KOMENTARAI. Statybos darbų viešieji pirkimai. Pigiai ir kokybiškai nebūna

1

KOMENTARAI. Statybos darbų viešieji pirkimai. Pigiai ir kokybiškai nebūna

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, kuris vis labiau verčia sunerimti statybos rangovus. Valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kaip brangu gali būti jį išlaikyti.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2018 m. viešuosiuose pirkimuose sudarytų statybos darbų sutarčių vertė siekė 2,143 mlrd. Eur. Tai yra beveik pusė Lietuvos išleidžiamų pinigų viešuosiuose pirkimuose.

Statybos darbų pirkimuose rangovai vis dar dalyvauja bet kokia kaina, tačiau mažiausios kainos kriterijus verčia statybos bendroves mažinti rangos darbų sąnaudas, o taupymas atsiliepia kokybei. Dažnu atveju, konkursų laimėtojai net nebegali įgyvendinti įsipareigojimų ir baigti darbų nurodytu terminu dėl trūkstamų resursų bei galimybių juos atlikti. Valstybei tenka atlikti pakeitimus – ieškoti papildomo finansavimo projektų užbaigimui. Tai parodo, jog perkančiosios organizacijos, prieš vykdant pirkimus, visapusiškai neįvertina, ar statinio skaičiuojamoji kaina atitinka realias rinkos kainas. 

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pažymi, kad racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Jo teigimu, už mokesčių mokėtojų bei ES lėšas valstybė turi pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas yra reikalingiausia ir geriausia.

  • „Šiandien valstybė siekia tik momentinės naudos – dabar pigiai nuperkam, o kas bus po 5, po 10 metų, neaktualu. Visi teisės aktai yra orientuoti į trumpalaikę naudą“, – sako D. Gedvilas.

Per metus Lietuvoje apie 450 su statybomis susijusių bylų patenka į teismą, apie 100 – į Aukščiausiąjį teismą. Beveik pusė visų teisminių ginčų yra susiję su projektų kokybės klausimais: apie 30 proc. teisminių ginčų kyla dėl darbuotojų kompetencijos, 5 proc. – dėl techninių prižiūrėtojų kaltės. 

D. Gedvilo nuomone, perkančiosios organizacijos rangovus turėtų rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal siūlomą kokybę, taip vertinimą šiems kriterijams paskirstant per pusę.

„Siūlome sukurti kvalifikacinių kriterijų katalogą, kad užsakovas nekurtų pats, o galėtų pasirinkti. Pavyzdžiui, apyvartos dydžio, atestuoto personalo, aplinkosaugos kompetencijų ir pan. Kitame kataloge galėtų būti ekonominio naudingumo kriterijai. Taip nereikėtų prašyti kurti visokių andersenų pasakų, o būtų galima vertinti pamatuojamais kriterijais“, – sako D. Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacija yra pateikusi teisės akto pakeitimo siūlymą, kuriame nurodyta, kad ypatingojo statinio statybos rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų kompetencijas patvirtinančius dokumentus ar korteles. D. Gedvilas pažymi, kad toks pokytis padėtų išvengti nekokybiškai atliktų statybos darbų ir teisminių ginčų, susijusių su projektų kokybe, nes rangovas privalėtų įrodyti, jog bendrovė yra pajėgi atlikti siūlomą darbą.

Šį nuostatą įgalintų atlikti privalomos Statybininko (STATREG) kortelės, kurios yra asociacijos vystomo statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registro (STATREG) dalis.

Registre kaupiama visa darbdaviui reikalinga informacija apie darbuotoją: darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita. Statybininko kortelė išduodama turint bent vieną patvirtintą statybos kompetenciją, o patį vertinimą sudaro žinių ir įgūdžių egzaminas. Kaip privaloma kompetencija vertinamos ir darbų saugos žinios. 

