Konversija kuria tvaresnius miestus: kaip apleistos teritorijos tampa patraukliomis gyventi?

2

Konversija kuria tvaresnius miestus: kaip apleistos teritorijos tampa patraukliomis gyventi?

Tvarumas nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šiandien aktualus kaip niekada. Tačiau tvari sektoriaus strategija gali būti sutelkta ne tik į atliekų, neigiamo poveikio aplinkai ir CO2 mažinimą, žaliųjų sprendimų bei atsinaujinančios energijos naudojimą, bet ir teritorijų konversiją. Tai – tarsi antrinis miesto erdvių panaudojimas, suteikiantis galimybę efektyvinti apleistas urbanistines vietas, plėtoti pastarųjų infrastruktūrą, didinti patrauklumą ir ištisus didmiesčių rajonus prikelti naujam gyvenimui. Kodėl konversija užtikrina tvarią plėtrą, kaip ji sprendžia vis mažėjančių centre esančių teritorijų iššūkį ir kokią naudą teikia miestiečiams?

Atliepia svarbų poreikį

Anot tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, konversija suprantama kaip neefektyvių, taršių, dažniausiai buvusių pramonės teritorijų prikėlimas naujoms  urbanistinėms idėjoms.

Eksperto teigimu, tai ne tik grąžina apleistų vietų patrauklumą, tačiau ir užtikrina tvaresnės urbanistikos įgyvendinimą. „Konversija mažina neefektyvių plotų taršą, kuria investicijoms palankią aplinką, plėtoja geresnes sąlygas susisiekimo sistemoms, inžinerinių tinklų atnaujinimui, darniam gyvenamųjų teritorijų ir darbo vietų išdėstymui. Po konversijos apleistos miesto erdvės atgyja, mažėja jų socialiniai iššūkiai ir buvę didmiesčių randai tampa patraukliomis vietomis gyventi. Vykdant konversijų projektus, taršūs plotai išvalomi, čia įrengiamos žaliosios zonos, želdynai, mažinantys CO2 išskyrimą ir gerinantys oro kokybę mieste“, – sako K. Vanagas.

Vis dėlto teritorijų konversijos yra sudėtingi projektai – juos vystyti užtrunka, procesus lydi sudėtingos biurokratinės procedūros ir didelės investicijos. Pasak „YIT Lietuva“ vadovo, dažnai konversija pradedama nuo griovimo darbų, kurių apimtys – nemenkos, o tai didina ir bendruosius projektų kaštus bei sukelia nemažai diskomforto aplinkiniams.

„Tačiau yra ir kita medalio pusė. Teritorijose, kurios jau buvo savotiškai pasmerktos, po konversijos ne tik sumažėja tarša, bet ir atsiranda geresnė urbanistinė struktūra, architektūrinės išraiškos kokybė, daugėja naujų viešųjų erdvių, kurios darniai integruojamos į didmiesčių sistemą. Buvę pamiršti plotai tinkamai užstatomi ir atitinka 15 minučių miesto koncepciją. Tai galimybė namus, darbą, paslaugas bei pramogas turėti ne didesniu nei 15 minučių atstumu pėsčiomis ar dviračiu. O kadangi plėtrai tinkamo ploto miestų centruose sparčiai mažėja, konversija puikiai atliepia šį poreikį“, – sako K. Vanagas.

Potencialo apstu, bet jis nenaudojamas

Bendrovė „YIT Lietuva“ jau įgyvendino ne vieną konversijos projektą. Prieš keletą metų sostinėje buvo pertvarkyta buvusi alaus daryklos teritorija Aludarių gatvėje – sudėtingame šlaitiniame sklype, nugriovus senuosius gamyklos statinius, buvo pastatytas itin patrauklus gyvenamasis kvartalas „Matau Vilnių“.

Vilniaus centre įsikūrusioje naujoje gyvenamojoje erdvėje buvo atnaujinta infrastruktūra, maksimaliai išsaugoti želdynai. Už visus „Matau Vilnių“ privalumus bei vystymo sprendimus, kvartalas buvo įvertintas šalies NT projektų konkurse „Už darnią plėtrą“ ir pripažintas geriausiu projektu gyvenamosios paskirties kategorijoje.

„Sostinėje taip pat įvykdėme buvusios apleistos teritorijos Šnipiškėse konversiją ir čia vis dar plėtojame daugiafunkcinį „Naujojo Skanseno“ kvartalą. Jame kyla gyvenamieji namai, du verslo centrai, kurių vienas jau pastatytas. O Kauno Aleksoto rajone, netoli miesto centro ir Nemuno salos, sparčiai statomas „Matau Kauną“ projektas. Pirmuoju etapu jame jau iškilo du pirmieji daugiabučiai, pats kvartalas seną pramoninę teritoriją šiandien transformuoja į vieną patraukliausių vietų gyventi mieste. Mūsų tikslas – sukurti naujas urbanistines struktūras senųjų vietose arba esamas pritaikyti naujai funkcijai. Todėl teritorijas konvertuojame pakartotiniam gyvenimui, kartu už optimalią kainą pasiūlydami kokybišką ir komfortišką būstą, įrengdami naujas komercines bei darbo vietas, atnaujindami bei pritaikydami turimą infrastruktūrą“, – kalba K. Vanagas.

