Pastaruoju metu tiek ES, tiek ir Lietuvoje pastebimas šilumos siurblių rinkos augimas.  O tai ženkliai prisideda prie visos Europos tikslo stabdyti klimato kaitą. Pagal surinktus statistinius duomenis, jis stebimas ketvirtus metus iš eilės. Dėl palankių sąlygų statybų sektoriuje ir augančiu poreikiu naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius ir didinti energetinį efektyvumą, ES šilumos siurblių rinka augo 9 procentais, o per 2017 metus šilumos siurblių parduota arti 1.1 milijono.

Ekspertai prognozuoja, kad ateityje rinka augs maždaug 10-15 % per metus. Sumontuotų šilumos siurblių kiekis dvigubai padidės per 6-7 metus, o 2030 m. jau bus keturis kartus didesnis. Dėl tokio natūralaus rinkos augimo, 2030 metas produktų kainos sumažės 36 %.     Jei bus stebima papildoma technologijų plėtra ir rinkos sąlygos gerės, kainos sumažės ir greičiau.

Tai nulems būtinybę didinti gamybos pajėgumus ir investuoti į MTTP infrastruktūrą. Įsivaizduokite, kad 10 % metinis rinkos augimas atspindi bendrus Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos pardavimus. Tokie augantys šilumos siurblių kiekiai reikalauja daugiau apmokytų projektuotojų, architektų ir montuotojų. Tai rimtas iššūkis, kurį turi atremti ES valstybės ir sektoriaus žaidėjai, pasitelkdami viešąsias ir privačias investicijas.

Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos, atstovaujančios 20 Lietuvos šildymo ir vėdinimo srities kompanijų, duomenimis, šilumos siurblių rinka Lietuvoje per pastaruosius 5 metus išaugo net kelis kartus. Tokį spartų augimą lemia gyventojų supratimas mažinti CO2, pereiti prie efektyvių ir ekologiškų šildymosi būdų.  

Tačiau net dabartinis aukštas šilumos siurblių rinkos augimas Europoje nebus pakankamai greitas, kad šildymo ir vėsinimo sektorius būtų visiškai dekarbonizuotas. Būtinas nuolatinis politikos formuotojų ir įstatymų leidėjų palaikymas ir šilumos siurblių, kaip pagrindinės technologijos energijos transformavimo srityje, pripažinimas. Tam reikia ilgalaikių, stabilių sąlygų, kurios paskatintų pramonės žaidėjus didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir gamybos pajėgumus, taip pat ir specialistų mokymus.

Šios bendros pastangos užtikrins geresnes, efektyvesnes ir ekonomiškesnes šilumos siurblių sistemas, kurios patenkins vartotojų lūkesčius ir padės priartėti prie pagrindinio bendro tikslo – dekarbonizuoti Europą.

Pagrindiniai skaičiai:

Europos šilumos siurblių asociacijos (European heat pump association) ataskaita rodo, kad su 1 milijonu (1.087.423) šilumos siurblių 2017 metais:

• Sugeneruota šiluma: 16.9 TWh
• Panaudota atsinaujinanti energija: 10.6 TWh
• Sunaudota papildoma elektros energija: 6.3 TWh
• Sumažinta CO2 emisija: 2.7 Mt
• Bendras sutaupytas energijos kiekis: 13.6 TWh

Bendras ES instaliuotas šilumos siurblių kiekis – 10.5 milijono. Bendri rodikliai tokie:

• Sugeneruota šiluma: 181 TWh
• Panaudota atsinaujinanti energija: 116 TWh
• Sunaudota papildoma elektros energija: 65 TWh
• Sumažinta CO2 emisija: 29.8 Mt
• Bendras sutaupytas energijos kiekis: 148 TWh

Daugiau informacijos: Goda Getautaitė, Projektų vadovė, Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija, +370 682 50788, goda@ssvsa.lt|

Pranešimą paskelbė: Darius Jokubauskas, Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija