„Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis augo 49,5 proc.

„Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis augo 49,5 proc.

Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ turtas 2021 m. augo 13,5 proc. iki 255,79 mln. eurų, palyginimui 2020 m. siekė 225,41 mln. eurų. Atitinkamai pelnas didėjo 43,5 proc. – 2,55 mln. eurų 2021 m., kai 2020 m. siekė 1,79 mln. eurų.

Reikšmingiausiai pernai padidėjo „Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis – 49,5 proc., bendra pasirašytų paskolų suma buvo 46,06 mln. eurų. Keturis kartus daugiau verslo paskolų už 12,87 mln. eurų buvo suteikta metų pabaigoje. 

„Viena iš „Kreda“ grupės numatytų strateginių krypčių yra didinti verslo kreditų dalį bendrame paskolų portfelyje, kurią pavyko pasiekti dirbant kryptingai ir vieningai. Paskutinis ketvirtis visada būna intensyviausias pagal išduodamas paskolų apimtis, praėjusiais metais jas dar labiau didino po pandemijos atsigaunantys ir plėtrą planuojantys verslai, – sako Mindaugas Raipa, „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas.

Pasak M. Raipos, dėl geopolitinės situacijos šių metų pradžioje skolinimosi apimtys buvo kiek sulėtėjusios, tačiau dabar jau matosi, jog po truputį verslo situacija stabilizuojasi, kai yra iš naujo planuojamos žaliavų bei medžiagų tiekimo grandinės, tinkamai perskaičiuojama verslo projektų savikaina. Bet kokiam verslui reikia laiko prisitaikyti prie šiandieninės ekonominės situacijos. Atitinkamai „Kreda“ grupė planuoja 30 proc. paskolų portfelio augimą 2022 m. 

„Kryptingai palaikome tvarų verslą – šiais metais Europos Tarybos vystymo bankas Lietuvai patvirtino dvi paskolas, iš kurių 2 mln. eurų atiteks „Kreda“ grupei. Skirstydami šią paskolą, skatinsime ekonomikos augimą, remiant smulkaus ir vidutinio dydžio verslus, nukreipsime investicijas sveikatos, švietimo, socialinės priežiūros bei visuomeninės infrastruktūros srityse. Tikime, kad šios lėšos padės kurti naujas bei išlaikyti esamas darbo vietas ir palengvins tikslinį finansų pritraukimą“, – sako M. Raipa.

„Kreda“ grupės bendras paskolų portfelis 2021 m. išaugo 19,7 proc. – paskolų portfelio suma buvo 191,0 mln. eurų. Nors didžiausią augimą demonstravo verslo paskolos, privačių asmenų portfelis didėjo 17,5 proc. – iki 89,3 mln. eurų. Didžiąją šių paskolų portfelio dalį 74,8 proc., t.y. 66,78 mln. eurų, sudarė būsto paskolos, būsto finansavimo paklausa praėjusiais metais augo visose Baltijos šalyse.

„Viena iš augimo priežasčių praėjusiais metais – didelė nekilnojamojo turto projektų gausa. Kylant kainoms, dvejojantys greičiau priėmė sprendimus įsigyti ir įsikurti savo namuose. Taip pat pastebimas užsienyje dirbančių ir gyvenančių tautiečių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai būstus įsigyja planuodami juos nuomoti ir taip generuoti pasyvias pajamas, taip pat pasilikdami galimybę į juos sugrįžti gyventi patys, – situaciją vertina M. Raipa.

Tuo metu „Kreda“ grupės indėlių portfelis 2021 m. didėjo 12,8 proc. iki 225,4 mln. eurų, 2022 m. planuojamas tolimesnis šio portfelio augimas, užtikrinant aukštas palūkanų normas, siekiant išlaikyti grupės unijų narių turto vertę. M. Raipos teigimu, unijų sektorius teikia tokias pačias garantijas kaip ir bankai, tačiau moka gerokai didesnes palūkanas – dėl infliacijos gyventojai šiuo metu aktyviai ieško palankiausių galimybių planuoti savo finansus ir taupyti.

„Kreda“ grupės 2021 m. rezutatams įtakos turėjo ir vidiniai veiksniai, įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės patobulinimai. 2021 m. grupė sustiprino asmenų prisijungimo per elektroninės bankininkystės sistemą identifikavimo įrankius. Taip pat praėjusiais metais „Kreda“ prisijungė prie momentinių mokėjimų sistemos ir gali pasiūlyti savo nariams sklandžiau ir greičiau teikti elektroninių mokėjimų paslaugas. 2021 m. lapkričio mėnesį „Kreda“ pristatė verslo klientams mokejimo kortelių aptarnavimo ir kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą.

Lietuvos bankas „Kreda“ grupei 2022 m. balandį suteikė Institucinės užtikrinimo sistemos statusą, kuris leis kur kas efektyviau valdyti iždo funkciją. 2022 m. „Kreda“ grupė planuoja įvesti bekontakčius atsiskaitymus telefonu – banko korteles išmaniajame telefone, taip pat bus paleista išmanioji aplikacija unijų nariams, toliau bus tobulinama elektroninės bankininkystės sistema. „Suprantame konkurencinę aplinką, kurioje veikiame, taip pat matome pasaulines tendencijas, todėl skaitmenizaciją matome kaip vieną is pagrindinių mūsų grupės strateginių krypčių, – sako M. Raipa.

