Įdėti skelbimą

„Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis augo 49,5 proc.

Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ turtas 2021 m. augo 13,5 proc. iki 255,79 mln. eurų, palyginimui 2020 m. siekė 225,41 mln. eurų. Atitinkamai pelnas didėjo 43,5 proc. – 2,55 mln. eurų 2021 m., kai 2020 m. siekė 1,79 mln. eurų.

Reikšmingiausiai pernai padidėjo „Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis – 49,5 proc., bendra pasirašytų paskolų suma buvo 46,06 mln. eurų. Keturis kartus daugiau verslo paskolų už 12,87 mln. eurų buvo suteikta metų pabaigoje. 

„Viena iš „Kreda“ grupės numatytų strateginių krypčių yra didinti verslo kreditų dalį bendrame paskolų portfelyje, kurią pavyko pasiekti dirbant kryptingai ir vieningai. Paskutinis ketvirtis visada būna intensyviausias pagal išduodamas paskolų apimtis, praėjusiais metais jas dar labiau didino po pandemijos atsigaunantys ir plėtrą planuojantys verslai, – sako Mindaugas Raipa, „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas.

Pasak M. Raipos, dėl geopolitinės situacijos šių metų pradžioje skolinimosi apimtys buvo kiek sulėtėjusios, tačiau dabar jau matosi, jog po truputį verslo situacija stabilizuojasi, kai yra iš naujo planuojamos žaliavų bei medžiagų tiekimo grandinės, tinkamai perskaičiuojama verslo projektų savikaina. Bet kokiam verslui reikia laiko prisitaikyti prie šiandieninės ekonominės situacijos. Atitinkamai „Kreda“ grupė planuoja 30 proc. paskolų portfelio augimą 2022 m. 

„Kryptingai palaikome tvarų verslą – šiais metais Europos Tarybos vystymo bankas Lietuvai patvirtino dvi paskolas, iš kurių 2 mln. eurų atiteks „Kreda“ grupei. Skirstydami šią paskolą, skatinsime ekonomikos augimą, remiant smulkaus ir vidutinio dydžio verslus, nukreipsime investicijas sveikatos, švietimo, socialinės priežiūros bei visuomeninės infrastruktūros srityse. Tikime, kad šios lėšos padės kurti naujas bei išlaikyti esamas darbo vietas ir palengvins tikslinį finansų pritraukimą“, – sako M. Raipa.

„Kreda“ grupės bendras paskolų portfelis 2021 m. išaugo 19,7 proc. – paskolų portfelio suma buvo 191,0 mln. eurų. Nors didžiausią augimą demonstravo verslo paskolos, privačių asmenų portfelis didėjo 17,5 proc. – iki 89,3 mln. eurų. Didžiąją šių paskolų portfelio dalį 74,8 proc., t.y. 66,78 mln. eurų, sudarė būsto paskolos, būsto finansavimo paklausa praėjusiais metais augo visose Baltijos šalyse.

„Viena iš augimo priežasčių praėjusiais metais – didelė nekilnojamojo turto projektų gausa. Kylant kainoms, dvejojantys greičiau priėmė sprendimus įsigyti ir įsikurti savo namuose. Taip pat pastebimas užsienyje dirbančių ir gyvenančių tautiečių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai būstus įsigyja planuodami juos nuomoti ir taip generuoti pasyvias pajamas, taip pat pasilikdami galimybę į juos sugrįžti gyventi patys, – situaciją vertina M. Raipa.

Tuo metu „Kreda“ grupės indėlių portfelis 2021 m. didėjo 12,8 proc. iki 225,4 mln. eurų, 2022 m. planuojamas tolimesnis šio portfelio augimas, užtikrinant aukštas palūkanų normas, siekiant išlaikyti grupės unijų narių turto vertę. M. Raipos teigimu, unijų sektorius teikia tokias pačias garantijas kaip ir bankai, tačiau moka gerokai didesnes palūkanas – dėl infliacijos gyventojai šiuo metu aktyviai ieško palankiausių galimybių planuoti savo finansus ir taupyti.

„Kreda“ grupės 2021 m. rezutatams įtakos turėjo ir vidiniai veiksniai, įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės patobulinimai. 2021 m. grupė sustiprino asmenų prisijungimo per elektroninės bankininkystės sistemą identifikavimo įrankius. Taip pat praėjusiais metais „Kreda“ prisijungė prie momentinių mokėjimų sistemos ir gali pasiūlyti savo nariams sklandžiau ir greičiau teikti elektroninių mokėjimų paslaugas. 2021 m. lapkričio mėnesį „Kreda“ pristatė verslo klientams mokejimo kortelių aptarnavimo ir kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą.

Lietuvos bankas „Kreda“ grupei 2022 m. balandį suteikė Institucinės užtikrinimo sistemos statusą, kuris leis kur kas efektyviau valdyti iždo funkciją. 2022 m. „Kreda“ grupė planuoja įvesti bekontakčius atsiskaitymus telefonu – banko korteles išmaniajame telefone, taip pat bus paleista išmanioji aplikacija unijų nariams, toliau bus tobulinama elektroninės bankininkystės sistema. „Suprantame konkurencinę aplinką, kurioje veikiame, taip pat matome pasaulines tendencijas, todėl skaitmenizaciją matome kaip vieną is pagrindinių mūsų grupės strateginių krypčių, – sako M. Raipa.

Pranešimą paskelbė: Komunikacijos agentūra „NOVA MEDIA“ , Nova media

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]