Įdėti skelbimą

„Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis augo 49,5 proc.

Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ turtas 2021 m. augo 13,5 proc. iki 255,79 mln. eurų, palyginimui 2020 m. siekė 225,41 mln. eurų. Atitinkamai pelnas didėjo 43,5 proc. – 2,55 mln. eurų 2021 m., kai 2020 m. siekė 1,79 mln. eurų.

Reikšmingiausiai pernai padidėjo „Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis – 49,5 proc., bendra pasirašytų paskolų suma buvo 46,06 mln. eurų. Keturis kartus daugiau verslo paskolų už 12,87 mln. eurų buvo suteikta metų pabaigoje. 

„Viena iš „Kreda“ grupės numatytų strateginių krypčių yra didinti verslo kreditų dalį bendrame paskolų portfelyje, kurią pavyko pasiekti dirbant kryptingai ir vieningai. Paskutinis ketvirtis visada būna intensyviausias pagal išduodamas paskolų apimtis, praėjusiais metais jas dar labiau didino po pandemijos atsigaunantys ir plėtrą planuojantys verslai, – sako Mindaugas Raipa, „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas.

Pasak M. Raipos, dėl geopolitinės situacijos šių metų pradžioje skolinimosi apimtys buvo kiek sulėtėjusios, tačiau dabar jau matosi, jog po truputį verslo situacija stabilizuojasi, kai yra iš naujo planuojamos žaliavų bei medžiagų tiekimo grandinės, tinkamai perskaičiuojama verslo projektų savikaina. Bet kokiam verslui reikia laiko prisitaikyti prie šiandieninės ekonominės situacijos. Atitinkamai „Kreda“ grupė planuoja 30 proc. paskolų portfelio augimą 2022 m. 

„Kryptingai palaikome tvarų verslą – šiais metais Europos Tarybos vystymo bankas Lietuvai patvirtino dvi paskolas, iš kurių 2 mln. eurų atiteks „Kreda“ grupei. Skirstydami šią paskolą, skatinsime ekonomikos augimą, remiant smulkaus ir vidutinio dydžio verslus, nukreipsime investicijas sveikatos, švietimo, socialinės priežiūros bei visuomeninės infrastruktūros srityse. Tikime, kad šios lėšos padės kurti naujas bei išlaikyti esamas darbo vietas ir palengvins tikslinį finansų pritraukimą“, – sako M. Raipa.

„Kreda“ grupės bendras paskolų portfelis 2021 m. išaugo 19,7 proc. – paskolų portfelio suma buvo 191,0 mln. eurų. Nors didžiausią augimą demonstravo verslo paskolos, privačių asmenų portfelis didėjo 17,5 proc. – iki 89,3 mln. eurų. Didžiąją šių paskolų portfelio dalį 74,8 proc., t.y. 66,78 mln. eurų, sudarė būsto paskolos, būsto finansavimo paklausa praėjusiais metais augo visose Baltijos šalyse.

„Viena iš augimo priežasčių praėjusiais metais – didelė nekilnojamojo turto projektų gausa. Kylant kainoms, dvejojantys greičiau priėmė sprendimus įsigyti ir įsikurti savo namuose. Taip pat pastebimas užsienyje dirbančių ir gyvenančių tautiečių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai būstus įsigyja planuodami juos nuomoti ir taip generuoti pasyvias pajamas, taip pat pasilikdami galimybę į juos sugrįžti gyventi patys, – situaciją vertina M. Raipa.

Tuo metu „Kreda“ grupės indėlių portfelis 2021 m. didėjo 12,8 proc. iki 225,4 mln. eurų, 2022 m. planuojamas tolimesnis šio portfelio augimas, užtikrinant aukštas palūkanų normas, siekiant išlaikyti grupės unijų narių turto vertę. M. Raipos teigimu, unijų sektorius teikia tokias pačias garantijas kaip ir bankai, tačiau moka gerokai didesnes palūkanas – dėl infliacijos gyventojai šiuo metu aktyviai ieško palankiausių galimybių planuoti savo finansus ir taupyti.

„Kreda“ grupės 2021 m. rezutatams įtakos turėjo ir vidiniai veiksniai, įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės patobulinimai. 2021 m. grupė sustiprino asmenų prisijungimo per elektroninės bankininkystės sistemą identifikavimo įrankius. Taip pat praėjusiais metais „Kreda“ prisijungė prie momentinių mokėjimų sistemos ir gali pasiūlyti savo nariams sklandžiau ir greičiau teikti elektroninių mokėjimų paslaugas. 2021 m. lapkričio mėnesį „Kreda“ pristatė verslo klientams mokejimo kortelių aptarnavimo ir kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą.