„STATREG kortelė turi sąsają su kompetencijų registru, kuriame kaupiama informacija apie darbuotojo įgūdžius, kompetencijas, naudojamus įrankius bei medžiagas. Tai reiškia, kad kortelė parodo, ar asmuo yra pakankamai kompetentingas kokybiškai atlikti vieną ar kitą darbą, ar yra išlaikęs darbų saugos žinių patikrinimą. Taip pat galime neleisti dirbti asmenims, kurie nežino darbų saugos reikalavimų ir taip išvengti nelaimingų atsitikimų statybose“, – sako D. Gedvilas.

Kompetencijų vertinimą atlieka 59 patvirtinti profesionalūs vertintojai iš visų Lietuvos regionų, turintys statybos srities ekspertines žinias ir atitinkantys aukštus reikalavimus.

Nuo 2015 m. LSA turi akreditaciją dėl asmenų kompetencijų vertinimo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įtraukta į duomenų valdytojų sąrašą. Be to, asociacija siekia akreditacijos kaip asmenų sertifikavimo įstaiga pagal ISO 17024 standartą ir turi Nešališkumą prižiūrintį komitetą, kurio nariais yra ir valstybės institucijų atstovai. 

Statybininko (STATREG) korteles asociacija išduoda nuo 2018 m.

Portale rekvizitai.lt skelbiama informacija, ar statybos įmonėje dirba darbininkai su Lietuvos statybininkų asociacijos įvertintomis kompetencijomis bei Statybininko (STATREG) kortelėmis.

Saulius BEKAMPIS, UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius

Už mažiausią kainą įgyvendinti projektai paprastai yra ir blogos kokybės, panaudoti neracionalūs sprendiniai, aiškiai matomi projekto trūkumai. Už mažą kainą aukštos kokybės nenupirksi.

Lietuvos užsakovai rankas kojas sukinėja rangovams. Ir neslepia savo požiūrio: statybininkai irgi valgyti nori, tad vis tiek vienas ar kitas imsis įgyvendinti projektą. Taip, rangovai gal ir įgyvendins, bet bus verčiami ieškoti pigių, abejotinos kokybės medžiagų, sudėtinga bus išvengti technologinių pažeidimų. Įgyvendinus projektą užsakovas ir rangovas išsiskiria iki garantinių darbų – ir paprastai abi pusės lieka nepatenkintos.

Pinigai sumokėti, laikas prarastas, o nekokybiškai atliktas darbas kasdien badys akis.  Ir menka tokio statinio likutinė vertė tirpsta kaip sniegas pavasarį, o po kelių metų vėl reikalauja  investicijų-remonto.

  • Yra ir kita skaudi mažiausios kainos pusė. Jeigu rangovas imasi sutarties su rizikingai maža kaina, tai reiškia, kad negalės darbuotojui sumokėti gero atlygio. Juk darbas statyboje fiziškai sunkus ir reikalauja daug išmanymo.  O tai reiškia tik viena – jis išeis į kitą įmonę arba pasirinks darbą užsienyje.

Taigi visa susiję: trūksta darbuotojų, nes neadekvatūs atlyginimai, o didesnio mokėti nėra iš ko, kai konkursas laimimas už labai mažą kainą. Rangovai, ėmęsi rizikingai mažos kainos, tampa nelygu savižudžiais. Dėl to nuostabos nebekelia rangovų bankrotai.

Visai kitokia yra patirtis dirbant su užsienio kapitalo įmonėmis, kurios išlaiko balansą tarp rinkos kainos ir ekonominio naudingumo kriterijaus. Jiems pirmoje vietoje yra rangovo kompetencija ir patikimumas. Jiems labai svarbu statinio ilgaamžiškumas ir eksploatacinės išlaidos. Reikia pripažinti, kad šiuo atveju kainos taip pat nėra vakarietiškos, bet Lietuvos rinkoje jos yra adekvačios.

Dalius GESEVIČIUS, AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius

Statybos sektoriaus įmonių apyvartos auga, bet pažvelgus į viešuosius pirkimus ir stebint konkurentų pasiūlymus, situacija verčia sunerimti ir rinkos lyderius. Generalinės rangos segmente išlieka didžiulė konkurencija ir spaudimas kainoms. Statybos darbų pirkimuose rangovai vis dar dalyvauja bet kokia kaina, o laimėję konkursą nebegali įgyvendinti įsipareigojimų. Tuomet spaudžia perkančiąsias organizacijas atlikti pakeitimus – pratęsti terminus, pirkti papildomus darbus.

