Lietuvius į Švediją vis labiau vilioja ekonomikos stabilumas ir galimybė užsidirbti

Lietuvius į Švediją vis labiau vilioja ekonomikos stabilumas ir galimybė užsidirbti

Žiema ateina! Tokiais žodžiais iš populiaraus serialo galima apibūdinti karo, infliacijos, augančių palūkanų ir recesijos sukeltas nuotaikas ne tik Lietuvoje, bet ir didžiojoje Europos dalyje. Tačiau Švedijoje dirbantys Lietuvos verslininkai tikina, kad šioje Skandinavijos šalyje didelių ekonomikos svyravimų nesitikima, o lietuvių įkurtos įmonės užsakymų turi metams į priekį.

Jau dešimtmetį Švedijoje fasado darbus atliekančios įmonės „Kovenda“ vadovas Tomas Bažanovas sako, kad skirtingai nei Lietuvoje, Skandinavijoje nei 2008 m. nekilnojamojo turto (NT) krizė, nei pastarojo pusmečio didelis neapibrėžtumas statybų ir NT rinkoje nebuvo reikšmingai jaučiamas.

Jis tai aiškina tuo, kad NT vystytojai Švedijoje – milžiniško kapitalo bendrovės, kurios nėra tokios jautrios geopolitinei situacijai bei krizėms. Be to, pastaruoju metu sparčiai augo išduodamų statybos leidimų skaičius.

„Vystytojai, be abejonės, reaguoja į pasikeitusią situaciją, tačiau dažnai ieško būdų, kaip įgyvendinti jau suplanuotus projektus laiku nesužlugdant partnerių ir nenutraukiant veiklos. Švedijoje itin retai sustabdomi pradėti projektai, kas Lietuvoje dar gana įprasta praktika.

Kaip pavyzdį galima paimti šių didžiųjų vystytojų reakciją į pasikeitusias statybinių medžiagų kainas visoje Europoje prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Kai daugelis užsakovų Lietuvoje prispaudė subrangovus dirbti pagal iš anksto sutartas kainas, dalis jų tiesiog paskelbė bankrotus. Švedijoje buvo pasielgta kiek kitaip. Daugelis kompanijų peržiūrėjo sutartis su subrangovais bei aptarė pasikeitusias kainas rinkoje.

Dažnu atveju sutartys buvo persirašytos „open book“ principu, reiškiančiu, kad medžiagos iš tiekėjų yra perkamos tokiomis kainomis, kurios tuo metu yra, ir dengiamos projekto užsakovo, o subrangovų atliekamų darbų kainos dalis yra fiksuota ir atvira. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad darbai bus atlikti laiku, o statybų subrangos verslas išvengs bankrotų“, – situaciją Švedijoje apibūdina T. Bažanovas.

Stabilumą šalyje lemia ir pačių gyventojų mentalitetas. NT rinkos dalyviai puikiai supranta, kad neįgyvendinti sutarto projekto galima tik vieną kartą – paskutinį. Rinkoje nedovanojamos tokios rizikos nesuvaldymo klaidos, taigi patys vystytojai geriau jau įgyvendins jį nepelningai, tačiau ištesės įsipareigojimus laukiantiems būsto gyventojams.

Trūksta būstų

Gyvenamojo būsto poreikis Švedijoje stipriai viršija pasiūlą, todėl būsto nuomos rinka yra itin aktyvi, o joje daugiausia dirba pusiau valstybinės kompanijos.

„Pati valstybė yra suinteresuota kiek įmanoma daugiau skatinti miestų plėtros planus, kad būtų sukurta kiek įmanoma daugiau galimybių gyventojams būstą įsigyti ar išsinuomoti. Tai yra esminis skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos NT verslo.