Lietuvos bankas „Kreda“ grupei 2022 m. balandį suteikė Institucinės užtikrinimo sistemos statusą, kuris leis kur kas efektyviau valdyti iždo funkciją. 2022 m. „Kreda“ grupė planuoja įvesti bekontakčius atsiskaitymus telefonu – banko korteles išmaniajame telefone, taip pat bus paleista išmanioji aplikacija unijų nariams, toliau bus tobulinama elektroninės bankininkystės sistema. „Suprantame konkurencinę aplinką, kurioje veikiame, taip pat matome pasaulines tendencijas, todėl skaitmenizaciją matome kaip vieną is pagrindinių mūsų grupės strateginių krypčių, – sako M. Raipa.

Pranešimą paskelbė: Komunikacijos agentūra „NOVA MEDIA“ , Nova media

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Atskleidė, kaip iš tikrųjų atrodo karinis miestelis – čia sporto salės neužtenka

Atskleidė, kaip iš tikrųjų atrodo karinis miestelis – čia sporto salės neužtenka

Dar neseniai karinis miestelis daugeliui asocijavosi su kareivinėmis ir technikos aikštele. Šiandien toks vaizdas – jau per siauras. Šiuolaikiniai kariniai miesteliai primena mažus miestus: su atskirtais gyvenamaisiais kvartalais, sporto zonomis, poilsio vietomis ar erdvėmis susitikimams su artimaisiais. Rūdninkuose kyla didžiausias Lietuvos istorijoje karinės infrastruktūros projektas. Kas iš tiesų telpa tokioje teritorijoje ir kaip ji atrodo? […]


Gargžduose – išskirtinis sprendimas: prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas

Gargžduose – išskirtinis sprendimas: prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas

Gargžduose, prie daugiabučio namo, esančio Taikos gatvėje, įrengtas didelis, net kelių pakopų pandusas, skirtas žmonėms su negalia. Naujasis statinys reikšmingai palengvins kasdienybę ne tik judėjimo sunkumų turintiems namo gyventojams, bet ir tėvams, auginantiems mažylius, kuriuos dar reikia vežioti kūdikiams skirtuose vežimėliuose. Šis projektas – išskirtinis ne tik savo apimtimi, bet ir pačia situacija. Daugiabutis yra […]


SSVA: Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis statybos leidimų kiekio augimas

SSVA: Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis statybos leidimų kiekio augimas

Informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą vykdanti VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) statybos leidimų išdavimo statistiką atspindinčias švieslentes papildė 2026 m. balandžio mėn. duomenimis. Išanalizavus juos paaiškėjo, kad ketvirtas metų mėnuo šalyje išsiskiria aktyvumu, o ir taip stipriai besiplėtusiame Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis patvirtintų statybos leidimų šuolis.  2026 m. balandžio mėn. Lietuvoje […]


Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

Nors net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, jaunimui pirmasis būstas išlieka vienu svarbiausiu finansinių tikslų, rodo naujausia apklausa. Apie tai, ar šiandienos rinkoje jaunam žmogui nuosavas būstas tebėra pasiekiamas, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Riboja ne motyvacija, o galimybės Per artimiausius 3 metus beveik […]


Atidarymas – jau netrukus: naująjį viaduką per A1 magistralę išbandė sunkiasvoris transportas

Atidarymas – jau netrukus: naująjį viaduką per A1 magistralę išbandė sunkiasvoris transportas

Viaduko su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis statyba greta Ašigalio gatvės pasitinka darbų pabaigą. Ketvirtadienį sėkmingai atlikti statinio bandymai. Inžinierių komanda tam pasitelkė šešis sunkvežimius, sveriančius po 34 tonas. Atverti naująjį transporto mazgą planuojama birželio pradžioje. „Viadukas per A1 magistralę pastatytas. Lygiagrečiai išlietas asfaltas, sužymėtos juostos, įrengtas apšvietimas. Liko smulkūs estetiniai darbai“, – tikina Kauno meras […]


Laisvės salos ir jų kūrėjai: KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

Laisvės salos ir jų kūrėjai: KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti projektą, kurio metu bus tiriamas Lietuvos dipukų (angl. Displaced people) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių architektų – kūrybinis palikimas Šiaurės Amerikoje.  Projektu „Laisvės salos: architektūrinis Lietuvos dipukų palikimas Šiaurės Amerikoje“ bus siekiama labiau išplėsti Lietuvos architektūros istoriografiją, atskleisti mažai nagrinėtą diasporos paveldą ir jo tipologinę, stilistinę bei ideologinę įvairovę. […]