Užsakovas įspraudžiamas į rėmus, todėl yra suinteresuotas nesivelti į ginčus su rangovais dėl sutarčių nutraukimo ir priverstas daryti nuolaidas arba skelbti naujus viešojo pirkimo konkursus. Taip nukenčia sąžiningi rangovai, kurie nuo pat pradžių suskaičiavo visas išlaidas, numatė rizikas.

Deja, bet prisiimančių atsakomybę už tokią situaciją nėra. Reikia esminio kultūrinio pokyčio – netolerancijos ir principingumo nesąžiningam dalyvavimui tokiuose viešuosiuose pirkimuose, kurių pasekmė – patirtos papildomos sąnaudos – tiek valstybės, tiek užsakovų.

Dažnai užsakovų planuojami biudžetai neatitinka realios kainos, todėl patyrusios įmonės susitaiko su mažesne apyvarta ir atsisako nuostolingų projektų. Prognozuojama, kad nemažai ir privataus, ir viešojo sektoriaus konkursų laimėtojų arba patirs didelių nuostolių, arba net neišgalės objektų pastatyti. Tačiau tokia situacija negali trukti ilgai. Įmonei apyvartos išlaikymas ar didinimas savaime nėra tikslas. Ji turi būti subalansuota su prisiimama rizika ir planuojamu pelningumu.

AB „Panevėžio statybos trestas“, kaip ir kiekviena įmonė, skaičiuoja sąnaudas ir siekia jas mažinti bei efektyvinti darbo procesus. Didžiausią efektyvumą šiandien leidžia pasiekti modernios technologijos, viena iš jų BIM – projektavimo ir informacinio modelio taikymas, kurio metu yra kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Visos naujos technologijos pasiteisina, jei jos sukuria terpę procesų automatizavimui bei leidžia optimizuoti sąnaudas. Statyboje tai sunkiai pasiekiama dėl procesų skirtingumo, pasiskirstymo laike ir erdvėje, tačiau visais atvejais mes to siekiame ir taikome praktikoje.

Visi – valstybė ir verslas – turime siekti tvarumo politikos. Tačiau šiandien valstybė siekia tik momentinės naudos – dabar pigiai nuperkam, o kas bus po 5, po 10 metų, neaktualu, ypač renovacijoje.

Turėtų būti peržiūrimi kvalifikaciniai kriterijai. Pavyzdžiui, apyvartos dydžio, atestuoto personalo, aplinkosaugos kompetencijų ir pan. Taip pat galėtų būti labiau išreikšti ekonominio naudingumo kriterijai. Visi gerai žinome, kad trumpalaikės naudos siekiančios kompanijos trumpai ir tegyvena. Bankrutuodamos jos palieka savo klientus su nebaigtais objektais likimo valiai.

  • Tai gal geriau statyti šiek tiek brangiau, bet su garantija ir ilgesniam laikui.

Dar vienas būdas – gilinti perkančiųjų organizacijų žinias. Labai svarbu, jog pirkėjas žinotų, ko jam reikia, taip pat, už kokius kokybinius kriterijus jis pasiryžęs mokėti daugiau ir kiek. Pavyzdžiui, geresnio stogo ar fasado, galbūt pastato informacinio modelio (angl. BIM). Rinkoje apstu pavyzdžių, kai dėl netinkamo planavimo ir skaičiavimo prasilenkia pirkėjo norai ir pardavėjo pasiūlymai.

Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta, jog pigiai ir kokybiškai nebūna, kad investuojant svarbi ne tik kaina, bet ir projekto ilgaamžiškumas, jo ilgalaikė vertė. Neabejoju, kad netolimoje ateityje privalės būti harmoningai suderintas kainos ir kokybės kriterijus.