Pranešimą paskelbė: Komunikacijos agentūra „NOVA MEDIA“ , Nova media

Rekomenduojame

Paskelbta PPP projekto rinkos konsultacija Tauragės miesto gatvėms išasfaltuoti

Paskelbta PPP projekto rinkos konsultacija Tauragės miesto gatvėms išasfaltuoti

Tauragės rajono savivaldybės administracija – investicinio projekto „Tauragės savivaldybės gatvių infrastruktūros modernizavimas privačios partnerystės būdu“ vykdytojas. Su privataus investuotojo prisidėjimu planuojama išasfaltuoti 20 Tauragės miesto gatvių. Šiuo metu paskelbta rinkos konsultacija dėl investuotojo atrankos valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto gatvių (PPP) infrastruktūros modernizavimo Tauragės mieste.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, prašoma nepriklausomų ekspertų, […]

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJAI NEPAVYKO ĮTIKINTI STT – MINISTERIJOS INICIJUOTAS TYRIMAS DĖL SKLYPO OSLO G. 1, VILNIUS, PARDAVIMO NUTRAUKTAS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJAI NEPAVYKO ĮTIKINTI STT – MINISTERIJOS INICIJUOTAS TYRIMAS DĖL SKLYPO OSLO G. 1, VILNIUS, PARDAVIMO NUTRAUKTAS

Po Žemės ūkio ministerijos kreipimosi STT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 7,345 mln. eurų vertės valstybinės žemės sklypo Oslo g. 1, Vilniuje, pardavimo bendrovei „SKR Baltic“. Ministerija viešai skelbė, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes, ministerijos manymu, teisminės mediacijos metu sudaryta taikos sutartis dėl valstybinio sklypo perleidimo pažeidžia teisės aktų nuostatas bei viešąjį interesą. STT, ištyrusi ministerijos pateiktus […]

Demonstruoja pavyzdį didmiesčiams: Tauragėje pradėjo veikti uždaros, nemokamos dviračių saugyklos

Demonstruoja pavyzdį didmiesčiams: Tauragėje pradėjo veikti uždaros, nemokamos dviračių saugyklos

Vasaros sezoną Tauragė tikisi pasitikti su dar daugiau dviratininkų ir paspirtukininkų:  miestiečiams atveriamos nemokamos dviračių saugyklos, kuriose patogiai ir saugiai šie kasdien galės palikti savo gamtai draugiškas transporto priemones. Nors panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena, toks sprendimas Lietuvoje – pirmasis.  Juo Tauragė siekia ne tik rodyti pavyzdį šalies didmiesčiams, bet ir dar […]

Būsto paskolos grąžinimas anksčiau: kodėl ekspertai to nerekomenduoja

Būsto paskolos grąžinimas anksčiau: kodėl ekspertai to nerekomenduoja

Dešimtis tūkstančių eurų siekiantis būsto kreditas gali kelti nerimą ilgam įsipareigojusiems žmonėms, tad kai kurie gyventojai ima galvoti apie paskolos grąžinimą anksčiau numatyto termino. Nors tai padaryti galima pora skirtingų būdų, pasak ekspertų, dažnu atveju grąžinti paskolos anksčiau laiko nereikėtų. Ką būtina apsvarstyti prieš priimant šį sprendimą ir kaip tai padaryti, pasakoja „Luminor“ banko būsto […]

„Vilniaus vandenys“ atnaujina vandentiekio tinklo plovimą Naujamiestyje. Taikys papildomus saugiklius

„Vilniaus vandenys“ atnaujina vandentiekio tinklo plovimą Naujamiestyje. Taikys papildomus saugiklius

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ atnaujina magistralinio vandentiekio tinklo plovimą Naujamiestyje. Pirmasis vandentiekio tinklo plovimo etapas prasideda gegužės 31 dieną. Bendrovė šiais metais yra suplanavusi 10 šio rajono vandentiekio tinklo plovimo etapų, kurių pabaiga planuojama rugpjūčio 15 dieną. Bendrovės Gamybos tarnybos direktorių pavaduojantis Viktoras Matonis sako, kad šių metų vamzdynų plovimui bus naudojami papildomi […]

Stato tiltus iš netradicinės medžiagos – ji geresnė nei betonas?

Stato tiltus iš netradicinės medžiagos – ji geresnė nei betonas?

Didžiausi pasaulio tiltai sveria tūkstančius tonų. Tačiau tai nieko nestebina – juk jie privalo atlaikyti didžiulę apkrovą. Daugiau klausimų ir nuostabos kelia visame pasaulyje statomi tiltai iš makaronų – iki 1 kg sveriantys statiniai atlaiko du ar tris šimtus kartų už savo svorį didesnę apkrovą. Ateityje makaronai pakeis betoną? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS […]