ valdo pagal žemės panaudos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Jo užstatymas administraciniais, komercinės paskirties ir gyvenamaisiais pastatais buvo patvirtintas 2007 metais sklypo detaliajame plane, kurį pavirtino Vilniaus miesto savivaldybė.  Visos patalpos bus įrengiamos autonomiškai, su atskirais įvažiavimais, įėjimais bei erdve automobiliams statyti. Pastatuose projektuojamas optimalus mikroklimatas iš atsinaujinančių šaltinių, pastatai atitiks A+ klasę.

Pastato projektinius pasiūlymus parengė tarptautinė įmonių „Archinova“ ir „PLH Arkitekter A/Skomanda. Šie architektai turi sukaupę didelę patirtį dirbant su moderniais šiuolaikiniais biurų kompleksais, tokiais kaip ateities projektu pakrikštytas „Green Hall 2“ ar geriausiu Baltijos šalių biurų pastatu pripažintas „K29“. „Archinova“ architektai yra žinomi dėl darbų išsaugant paveldą ir vykdytų projektų senamiestyje, tokių kaip Rotušės aikštės rekonstrukcija, Bažnytinio paveldo muziejaus komplekso Maironio gatvėje restauravimas ir rekonstravimas, Vilniaus katedros varpinės restauravimas ir rekonstravimas, pritaikant Vilniaus turizmo informacijos centrui.

„Lietuvos draudimas“ savo paslaugas teikia daugiau nei 582 tūkstančiams privačių ir verslo klientų Lietuvoje. Bendrovėje dirba daugiau nei 1 000 darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ Lietuvoje 2017 metais valdė 31 proc. ne gyvybės draudimo rinkos ir buvo didžiausia draudimo bendrovė Baltijos šalyse. Estijoje „Lietuvos draudimo“ filialas užima 15,6 proc. rinkos dalį ir pagal ją rikiuojasi ketvirtoje pozicijoje. „Lietuvos draudimas“ yra didžiausios Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupės PZU narys. „Lietuvos draudimas“ yra pelnęs Geriausio darbdavio 2017 metais apdovanojimą Baltijos šalyse.

Pranešimą paskelbė: Tautvydas Jasiukevičius, Fabula Hill+Knowlton Strategies

Rekomenduojame

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai. Vis dėlto, situacija Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje visiškai kitokia – net ir sudėtingomis aplinkybėmis […]

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

„MG Baltic Investment“ ir „Extera Baltic“ galės vykdyti koncentraciją investuojant į bendrovę „Trečioji kregždė“ ir kartu su esamais akcininkais „Gamaekspresas“ ir „3K investicija“ įgyti bendrąją pastarosios kontrolę. Leidimą vykdyti šią koncentraciją davė Konkurencijos taryba. Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2020 m. balandžio 22 d. Sandorį planuojama įgyvendinti investuojant į įmonę „Trečioji kregždė“ ir įgyjant po 24,75 […]

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pradėti skaitmeninti šalies statybos sektorių

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pradėti skaitmeninti šalies statybos sektorių

Šiandien Vyriausybė Aplinkos ministerijos siūlymu priėmė itin svarbų statybos sektoriaus ateičiai sprendimą, atveriantį kelią jam skaitmeninti. Nustatyta prievolė nuo kitų metų viešųjų statinių statybai pradėti palaipsniui taikyti informacinį modeliavimą, kuris pasaulyje žinomas santrumpa BIM (Building Information Modelling).  „Statybos sektoriaus skaitmeninimas svariai prisidės prie šalies ekonominės pažangos ir didesnio konkurencingumo, – sako aplinkos viceministras Marius Narmontas. […]

STATYBŲ INDUSTRIJOS ATEITIS – BEKONTAKTIS REMONTAS.

STATYBŲ INDUSTRIJOS ATEITIS – BEKONTAKTIS REMONTAS.

Pranešimas spaudai 2020.05.20 Karantinui perdėliojus žmonių prioritetus būdų prisitaikyti prie pasikeitusių klientų įpročių ieško ne tik prekybos sektoriai, tačiau ir statybinių darbų rangovai. Remonto ar įrengimo procese dalyvauja ypatingai daug žmonių – pradedant užsakovu, baigiant dizaineriais, darbų vadovais, meistrais. Kontaktuoti reikia daug, vienu metu objekte dirba po kelis žmones. Vis dėlto,  kompleksiniai remonto darbai jau […]