Laikas atsisakyti sovietinio Lietuvos teritorijų planavimo
Sovietiniais laikais Lietuvos teritorija buvo suskirstyta pagal ekonominės veiklos rūšis. Žemės ūkio veikla užsiėmė rajonai su kelis tūkstančius gyventojų turinčiais rajono centrais, o miestuose buvo vykdoma pramoninė veikla. Pramoninių centrų buvo dvylika.
Nepriklausomybės metais buvę Lietuvos rajonai pervadinti į savivaldybes, o dalis pramoninių centrų tapo miestais su žiedinėmis savivaldybėmis, kurias sovietiniais laikais sudarė kolūkiai ir tarybiniai ūkiai su savo centrinėmis gyvenvietėmis.
Per 30 nepriklausomybės metų gyventojų veiklos pobūdis pasikeitė. Žemės ūkio veikla traukėsi, gausėjo kultūrinių ir socialinių paslaugų. Prasidėjo ir tebesitęsia migracija iš kaimiškų vietovių į artimiausius miestus, o iš jų – į didmiesčius ar į užsienį.
Tokiu būdu, ten, kur prieš 30 metų buvo gyvulininkystės kompleksai, dirbama žemė, dabar susikūrusios po kelis tūkstančius žmonių turinčios gyvenvietės. Tų gyvenviečių žmonės dirba ar mokosi mieste bei naudojasi miesto socialine infrastruktūra.
Tai ypač ryšku Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiedinėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, kelių kilometrų spinduliu nuo Vilniaus ribos nerasi didesnio dirbamos žemės ploto. Nesant bendro Vilniaus miesto ir rajono planavimo, plėtra vyksta chaotiškai. Nevystomos susisiekimo sistemos, nekuriama socialinė infrastruktūra. Nesant politinės valios priimti sprendimą peržiūrėti Lietuvos teritorijų administracinį suskirstymą, patiriami dideli nuostoliai.
Įžvalgesni politikai tai mato, bet jų – mažuma. Pavyzdžiui, Kauno merui pasiūlius praplėsti Kauno miesto ribas, kilo žiedinės savivaldybės administracijos nepasitenkinimas – ir sprendimas atidėtas ateičiai.
Kitas pavyzdys: iki šiol kelius asfaltuojame pagal prieš 50 metų sudarytą žvyrkelių tarp kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių bei jų gyvulininkystės kompleksų asfaltavimo planą, kurio nesivarginama pertvarkyti atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.
Šį svarbų valstybei klausimą į savo darbotvarkę galėtų įsitraukti naujai įsteigtas Seimo Ateities komitetas. Gal tuomet pertvarka taptų ir spartesnė, ir naujoviškesnė.
Gyvenimas keičiasi sparčiau nei žmonių mentalitetas.
Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Rekomenduojame
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
