Laikas atsisakyti sovietinio Lietuvos teritorijų planavimo
Sovietiniais laikais Lietuvos teritorija buvo suskirstyta pagal ekonominės veiklos rūšis. Žemės ūkio veikla užsiėmė rajonai su kelis tūkstančius gyventojų turinčiais rajono centrais, o miestuose buvo vykdoma pramoninė veikla. Pramoninių centrų buvo dvylika.
Nepriklausomybės metais buvę Lietuvos rajonai pervadinti į savivaldybes, o dalis pramoninių centrų tapo miestais su žiedinėmis savivaldybėmis, kurias sovietiniais laikais sudarė kolūkiai ir tarybiniai ūkiai su savo centrinėmis gyvenvietėmis.
Per 30 nepriklausomybės metų gyventojų veiklos pobūdis pasikeitė. Žemės ūkio veikla traukėsi, gausėjo kultūrinių ir socialinių paslaugų. Prasidėjo ir tebesitęsia migracija iš kaimiškų vietovių į artimiausius miestus, o iš jų – į didmiesčius ar į užsienį.
Tokiu būdu, ten, kur prieš 30 metų buvo gyvulininkystės kompleksai, dirbama žemė, dabar susikūrusios po kelis tūkstančius žmonių turinčios gyvenvietės. Tų gyvenviečių žmonės dirba ar mokosi mieste bei naudojasi miesto socialine infrastruktūra.
Tai ypač ryšku Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiedinėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, kelių kilometrų spinduliu nuo Vilniaus ribos nerasi didesnio dirbamos žemės ploto. Nesant bendro Vilniaus miesto ir rajono planavimo, plėtra vyksta chaotiškai. Nevystomos susisiekimo sistemos, nekuriama socialinė infrastruktūra. Nesant politinės valios priimti sprendimą peržiūrėti Lietuvos teritorijų administracinį suskirstymą, patiriami dideli nuostoliai.
Įžvalgesni politikai tai mato, bet jų – mažuma. Pavyzdžiui, Kauno merui pasiūlius praplėsti Kauno miesto ribas, kilo žiedinės savivaldybės administracijos nepasitenkinimas – ir sprendimas atidėtas ateičiai.
Kitas pavyzdys: iki šiol kelius asfaltuojame pagal prieš 50 metų sudarytą žvyrkelių tarp kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių bei jų gyvulininkystės kompleksų asfaltavimo planą, kurio nesivarginama pertvarkyti atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.
Šį svarbų valstybei klausimą į savo darbotvarkę galėtų įsitraukti naujai įsteigtas Seimo Ateities komitetas. Gal tuomet pertvarka taptų ir spartesnė, ir naujoviškesnė.
Gyvenimas keičiasi sparčiau nei žmonių mentalitetas.
Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Rekomenduojame
Per pusmetį – iki 500 mln. eurų NT rinkai: būsto išskirtinumą vis dažniau lemia interjero kuriama vertė
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Klaipėdos universitete paminėtos „kazilinės“ – įpusėjo naujojo bendrabučio statybos
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Artėjant ilgajam savaitgaliui, „Via Lietuva“ ragina vairuotojus būti itin atidžius šiuose ruožuose
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį pirminės Vilniaus NT rinkos būstų sandėlis vėl priartėjo prie 5 tūkst.
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Tyrimas: daugėja būstą investicijai planuojančių įsigyti vilniečių
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Netrukus bus paskelbti naujausi LiDAR duomenys
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]
