Kuršių nerijos gyventojams kelia klausimų staiga išnykęs svarbus dokumentas: jame — informacija dėl 45 mln. eurų žalos

Kuršių nerijos gyventojams kelia klausimų staiga išnykęs svarbus dokumentas: jame — informacija dėl 45 mln. eurų žalos

Kuršių nerijos gyventojai internete pasigedo iš valstybinės institucijos interneto svetainės dingusio svarbaus dokumento. Kultūros paveldo departamento (KPD) tinklalapyje http://www.kpd.lt ir kituose šaltiniuose jau kuris laikas neįmanoma rasti akto, kuriuo kompetentinga komisija suskaičiavo, kokia žala būtų padaryta Kuršių nerijos zonoje esančioms kultūros vertybėms, griaunant esamus pastatus ir infrastruktūrą. Gyventojai įtaria, kad aktas galimai dingo naujojo departamento vadovo iniciatyva.

Dar 2018 m. pradžioje tuometinės KPD direktorės Dianos Varnaitės iniciatyva buvo suburta departamento specialistų, nepriklausomų ekspertų ir vietos savivaldos atstovų komisija. Šiai komisijai buvo nurodyta įvertinti, kokį poveikį Kuršių Nerijos nacionalinio parko galiojančio tvarkymo plano sprendiniai turės Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Nidos kultūros paveldo vertybėms. Paprasčiau tariant — kiek kainuotų ir kokie nuostoliai būtų padaryti kultūros vertybėms, jei būtų įgyvendinti galiojantys teisės aktai.

Po beveik metų darbo komisija parengė ir visuomenei pateikė savo vertinimą. Dokumente nurodoma, kad jei būtų įgyvendinti reikalavimai, tuomet vien žala kultūros vertybėms sudarytų beveik 45 mln. eurų. Jau ir taip įspūdinga suma dar labiau išaugtų dėl kompensacijų pastatų ir infrastruktūros savininkams — dokumente šios kompensacijos nėra suskaičiuotos.

O jų reikėtų ir nemažų. Nurodoma, kad norint įgyvendinti plane nurodytus sprendinius, reikėtų nugriauti daugiau nei 50 statinių bei 9 711 kv. m infrastruktūros, tokios kaip kiemai, takai, dalį krantinės. Preliminariais vertinimais, kompensacijos galėtų siekti dar ne vieną milijoną eurų. Šiuos pinigus turėtų atseikėti Vyriausybė ir Nidos savivaldybė iš savo biudžetų, nes jų nesiseka išieškoti iš statybos leidimus išdavusių valdininkų.

Tačiau iškalbingas dokumentas viešojoje erdvėje ilgai neužsibuvo. Nors pati komisija ir dokumentas buvo parengtas KPD iniciatyva, tačiau besikeičiant departamento vadovams, jis „išnyko”. Dokumento, pavadinimu „Aktas dėl sužalotų valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo vietovių Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenviečių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo“, neįmanoma rasti nei departamento svetainėje, nei kitose viešai prieinamuose šaltiniuose.

Gyventojai įtaria, kad dokumentas dingo naujojo departamento vadovo Vidmanto Biezaro iniciatyva. Nepalankios išvados ir milžiniškos sumos gali turėti poveikį gyventojų diskusijoms su institucijomis dėl reikalavimų nugriauti pastatus.

Maža to, pasak gyventojų, komisijos išvados rodo, kad sprendinių tvarkymas pagal planą paveiktų ne tik jų gyvenimą, bet ir padarytų žalą saugomoms kultūros vertybėms, kurias taip stengiasi „apsaugoti” departamentas. Tai iki šiol buvo nutylima, gyventojus kaltinant neteisėtomis statybomis, nors visus reikiamus statybos leidimus jie yra gavę.

Kuršių nerijos gyventojai tikisi viešų atsakymų iš KPD vadovybės dėl dingusio dokumento. Mažų mažiausiai keista atrodo dokumento, kuris parengtas už mokesčių mokėtojus pinigus, slėpimas.

Pranešimą paskelbė: Eiviltas Paraščiakas, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
„Nordspace“ platina 3 mln. eurų obligacijų emisiją – siūlo dviženklę grąžą

„Nordspace“ platina 3 mln. eurų obligacijų emisiją – siūlo dviženklę grąžą

Išmanių verslo patalpų vystytojas „Nordspace“ pradeda platinti viešą obligacijų emisiją, kuria siekia pritraukti iki 3 mln. eurų. Obligacijos siūlomos su fiksuota 12 proc. metine palūkanų norma, palūkanos bus mokamos du kartus per metus. Obligacijų išpirkimo terminas – 2027 m. kovo 31 d. „Mūsų verslo modelis pasiteisino tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Lenkijoje. Šiuo metu pastebime […]


„Estateguru“ investuotojai išrinko geriausią metų projektą

„Estateguru“ investuotojai išrinko geriausią metų projektą

„Estateguru“ investuotojai geriausiu 2024 m. projektu, iš 341 pernai finansuotu per šią platformą, išrinko nekilnojamojo turto plėtotojo „Endover“ įgyvendintą istorinio Talino pastato „Volta Villa“ rekonstrukcijos projektą. Prie „Volta Vila“ projekto finansavimo prisidėjo 6 778 investuotojai, didžiausia individuali investicija siekė 500 000 eurų, o mažiausia – 50 eurų. „Šis projektas – tai puikus ilgalaikės ir darnios […]


„RE Excellence“ keičia vardą: „Domė“ jau planuoja naujus projektus

„RE Excellence“ keičia vardą: „Domė“ jau planuoja naujus projektus

Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovė „Verum 12“ keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis „Domė Group“, o rinkoje naudotas prekės ženklas „RE Excellence“ keičiamas į „Domė“. Sprendimas priimtas atnaujinus grupės plėtros strategiją ir suformavus įmonės komandą. Didžiąją dalį projektų Lietuvoje, šiuo metu – sostinėje, įgyvendinanti bendrovė atsinaujina, siekdama pabrėžti savo verslo vertybes ir apibūdinti nišą, kurioje mato […]


Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams

Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams

Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, […]


O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.

O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.

O – sala – taip savo projektą Nemuno pakrantėje vadina jo kūrėjai. Kruopščiai puoselėjamas kvartalas Kauno marių regioninio parko apsuptyje jau sulaukė pirmųjų  gyventojų, tarp kurių bus ir artimi projekto „O sala“ bičiuliai.    Patiko nesavanaudiškas požiūris „Jei ieškotumėte panašios vietos pagrindiniam būstui ar vasarnamiui, Kauno regione tokios tikrai nerastumėte. O ir visoje Lietuvoje tokią […]


Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki

Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki

Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų […]