Lietuvius į Švediją vis labiau vilioja ekonomikos stabilumas ir galimybė užsidirbti

Lietuvius į Švediją vis labiau vilioja ekonomikos stabilumas ir galimybė užsidirbti

Žiema ateina! Tokiais žodžiais iš populiaraus serialo galima apibūdinti karo, infliacijos, augančių palūkanų ir recesijos sukeltas nuotaikas ne tik Lietuvoje, bet ir didžiojoje Europos dalyje. Tačiau Švedijoje dirbantys Lietuvos verslininkai tikina, kad šioje Skandinavijos šalyje didelių ekonomikos svyravimų nesitikima, o lietuvių įkurtos įmonės užsakymų turi metams į priekį.

Jau dešimtmetį Švedijoje fasado darbus atliekančios įmonės „Kovenda“ vadovas Tomas Bažanovas sako, kad skirtingai nei Lietuvoje, Skandinavijoje nei 2008 m. nekilnojamojo turto (NT) krizė, nei pastarojo pusmečio didelis neapibrėžtumas statybų ir NT rinkoje nebuvo reikšmingai jaučiamas.

Jis tai aiškina tuo, kad NT vystytojai Švedijoje – milžiniško kapitalo bendrovės, kurios nėra tokios jautrios geopolitinei situacijai bei krizėms. Be to, pastaruoju metu sparčiai augo išduodamų statybos leidimų skaičius.

„Vystytojai, be abejonės, reaguoja į pasikeitusią situaciją, tačiau dažnai ieško būdų, kaip įgyvendinti jau suplanuotus projektus laiku nesužlugdant partnerių ir nenutraukiant veiklos. Švedijoje itin retai sustabdomi pradėti projektai, kas Lietuvoje dar gana įprasta praktika.

Kaip pavyzdį galima paimti šių didžiųjų vystytojų reakciją į pasikeitusias statybinių medžiagų kainas visoje Europoje prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Kai daugelis užsakovų Lietuvoje prispaudė subrangovus dirbti pagal iš anksto sutartas kainas, dalis jų tiesiog paskelbė bankrotus. Švedijoje buvo pasielgta kiek kitaip. Daugelis kompanijų peržiūrėjo sutartis su subrangovais bei aptarė pasikeitusias kainas rinkoje.

Dažnu atveju sutartys buvo persirašytos „open book“ principu, reiškiančiu, kad medžiagos iš tiekėjų yra perkamos tokiomis kainomis, kurios tuo metu yra, ir dengiamos projekto užsakovo, o subrangovų atliekamų darbų kainos dalis yra fiksuota ir atvira. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad darbai bus atlikti laiku, o statybų subrangos verslas išvengs bankrotų“, – situaciją Švedijoje apibūdina T. Bažanovas.

Stabilumą šalyje lemia ir pačių gyventojų mentalitetas. NT rinkos dalyviai puikiai supranta, kad neįgyvendinti sutarto projekto galima tik vieną kartą – paskutinį. Rinkoje nedovanojamos tokios rizikos nesuvaldymo klaidos, taigi patys vystytojai geriau jau įgyvendins jį nepelningai, tačiau ištesės įsipareigojimus laukiantiems būsto gyventojams.

Trūksta būstų

Gyvenamojo būsto poreikis Švedijoje stipriai viršija pasiūlą, todėl būsto nuomos rinka yra itin aktyvi, o joje daugiausia dirba pusiau valstybinės kompanijos.

„Pati valstybė yra suinteresuota kiek įmanoma daugiau skatinti miestų plėtros planus, kad būtų sukurta kiek įmanoma daugiau galimybių gyventojams būstą įsigyti ar išsinuomoti. Tai yra esminis skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos NT verslo.

NT vystytojai Švedijoje po keletą metų laukia leidimų vystyti projektus, kurie dažniausiai statomi kvartalinės plėtros principu. Laikas tampa vienu iš esminių resursų, kuris Švedijoje yra nepaprastai vertinamas. Pradėjus gyvenamojo būsto NT vystymo darbus yra sutariamas galutinis būsto perdavimo gyventojams terminas, kuris negali būti keičiamas jokiomis aplinkybėmis. Švedijoje būstą reikia pastatyti laiku ir kokybiškai, o Lietuvoje kartais svarbu kitas aspektas  – kuo pigiau. Šie iš esmės skirtingi tikslai daro reikšmingą įtaką visai rinkai bei bendradarbiavimui tarp valstybės, NT vystymo kompanijų bei statybos bendrovių“, – sako T. Bažanovas.

