Laikas atsisakyti sovietinio Lietuvos teritorijų planavimo

Laikas atsisakyti sovietinio Lietuvos teritorijų planavimo

Sovietiniais laikais Lietuvos teritorija buvo suskirstyta pagal ekonominės veiklos rūšis. Žemės ūkio veikla užsiėmė rajonai su kelis tūkstančius gyventojų turinčiais rajono centrais, o miestuose buvo vykdoma pramoninė veikla. Pramoninių centrų buvo dvylika. 

Nepriklausomybės metais buvę Lietuvos rajonai pervadinti į savivaldybes, o dalis pramoninių centrų tapo miestais su žiedinėmis savivaldybėmis, kurias sovietiniais laikais sudarė kolūkiai ir tarybiniai ūkiai su savo centrinėmis gyvenvietėmis.

Per 30 nepriklausomybės  metų gyventojų veiklos pobūdis pasikeitė. Žemės ūkio veikla traukėsi, gausėjo kultūrinių ir socialinių paslaugų. Prasidėjo ir tebesitęsia migracija iš kaimiškų vietovių į artimiausius miestus, o iš jų – į didmiesčius ar į užsienį.

Tokiu būdu, ten, kur prieš 30 metų buvo gyvulininkystės kompleksai, dirbama žemė, dabar  susikūrusios po kelis tūkstančius žmonių turinčios gyvenvietės. Tų gyvenviečių žmonės dirba ar mokosi mieste bei naudojasi miesto socialine infrastruktūra.

Tai ypač ryšku Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiedinėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, kelių kilometrų spinduliu nuo Vilniaus ribos nerasi didesnio dirbamos žemės ploto. Nesant bendro Vilniaus miesto ir rajono planavimo, plėtra vyksta chaotiškai. Nevystomos susisiekimo sistemos, nekuriama socialinė infrastruktūra. Nesant politinės valios priimti sprendimą peržiūrėti Lietuvos teritorijų administracinį suskirstymą, patiriami dideli nuostoliai.

Įžvalgesni politikai tai mato, bet jų – mažuma. Pavyzdžiui, Kauno merui pasiūlius praplėsti Kauno miesto ribas, kilo žiedinės savivaldybės administracijos nepasitenkinimas – ir sprendimas atidėtas ateičiai.

Kitas pavyzdys: iki šiol kelius asfaltuojame pagal prieš 50 metų sudarytą žvyrkelių tarp kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių bei jų gyvulininkystės kompleksų asfaltavimo planą, kurio nesivarginama pertvarkyti atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.    

Šį svarbų valstybei klausimą į savo darbotvarkę galėtų įsitraukti naujai įsteigtas Seimo Ateities komitetas. Gal tuomet pertvarka taptų ir spartesnė, ir naujoviškesnė.

Gyvenimas keičiasi sparčiau nei žmonių mentalitetas.

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“

Rekomenduojame

Vilniuje skelbiami architektūriniai konkursai mokyklos ir dviejų darželių projektavimui

Vilniuje skelbiami architektūriniai konkursai mokyklos ir dviejų darželių projektavimui

Sparčiai augančiuose ir tankiai gyvenamuose Vilniaus rajonuose (Bajoruose, Pašilaičiuose ir Perkūnkiemyje) bus statomos naujos ugdymo įstaigos. Jų projektams skelbiami architektūrinės idėjos konkursai. Jaunų šeimų pamėgtuose Bajoruose šiuo metu mokyklos nėra, tiek pradinukai, tiek vyresnių klasių mokiniai važiuoja į artimiausias mokyklas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, tad Bajoruose planuojama statyti progimnaziją, kurią galės lankyti apie 1000 moksleivių. „Vilnius […]

VDA kartu su KTU vykdys architektūros krypties doktorantūros studijas

VDA kartu su KTU vykdys architektūros krypties doktorantūros studijas

Vilniaus dailės akademija kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) vykdys jungtinę architektūros krypties meno doktorantūrą. Nuo 2022 m. visų Lietuvos architektūros mokyklų absolventai, turintys magistro kvalifikaciją, turės galimybę studijuoti į praktiką orientuotoje, meniniu tyrimu ir mokslu, tarpdiscipliniškumu ir eksperimentais grindžiamoje doktorantūroje. Doktorantūros studijos architektūros kryptyje Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdomos. Siekdami gilinti žinias, architektai rinkosi […]

Galvojantiems apie būsto paskolą – dar daugiau galimybių

Galvojantiems apie būsto paskolą – dar daugiau galimybių

Tarpusavio skolinimo platforma „Savy“ – pirmoji fintech rinkoje pradės teikti paskolas privatiems asmenims su nekilnojamo turto (NT) įkeitimu. Žengus šį žingsnį, paskolos būstui įsigyti ar atnaujinti, refinansuoti jau turimus kreditus ar kitoms reikmėms įkeičiant turtą, taps prieinamos ir tiems, kuriems tradicinės finansų įstaigos iki šiol būdavo uždarytos. Be to, NT įkeitimas leis skolintis pigiau, o […]

Santaros slėnyje pradedamos Vilniaus universiteto Mokslo centro statybos

Santaros slėnyje pradedamos Vilniaus universiteto Mokslo centro statybos

Gruodžio 3 d. (penktadienį) 12.30 val. Vilniaus Santaros slėnyje šalia jau veikiančių Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santaros klinikų (Žaliųjų Ežerų g. 2) simboline kapsulės įkasimo ceremonija oficialiai pradedamos modernaus VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos. Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, ekonomikos ir inovacijų ministerijos […]

Industrinės teritorijos prie vandens virsta ateities miestais

Industrinės teritorijos prie vandens virsta ateities miestais

Nordhavn rajonas Kopenhagoje dar visai neseniai buvo žinomas kaip pramoninė uosto teritorija su laivų statyklomis, remonto dokais, sandėliais ir logistikai skirtais pastatais. Šiandien čia vykdoma konversija leidžia teritorijai atgimti nauju traukos tašku – statomi gyvenamieji namai ir verslo centrai. Architektai tikina, kad industrinės teritorijos prie vandens turi unikalią progą išnaudoti savo potencialą – tokių vietų […]

Construction of the Vilnius University Research Center in the Santara Valley Begins

Construction of the Vilnius University Research Center in the Santara Valley Begins

On 3 December (Friday) at 12.30 PM, the construction of a modern Research Center of Vilnius University Faculty of Medicine will officially begin with the symbolic capsule burial ceremony in Vilnius Santara Valley, next to the already operating Vilnius University (VU) Hospital Santaros Klinikos. The event will be attended by the Minister of Education, Science […]