Pranešimą paskelbė: Genė Drungilienė, VšĮ „Propagandos ministerija”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Nuo gegužės 1 d. – tikslesni reikalavimai statinių ekspertizės vadovams, palengvinimai seniai neužbaigtiems pastatams sutvarkyti

Nuo gegužės 1 d. – tikslesni reikalavimai statinių ekspertizės vadovams, palengvinimai seniai neužbaigtiems pastatams sutvarkyti

Ketvirtadienį Seimas priėmė Statybos, Teritorijų planavimo, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymų pataisas, leisiančias užtikrinti statybos procesų efektyvumą, teisėtumą ir skaidrumą. Šios pataisos priimtos atsižvelgus į parlamentinės kontrolės ir darbo grupių išsakytas pastabas. Nuo gegužės 1 d., o ne nuo lapkričio 1 d., įsigalios reglamentavimas, kad nekilnojamojo turto registre registruotiems […]


Apklausa: 3 iš 10 gyventojų kasdien dirba iš biuro, o populiariausia veikla po darbo – apsipirkinėjimas

Apklausa: 3 iš 10 gyventojų kasdien dirba iš biuro, o populiariausia veikla po darbo – apsipirkinėjimas

Lietuvos gyventojai labiausiai linkę dirbti iš ofiso arba hibridiniu būdu. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad vos 10 proc. gyventojų dirba vien tik nuotoliniu būdu, iš namų, 12 proc. teigia derinantys darbą iš namų ir biure, o beveik trečdalis (31 proc.) respondentų dirbti kasdien eina į biurą. Likusieji šiuo metu nedirba (24 […]


Po tvarkybos darbų senojoje Trakų  klebonijoje įsikūrė galerija

Po tvarkybos darbų senojoje Trakų klebonijoje įsikūrė galerija

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus organizavusių Kultūros infrastruktūros centro (KIC) specialistų, visada malonu žinoti, kad naujam gyvenimui prikeltas pastatas nebus vėl užmirštas, kad jis taps renginių, žmonių susibūrimo vieta. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos pastato tvarkybos […]


Statomame „Stock-O“ prekybos miestelyje Klaipėdoje pasirašytos dar trys nuomos sutartys – jau išnuomota ketvirtadalis naujai statomų patalpų

Statomame „Stock-O“ prekybos miestelyje Klaipėdoje pasirašytos dar trys nuomos sutartys – jau išnuomota ketvirtadalis naujai statomų patalpų

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ pasirašė dar tris patalpų nuomos sutartis Klaipėdos Baltijos prospekte besikuriančiame prekybos ir paslaugų miestelyje „Stock-O“. Sinergiją su sporto prekių parduotuve „Decathlon“ sukurs pirmasis Klaipėdoje crossfit sporto klubas, taip pat pasipildė interjero ir švaros prekių pasiūla. „Stock-O“ prekybos miestelio statybas „Galio Group“ užbaigs šių metų rudenį. Klaipėdos Baltijos prospekte, šalia […]


Šilti ir ekonomiški namai – kaip tai įmanoma

Šilti ir ekonomiški namai – kaip tai įmanoma

Šilti namai – jaukūs ir komfortiški, užtikrinantys gyvenimo kokybę. Tačiau, kas tiksliai daro namus šiltus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti, ieškant būdų, kaip optimizuoti namų šildymo išlaidas ir taupyti energiją. Kokybiška izoliacija Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių namų šilumos išlaikymą, yra kokybiška izoliacija. Tai apima tinkamai parinktą ir įrengtą sienų, grindų ir stogų izoliaciją. […]


Nauji namai per porą mėnesių – tikrai įmanoma

Nauji namai per porą mėnesių – tikrai įmanoma

Naujų namų statyba per porą mėnesių gali pasirodyti kaip didelis iššūkis, tačiau su tinkamai organizuota ir efektyviai vykdomu statybos procesu tai yra visiškai įmanoma. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių pasirenka greitą statybos būdą, kad nauji ir modernūs namai būtų pastatyti greičiau ir efektyviau. Modernios technologijos ir statybos metodai. Šiuolaikinės technologijos ir pati statyba nuolat tobulėja, […]