Jo įkurta „Kovenda“ per metus įgyvendina 20-30 fasadų apdailos darbų projektų, kurių didžioji dalis – gyvenamojo būsto projektai. Lietuviai per 10 metų veiklos Švedijoje įgijo patikimo subrangovo, kuris darbus atlieka laiku ir kokybiškai, reputaciją.

„Prieš pasirašydami sutartį visada teikiame jau įgyvendintų projektų pavyzdžius, nes Švedijoje tai labai svarbu. Tikrai žinome, jog nauji užsakovai fiziškai vyksta apžiūrėti įgyvendintų sunkesnių fasado sistemų arba teiraujasi kitų užsakovų rekomendacijų. Kartą kokybiškai įgyvendinęs projektą – visada būsi kviečiamas kitiems projektams, nes kokybė Švedijoje yra svarbiausia. Kiekvienas metais jaučiame vis augantį pasitikėjimą, o mums tai reiškia vis didesnius užsakymus. Jeigu įprastai tipinis užsakymas buvo apie  3500 kv. m. fasadų apdailos, tai metų pradžioje įgyvendinome 7 tūkst. kv. m. projektą, o visai neseniai pasirašėme 14 tūkst. kv. m. projektą“, – apie sėkmingą verslą Švedijoje pasakoja T. Bažanovas ir užsimena, kad šiuo metu įmonė ieško patyrusių fasadų apdailos meistrų ir siūlo jiems 2500-3500 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius.

Metinė infliacija – 8,5 proc.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad Švedijos ekonomika neblogai atlaikė COVID-19 pandemijos bangą ir praėję metais buvo stiprūs šalies ūkiui, šių metų pirmas pusmetis taip pat dar buvo pakankamai geras – antrą ketvirtį šalies BVP buvo 3,7 proc. didesnis negu tą patį laikotarpį prieš metus.

„Tačiau dabar vasarą, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, vis labiau lūkesčius temdo istoriškai labai aukšta infliacija (metinė infliacija liepą buvo 8,5 proc.), kuri gerokai viršija algų augimą, baimė dėl globalios ekonomikos pokyčių ir didėjančios bei dar didėsiančios centrinio banko palūkanos. Todėl nenuostabu, kad pastaraisiais mėnesiais yra karpomos 2023 metų ekonomikos augimo prognozės – Švedijos centrinis bankas prognozuoja, kad kitąmet šalies ekonomika augs tik 0,7 proc., kai šiemet laukiamas 1,8 proc. augimas“, – sako ekonomistas.

SEB grupė Švedijoje atlieka apklausas, kokių būsto kainų pokyčių tikisi gyventojai ir naujausia rugpjūčio mėn. apklausa parodė, kad tik 15 proc. apklaustųjų laukia būsto kainų didėjimo per metus, o jų kritimo tikisi 57 proc.

„Švedijoje būsto kainos yra gerokai atitrūkusios nuo fundamentalių reikšmių (priešingai negu Lietuvoje), todėl jos daug labiau ir greičiau sujuda pasikeitus aplinkybėms – o šiuo atveju sakyčiau labai svarbus veiksnys yra augančios palūkanų normos, nes gyventojų skolos lygis yra labai aukštas. Kita vertus, Švedijoje lieka aktuali būsto pasiūlos problema, todėl ilgesniu laikotarpiu statybų rinka lieka labai įdomi“, – pastebi T. Povilauskas.

Į Švediją vilioja galimybė užsidirbti

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje apie 30 Lietuvos įmonių yra investavusios tiesiogiai Švedijoje, o tiesioginės investicijos toje šalyje sudarė 182 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės negu prieš metus. Investuotojų skaičius Švedijoje yra daugmaž pastovus pastaruosius ketverius metus.

„Daugiausiai lietuviai yra investavę į prekybos sektorių (75 proc.), likusi dalis investicijų nukreipta į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, apdirbamosios gamybos ir statybos sektorius. Tačiau kur kas yra daugiau įmonių, kurios ne investuoja, bet eksportuoja prekes ar paslaugas į Švediją.