Konversija naudinga miestams, nes apleidus centrinėse didmiesčių dalyse esančias teritorijas, jos praranda savo turimą potencialą. Pasak K. Vanago, laisvų žemės sklypų arti miesto centro mažėja, todėl bet kuri teritorijos konversija yra šiuolaikinio miesto dabartis ir tvarios miestų plėtros geroji praktika. „Centrinėse didmiesčių dalyse dar yra buvusių gamyklų ir sandėlių, kurie šiuo metu nėra naudojami, tačiau gali pavirsti puikiomis gyvenamosiomis, visuomeninėmis ir rekreacinėmis erdvėmis“, – įsitikinęs bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas.

Pastebima tendencija ir Skandinavijoje

Prieš kelis metus Suomijoje „YIT“ įgyvendino „Workery+“ projektą, Helsinkio centre esančias gamybines erdves prikėlusi naujam gyvenimui ir įkūrusi modernią, ergonomišką bei komfortišką biurų ekosistemą.

„Konversijos panaikina miestų „pilkąsias dėmes“ ir formuoja modernų miestą, todėl tokių projektų, tikėtina, vis daugės. Svarbu, kad tai būtų daroma racionaliai, tinkamai išnaudojant susisiekimo komunikacijas, viešąsias erdves pritaikant miestiečių patogumui“, – teigia „YIT Lietuva“ vadovas.

Pranešimą paskelbė: Grita Raibužytė, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vasaros karščiai: kaip išmanieji namai leidžia lengviau prisitaikyti?

Vasaros karščiai: kaip išmanieji namai leidžia lengviau prisitaikyti?

Kiekvienais metais patiriame vasaros karščius, kurie dėl klimato kaitos darosi ne tik ilgesni, bet ir intensyvesni. Todėl patalpų vėsinimas tampa ypač aktualus, tačiau tradiciniai, primityviai valdomi oro kondicionavimo būdai yra susiję su didelėmis energijos sąnaudomis. Būtent čia gali padėti išmaniųjų namų sistemos, kurios leidžia ne tik efektyviau kontroliuoti patalpų temperatūrą, bet ir suteikia keletą papildomų […]


Architektai kviečiami siūlyti idėjas naujam darželiui Vilniaus Jeruzalės rajone

Architektai kviečiami siūlyti idėjas naujam darželiui Vilniaus Jeruzalės rajone

Vilniaus Jeruzalės rajone esantis sklypas ties Braškių ir Maumedžių gatvių sankryža taps naujo vaikų darželio erdve – skelbiamas atviras jo architektūrinio projekto konkursas. Darželis bus statomas 0,50 ha plote. Pastato bendras plotas sieks apie 2600 m². Planuojamas bendras darželio ugdytinių skaičius – daugiau nei 140 vaikų. Jame bus ne mažiau nei 8 grupės. Skaičiuojama, kad […]


„Luminor“ skolina prekybos slėnio „Nordika“ valdytojui beveik 38  milijonus eurų

„Luminor“ skolina prekybos slėnio „Nordika“ valdytojui beveik 38 milijonus eurų

Vilniuje įsikūrusį prekybos slėnį „Nordika“ valdančiai bendrovei „Nordika Prekybos Slėnis“ bankas „Luminor“ skolina 37,7 milijono eurų.  Ilgalaike banko paskola finansuoti ankstesni bendrovės įsipareigojimai kitai kredito įstaigai, beveik 10 mln. eurų iš šios paskolos bus skirta naujų projektų plėtojimui.  Projekto bendrovė „Nordika Prekybos Slėnis“ priklauso Estijos kapitalo investicijų į NT fondų valdytojui „Summus Capital“, kur Lietuvoje, […]


Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Kanalizacijos avarijos – dažna ir itin nemaloni avarija daugiabučiuose namuose: net 50 proc. visų daugiabučiuose kylančių avarijų yra susijusios su nuotėkų vamzdynais. Kodėl šios avarijos kyla ir kaip jų išvengti pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ regiono vadovas Deividas Karalius. Pusė visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl užkimštos kanalizacijos Pasak „Civinity Namai“ atstovo, apie […]


Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

„Evernord Asset Management“ įsteigtas fondas „Evernord Marbella Property Fund I“ pirmuoju lėšų pritraukimo etapu projektui Ispanijos kurortiniame Marbeljos regione pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų. Pirmuoju etapu pritrauktos lėšos bus skirtos 1,16 ha ploto sklypui prestižiniame Marbeljos Cascada Camojan rajone įsigyti. Projekto metu sklypą ketinama padalinti į 6 mažesnius sklypus, kuriuose bus projektuojamos maždaug 1000 […]


KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus, ar visiškai naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, taip pat šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saulės elektrinių įrengimui. Be to, atnaujintose erdvėse studentai galės rinktis iš daugybės laisvalaikio praleidimo galimybių – sporto, meno, […]