Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos 2026–2029 m. Klimato kaitos programos investicijų planui, kuriame 552 mln. eurų bus skirta klimato kaitos švelninimo priemonėms finansuoti.
„Šis planas yra dar vienas svarbus žingsnis mums visiems kuriant švaresnę ir tvaresnę Lietuvą, – sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. – Paprasčiau tariant, šios investicijos padės daugeliui gyventi šilčiau ir pigiau, o mūsų gamtai – atsigauti. Tai yra ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominės plėtros galimybė, kuri padės stiprinti mūsų energetinį saugumą ir užtikrinti ilgalaikį švarios energijos vystymąsi. Šis planas atveria kelią tiek verslui, tiek gyventojams prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir energijos efektyvumo didinimo“.
Daugiausia šios programos lėšų (470,86 mln. eurų) bus pastatams atnaujinti: renovuoti daugiabučius ir individualius namus, centrinės valdžios ir savivaldybių viešuosius pastatus.
Dar 54,52 mln. eurų skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbciniams pajėgumams didinti. Šias lėšos bus skirtos juridiniams ir fiziniams asmenims medžiams savaiminukams išsaugoti, pelkių (durpžemių) hidrologiniam režimui atkurti, tiesti kabelines elektros linijas po žeme miškingose teritorijose.
16 mln. skirta eurų investicinei paramai biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymui. 5 mln. eurų privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui.
5,64 mln. eurų bus skirta kaip valstybės pagalba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių įrenginių valdytojams, kuriems pagal Europos Komisijos gaires nustatyta reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų. Už šias lėšas bus kompensuojamos faktiškai patiriamos su išmetamų teršalų kiekiu susijusios išlaidos, įtraukiamos į elektros energijos kainas. Tokios priemonės sumažins finansinę ir ekonominę naštą, tenkančią dėl įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Priėmus Vyriausybės nutarimą, Aplinkos ministerija parengs Klimato kaitos programos pažangos priemonių aprašą ir jų finansavimo sąlygas.
Klimato kaitos programos investicinis planas buvo derinamas su kitais sektorinių ministerijų finansavimo šaltiniais, kad priemonės nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje.
Klimato kaitos programos lėšos planuojamos 4 metams, kad visuomenė ir valstybės institucijos galėtų iš anksto planuoti teikti paraiškas paramai gauti, veiksmingiau įgyvendinti finansuojamus projektus. Ilgalaikis planavimas patogesnis ir verslui, nes numatomas subsidijas privatus sektorius galės įtraukti į savo ilgalaikę strategiją.
Klimato kaitos programos investicijų tikslas – ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir paskatinti gyventojus, verslą naudoti pažangias technologijas, didinti energetinį efektyvumą, siekiant ilgalaikės ekonominės naudos.
Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]