NT vystytojai Švedijoje po keletą metų laukia leidimų vystyti projektus, kurie dažniausiai statomi kvartalinės plėtros principu. Laikas tampa vienu iš esminių resursų, kuris Švedijoje yra nepaprastai vertinamas. Pradėjus gyvenamojo būsto NT vystymo darbus yra sutariamas galutinis būsto perdavimo gyventojams terminas, kuris negali būti keičiamas jokiomis aplinkybėmis. Švedijoje būstą reikia pastatyti laiku ir kokybiškai, o Lietuvoje kartais svarbu kitas aspektas  – kuo pigiau. Šie iš esmės skirtingi tikslai daro reikšmingą įtaką visai rinkai bei bendradarbiavimui tarp valstybės, NT vystymo kompanijų bei statybos bendrovių“, – sako T. Bažanovas.

Jo įkurta „Kovenda“ per metus įgyvendina 20-30 fasadų apdailos darbų projektų, kurių didžioji dalis – gyvenamojo būsto projektai. Lietuviai per 10 metų veiklos Švedijoje įgijo patikimo subrangovo, kuris darbus atlieka laiku ir kokybiškai, reputaciją.

„Prieš pasirašydami sutartį visada teikiame jau įgyvendintų projektų pavyzdžius, nes Švedijoje tai labai svarbu. Tikrai žinome, jog nauji užsakovai fiziškai vyksta apžiūrėti įgyvendintų sunkesnių fasado sistemų arba teiraujasi kitų užsakovų rekomendacijų. Kartą kokybiškai įgyvendinęs projektą – visada būsi kviečiamas kitiems projektams, nes kokybė Švedijoje yra svarbiausia. Kiekvienas metais jaučiame vis augantį pasitikėjimą, o mums tai reiškia vis didesnius užsakymus. Jeigu įprastai tipinis užsakymas buvo apie  3500 kv. m. fasadų apdailos, tai metų pradžioje įgyvendinome 7 tūkst. kv. m. projektą, o visai neseniai pasirašėme 14 tūkst. kv. m. projektą“, – apie sėkmingą verslą Švedijoje pasakoja T. Bažanovas ir užsimena, kad šiuo metu įmonė ieško patyrusių fasadų apdailos meistrų ir siūlo jiems 2500-3500 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius.

Metinė infliacija – 8,5 proc.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad Švedijos ekonomika neblogai atlaikė COVID-19 pandemijos bangą ir praėję metais buvo stiprūs šalies ūkiui, šių metų pirmas pusmetis taip pat dar buvo pakankamai geras – antrą ketvirtį šalies BVP buvo 3,7 proc. didesnis negu tą patį laikotarpį prieš metus.

„Tačiau dabar vasarą, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, vis labiau lūkesčius temdo istoriškai labai aukšta infliacija (metinė infliacija liepą buvo 8,5 proc.), kuri gerokai viršija algų augimą, baimė dėl globalios ekonomikos pokyčių ir didėjančios bei dar didėsiančios centrinio banko palūkanos. Todėl nenuostabu, kad pastaraisiais mėnesiais yra karpomos 2023 metų ekonomikos augimo prognozės – Švedijos centrinis bankas prognozuoja, kad kitąmet šalies ekonomika augs tik 0,7 proc., kai šiemet laukiamas 1,8 proc. augimas“, – sako ekonomistas.

SEB grupė Švedijoje atlieka apklausas, kokių būsto kainų pokyčių tikisi gyventojai ir naujausia rugpjūčio mėn. apklausa parodė, kad tik 15 proc. apklaustųjų laukia būsto kainų didėjimo per metus, o jų kritimo tikisi 57 proc.

„Švedijoje būsto kainos yra gerokai atitrūkusios nuo fundamentalių reikšmių (priešingai negu Lietuvoje), todėl jos daug labiau ir greičiau sujuda pasikeitus aplinkybėms – o šiuo atveju sakyčiau labai svarbus veiksnys yra augančios palūkanų normos, nes gyventojų skolos lygis yra labai aukštas. Kita vertus, Švedijoje lieka aktuali būsto pasiūlos problema, todėl ilgesniu laikotarpiu statybų rinka lieka labai įdomi“, – pastebi T. Povilauskas.

Į Švediją vilioja galimybė užsidirbti

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje apie 30 Lietuvos įmonių yra investavusios tiesiogiai Švedijoje, o tiesioginės investicijos toje šalyje sudarė 182 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės negu prieš metus. Investuotojų skaičius Švedijoje yra daugmaž pastovus pastaruosius ketverius metus.

„Daugiausiai lietuviai yra investavę į prekybos sektorių (75 proc.), likusi dalis investicijų nukreipta į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, apdirbamosios gamybos ir statybos sektorius. Tačiau kur kas yra daugiau įmonių, kurios ne investuoja, bet eksportuoja prekes ar paslaugas į Švediją.

Kalbant apie statybų paslaugų eksportą, praėjusiais metais Lietuvos įmonių statybos paslaugų eksportas Švedijoje siekė 182 mln. eurų, arba ketvirtadalį viso paslaugų eksporto į Švediją. Ir statybos paslaugų eksportas į Švediją toliau augo ir pati Švedija buvo didžiausia mūsų statybininkų klientė iš užsienio valstybių. Kas lietuvius vilioja Švedijoje? Ir santykinis geografinis artumas, ir aukštos statybos darbų kainos, ir galimybė uždirbti“, – pastebi ekonomistas.

Pranešimą paskelbė: Laura Bielskė, Budinti komunikacija, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Panevėžio statybos trestas statys gamyklą Radviliškio rajone: pasirašyta beveik 14 mln. Eur vertės sutartis

Panevėžio statybos trestas statys gamyklą Radviliškio rajone: pasirašyta beveik 14 mln. Eur vertės sutartis

Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų. Panevėžio statybos trestas pasirašė beveik 14 mln. Eur (su PVM) vertės sutartį su „TMV Capital“ įmonių grupės bendrove „JPackaging“ ir Šeduvos pramoniniame parke, Radviliškio rajone, statys gamyklą. 21 ha sklype bus statomas vieno aukšto su […]


Aplinkos ministras P. Poderskis: statybų sektoriaus pokyčius planuosime pagal aiškius duomenis

Aplinkos ministras P. Poderskis: statybų sektoriaus pokyčius planuosime pagal aiškius duomenis

Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje. „Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis […]


Tarp 2024 metais tvarkytų objektų –  ir bažnyčios, ir dvarai, ir kultūros pastatai

Tarp 2024 metais tvarkytų objektų – ir bažnyčios, ir dvarai, ir kultūros pastatai

Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC)  direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų […]


2024 m. „Estateguru“ pirmą kartą tapo pelninga, o investuotojai uždirbo daugiau nei 12 mln. Eur

2024 m. „Estateguru“ pirmą kartą tapo pelninga, o investuotojai uždirbo daugiau nei 12 mln. Eur

Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 […]


Vilniaus Baltupiuose pradedamos gyvenamojo kvartalo „Baltupis“ antrojo etapo statybos ir butų pardavimai

Vilniaus Baltupiuose pradedamos gyvenamojo kvartalo „Baltupis“ antrojo etapo statybos ir butų pardavimai

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ tęsia gyvenamojo kvartalo „Baltupis“, įsikūrusio Vilniaus Baltupių rajone, plėtrą. Iš pirmuoju etapu statomų 155 butų daugiau nei trečdalis jau yra parduota. Antrojo etapo metu, adresu Didlaukio g. 45B, bus pastatyta dar 200 gyvenamosios paskirties butų ir komercinių patalpų su daline apdaila. Planuojama, kad šio etapo statybos bus baigtos iki […]


„OP Corporate Bank“ skolina 30 mln. Eur MERKO gyvenamųjų namų kvartalui Šnipiškėse

„OP Corporate Bank“ skolina 30 mln. Eur MERKO gyvenamųjų namų kvartalui Šnipiškėse

Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone.  „Gyvenamojo būsto paklausa atsigauna – esame ant dar vienos nekilnojamojo turto pakilimo bangos ir didžiausios sėkmės gali tikėtis tie vystytojai, kurie sugebės rinkai operatyviai […]