Kalbant apie statybų paslaugų eksportą, praėjusiais metais Lietuvos įmonių statybos paslaugų eksportas Švedijoje siekė 182 mln. eurų, arba ketvirtadalį viso paslaugų eksporto į Švediją. Ir statybos paslaugų eksportas į Švediją toliau augo ir pati Švedija buvo didžiausia mūsų statybininkų klientė iš užsienio valstybių. Kas lietuvius vilioja Švedijoje? Ir santykinis geografinis artumas, ir aukštos statybos darbų kainos, ir galimybė uždirbti“, – pastebi ekonomistas.

Pranešimą paskelbė: Laura Bielskė, Budinti komunikacija, UAB

Rekomenduojame

carvertical VIN patikra
Vilnius gyventojams teiks teisinę pagalbą dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo

Vilnius gyventojams teiks teisinę pagalbą dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą kompensuoti daugiabučių namų butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, palikusiais defektus dar garantiniu laikotarpiu. Finansavimas bus skiriamas statybų defektų ekspertizei, statybiniams tyrimams, bandymams, darbams, susijusiems su statybos defektų ekspertizės atlikimu, bei teisinėms paslaugoms. Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko teigimu, ši priemonė padės nukentėjusiems daugiabučių namų gyventojams išspręsti […]

Lietuvos paštas sudarė biuro nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų parku

Lietuvos paštas sudarė biuro nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų parku

Lietuvos paštas pasirašė dešimties metų trukmės nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų komplekso valdytoju. Į naująją vietą persikels darbuotojai iš dabartinio bendrovės administracijos pastato sostinės J.Jasinskio gatvėje. Sprendimą keisti Lietuvos pašto administracijos darbo vietą lėmė 2023 m. balandį baigsianti galioti dabartinė nuomos sutartis, kurios pratęsti nebuvo galima. „Didžiausią įtaką pasirenkant naująjį biurą turėjo jo atitikimas iškeltiems […]

„YIT Lietuva“ trečio ketvirčio pardavimai: būsto rinkoje daugiau atsargumo ir mažiau pasiūlos

„YIT Lietuva“ trečio ketvirčio pardavimai: būsto rinkoje daugiau atsargumo ir mažiau pasiūlos

Didėjanti infliacija bei augančios energijos išteklių sumažino apsukas ir šalies būsto rinkoje. Tai rodo tvarios miestų plėtros bei statybų bendrovės „YIT Lietuva“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto pardavimo rezultatai. 2022-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais bendrovė Lietuvoje pardavė 23 butus – beveik 54 proc. mažiau nei II-ąjį ketvirtį. Mažesnius pardavimus įmonės atstovai vertina kaip dabartinio gyventojų atsargumo pirkti […]

Advokatė S. Izokaitienė: kiek verslui kainuoja statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo klaida?

Advokatė S. Izokaitienė: kiek verslui kainuoja statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo klaida?

2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį c. b. Nr. e3K-7-184-421/2022, kurioje pateikė itin statybų sektoriuje veikiančiam verslui svarbius ir aktualius išaiškinimus, susijusius su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangovo, statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už atliktų statybos darbų trūkumus, aiškinimu ir taikymu. Byloje […]

„Citus“ ekspertai: išaugusi pasiūla Vilniuje leido tęstis kainų tendencijai; Kaune – viskas priešingai

„Citus“ ekspertai: išaugusi pasiūla Vilniuje leido tęstis kainų tendencijai; Kaune – viskas priešingai

Vilniaus pirminei būsto rinkai trečiasis metų ketvirtis didelių naujienų neatnešė. Nors paklausa, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, yra stipriai sumenkusi, šis rodiklis paskutinis keturis mėnesius yra labai pastovus. Nors absoliutūs paklausos skaičiai nekilnojamojo turto (NT) ekspertų nedžiugina, jie akcentuoja, kad rinka nėra sustojusi, kainų korekcija, nors ir minimali yra palanki pirkėjams, o pasiūla po truputį pildosi. […]

Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tampa rimtu iššūkiu pastatų administratoriams Baltijos šalyse

Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tampa rimtu iššūkiu pastatų administratoriams Baltijos šalyse

Sparčiai auganti elektromobilių rinka ir įkrovimo stotelių poreikis jau per ateinančius penkerius metus taps itin sudėtingu iššūkiu visiems pastatų administratoriams Lietuvoje, Latvijoje bei Estijojes, teigia Gatis Arajums, „Schneider Electric“ produktų vystymo vadovas Baltijos šalyse. Šiuo metu kuriamos viešosios įkrovimo stotelės pakelėse neišsprendžia pagrindinės e. mobilumo problemos, nes dažniausiai žmonės savo elektrines transporto priemones nori įkrauti […]