Lietuvoje populiarėja modernus ir ekologiškas šildymosi būdas. 2017 m. ES parduota daugiau nei 1 mln. šilumos siurblių

Lietuvoje populiarėja modernus ir ekologiškas šildymosi būdas. 2017 m. ES parduota daugiau nei 1 mln. šilumos siurblių

Pastaruoju metu tiek ES, tiek ir Lietuvoje pastebimas šilumos siurblių rinkos augimas.  O tai ženkliai prisideda prie visos Europos tikslo stabdyti klimato kaitą. Pagal surinktus statistinius duomenis, jis stebimas ketvirtus metus iš eilės. Dėl palankių sąlygų statybų sektoriuje ir augančiu poreikiu naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius ir didinti energetinį efektyvumą, ES šilumos siurblių rinka augo 9 procentais, o per 2017 metus šilumos siurblių parduota arti 1.1 milijono.

Ekspertai prognozuoja, kad ateityje rinka augs maždaug 10-15 % per metus. Sumontuotų šilumos siurblių kiekis dvigubai padidės per 6-7 metus, o 2030 m. jau bus keturis kartus didesnis. Dėl tokio natūralaus rinkos augimo, 2030 metas produktų kainos sumažės 36 %.     Jei bus stebima papildoma technologijų plėtra ir rinkos sąlygos gerės, kainos sumažės ir greičiau.

Tai nulems būtinybę didinti gamybos pajėgumus ir investuoti į MTTP infrastruktūrą. Įsivaizduokite, kad 10 % metinis rinkos augimas atspindi bendrus Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos pardavimus. Tokie augantys šilumos siurblių kiekiai reikalauja daugiau apmokytų projektuotojų, architektų ir montuotojų. Tai rimtas iššūkis, kurį turi atremti ES valstybės ir sektoriaus žaidėjai, pasitelkdami viešąsias ir privačias investicijas.

Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos, atstovaujančios 20 Lietuvos šildymo ir vėdinimo srities kompanijų, duomenimis, šilumos siurblių rinka Lietuvoje per pastaruosius 5 metus išaugo net kelis kartus. Tokį spartų augimą lemia gyventojų supratimas mažinti CO2, pereiti prie efektyvių ir ekologiškų šildymosi būdų.  

Tačiau net dabartinis aukštas šilumos siurblių rinkos augimas Europoje nebus pakankamai greitas, kad šildymo ir vėsinimo sektorius būtų visiškai dekarbonizuotas. Būtinas nuolatinis politikos formuotojų ir įstatymų leidėjų palaikymas ir šilumos siurblių, kaip pagrindinės technologijos energijos transformavimo srityje, pripažinimas. Tam reikia ilgalaikių, stabilių sąlygų, kurios paskatintų pramonės žaidėjus didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir gamybos pajėgumus, taip pat ir specialistų mokymus.

Šios bendros pastangos užtikrins geresnes, efektyvesnes ir ekonomiškesnes šilumos siurblių sistemas, kurios patenkins vartotojų lūkesčius ir padės priartėti prie pagrindinio bendro tikslo – dekarbonizuoti Europą.

Pagrindiniai skaičiai:

Europos šilumos siurblių asociacijos (European heat pump association) ataskaita rodo, kad su 1 milijonu (1.087.423) šilumos siurblių 2017 metais:

  • Sugeneruota šiluma: 16.9 TWh
  • Panaudota atsinaujinanti energija: 10.6 TWh
  • Sunaudota papildoma elektros energija: 6.3 TWh
  • Sumažinta CO2 emisija: 2.7 Mt
  • Bendras sutaupytas energijos kiekis: 13.6 TWh

Bendras ES instaliuotas šilumos siurblių kiekis – 10.5 milijono. Bendri rodikliai tokie:

  • Sugeneruota šiluma: 181 TWh
  • Panaudota atsinaujinanti energija: 116 TWh
  • Sunaudota papildoma elektros energija: 65 TWh
  • Sumažinta CO2 emisija: 29.8 Mt
  • Bendras sutaupytas energijos kiekis: 148 TWh

Daugiau informacijos: Goda Getautaitė, Projektų vadovė, Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija, +370 682 50788, goda@ssvsa.lt|

Pranešimą paskelbė: Darius Jokubauskas, Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija

Rekomenduojame

Neapsigaukite: vystytojas neteisėtai pardavinėja aštuonis vienbučius namus vieno namo sklype   

Neapsigaukite: vystytojas neteisėtai pardavinėja aštuonis vienbučius namus vieno namo sklype  

Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius susidūrė su dar vienu įžūliu statytojų ir projektuotojų elgesio atveju, kai pažeidžiami tvaraus teritorijų plėtojimo principai ir galimai apgaudinėjami potencialūs pirkėjai. Nekilnojamojo turto agentūra jau pardavinėja namus, kurių statybai nėra gautas leidimas – individualių namų kvartale, viename sklype, suprojektuotus aštuonis sublokuotus namus.  Vyriausiojo miesto architekto skyrius gavo prašymą išduoti […]

INVEGA atsako: dažniausiai verslams kylantys klausimai dėl nuomos mokesčio kompensavimo

INVEGA atsako: dažniausiai verslams kylantys klausimai dėl nuomos mokesčio kompensavimo

Įmonėms, kurios dėl pandemijos buvo priverstos stabdyti veiklą, valstybė kompensuoja dalį karantino laikotarpiu patirtų patalpų nuomos išlaidų. Kompensacijas gauti gali tiek smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir kai kurios didelės įmonės. Paraiškų nuomai kompensacijoms gauti pildymui įsibėgėjus, verslininkams kyla vis daugiau klausimų, kuriuos INVEGA apibendrina bei atsako. Pasak INVEGOS Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vadovės Aušrinės […]

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai. Vis dėlto, situacija Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje visiškai kitokia – net ir sudėtingomis aplinkybėmis […]

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

„MG Baltic Investment“ ir „Extera Baltic“ galės vykdyti koncentraciją investuojant į bendrovę „Trečioji kregždė“ ir kartu su esamais akcininkais „Gamaekspresas“ ir „3K investicija“ įgyti bendrąją pastarosios kontrolę. Leidimą vykdyti šią koncentraciją davė Konkurencijos taryba. Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2020 m. balandžio 22 d. Sandorį planuojama įgyvendinti investuojant į įmonę „Trečioji kregždė“ ir įgyjant po 24,75 […]