Kodėl namuose vėsu ir jaučiamas skersvėjis, nors langai sandarūs?

Ankstyvas pavasaris, lengvas minusas lauke. Turime du identiškus namus, kuriuose vidutinė vidaus temperatūra yra po 20 laipsnių šilumos. Kodėl viename jų nuolat vėsu, cirkuliuoja įkyrus skersvėjis, o kitame – tikrai šilta? Specialistų teigimu, dėl to dažniausiai kaltas visai ne langų nesandarumas, kurį dažniausiai linkę kaltinti patys gyventojai.

„Vasarį pajutome tikrą arktinį šaltį, o gripo ir peršalimo ligų sezonas šiemet buvo rekordinis – nedarbingumo lapeliai vienu metu buvo išduoti net pusei milijono žmonių. Apie komfortą, o kartu ir apie sveikatą, negali būti kalbos, jei namuose šaltos grindys ir sienos ar pučia pro langus, nes būtent tai ir sukuria nepavydėtiną pojūčio skersvėjo efektą“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Eksperimento tikslais specialistai atliko dviejų namų, kurių vienas namas buvo be apšiltinimo, o kitas – šiltintas, šiluminius skaičiavimus. Namai pastatyti pagal vienodą tipinį projektą bei eksploatuojami vienodomis sąlygomis, kai lauke temperatūra yra 5 laipsniai šalčio, o numatyta vidaus temperatūra siekė 20 laipsnių šilumos.

Neapšiltintame name grindų temperatūra buvo vos 10 laipsnių, išorės sienų vidaus paviršiaus temperatūra svyravo tarp 5-10 laipsnių šilumos, o ties lubomis apie 15,5 laipsnio šilumos. Sandariame ir apšiltintame name tokių drastiškų paviršių temperatūrų skirtumų neužfiksuota. Jame grindų temperatūra siekė 16,7 laipsnius šilumos, lauko sienų vidaus paviršius – net 16,5-17,8 laipsnio šilumos, prie lubų – 19,5  laipsnio šilumos.

„Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, sienos paviršiaus temperatūrų skirtumas 10 centimetrų ir 1,1 metro aukštyje nuo grindų neturi būti didesnis nei 3 laipsniai. Nuolatinio skersvėjo pojūtis atsiranda, jeigu sienos paviršiaus temperatūra yra žema, o tai gali tapti ne tik diskomforto, bet, kartu su šaltomis grindimis, ir peršalimo ligų priežastimi“, – sako A. Buska.

Pasak jo, paprastai įsivaizduojama, kad skersvėjis atsiranda atidarius priešingose pusėse esančius langus ar langus ir duris, tačiau tai gali būti visiškai nesusijęs su vėdinimu, nes skersvėjį lemia ir nesandarios, neapšiltintos atitvarinės konstrukcijos.

„Atlikti skaičiavimai aiškiai pademonstravo, kokiais ryškiais temperatūrų skirtumais pasižymi abu namai.  Iš pirmo žvilgsnio skaičiai gal ir neatrodo labai dramatiškai, tačiau atkreipčiau dėmesį į tai, kad neapšiltintas namas ne tik neatitinka higienos normų reikalavimų – vienos jo išorės sienos vidaus paviršiaus temperatūra tebuvo vos 5 laipsniai šilumos. Kitais žodžiais tariant, tai tolygu standartinei šaldytuvo vidaus temperatūrai ir net nėra ką diskutuoti apie sveikatą ir gerą savijautą gyvenant tokiame name“, – teigia ekspertas.   

Norintiems įsitikinti, kokia situacija yra jų gyvenamame name, žiema, tinkamiausias laikas atlikti pastato termovizinį tyrimą. Jam idealios sąlygos būna tada, kai lauko ir vidaus temperatūros skirtumas yra kontrastingas ir sudaro bent 10-15 laipsnių. Tai kur kas tikslesnis rodiklis nei tiesiog namuose kabančio termometro rodomas skaičius.

Pranešimą paskelbė : Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
Silk EyeLift Cream Kremas odai aplink akis, 30ml
 
Chateau de Beaute Vino Sheen Fusion Fluidas išlyginantis smulkias ir gilias raukšles, 30ml
 
PE-6011E Vakoss pūkų rinkiklis žalias
 
Nespresso Espresso Livanto kavos kapsulės 10vnt.
Nekilnojamojo turto mados: išmaniųjų namų ir studijos tipo bumas

Nekilnojamojo turto mados: išmaniųjų namų ir studijos tipo bumas

Naujakurių poreikiai nekilnojamajam turtui nuolat kinta – prieš kurį laiką rinkosi loftus, o šiandien vis dažniau žvalgosi studijos tipo būstų ir išmaniųjų namų. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje NT kainų tendencijos pastovios – prognozuojama, kad kvadratinio metro kaina ir toliau augs iki pat 2020 m.   Ieško išmanių ir patogių namų Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros […]

  Straipsniai »
Lietuvos architektų rūmai: 2018 m. įdirbis architektų autorių teisių srityje

Lietuvos architektų rūmai: 2018 m. įdirbis architektų autorių teisių srityje

Lietuvos architektų rūmai apibendrino su Lietuvos kultūros tarybos finansine parama 2018 m. nuveiktus darbus ginant ir užtikrinant architektų autorių teises. Visus metus vykdyta stebėsena parodė, jog gerbiančių ir ignoruojančių architektūrinę autorystę straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje kiekis pasidalina maždaug per pusę – iš 1035 straipsnių apie architektūrą autoriai nurodyti 585 kartus. Atliktas architektų nuomonės tyrimas taip pat […]

  Straipsniai »
Perkantiems būstą: į kokį investuoti, kad būtų paprasta parduoti net ir po 10 metų?

Perkantiems būstą: į kokį investuoti, kad būtų paprasta parduoti net ir po 10 metų?

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“, – pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. NT specialistai dalijasi įžvalgomis, kaip pirkėjams apskaičiuoti […]

  Straipsniai »
Lietuvos architektų rūmai viešąjį interesą gins teisme

Lietuvos architektų rūmai viešąjį interesą gins teisme

Lietuvos architektų rūmai, siekdami apginti viešąjį interesą, pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Gedimino pr. 27, Vilniuje esančio kultūros paveldo statinio (autoriai architektai Stanislaw Murczynski ir Jerzy Soltan) vertingųjų savybių naikinimo. Rūmai kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ atitinkamų nuostatų […]

  Straipsniai »
Kitais metais Kėdainių rajone prasidės kapitalinis melioracijos griovių tvarkymas

Kitais metais Kėdainių rajone prasidės kapitalinis melioracijos griovių tvarkymas

Jau ateinantį pavasarį Kėdainių rajone bus pradėta kapitaliai tvarkyti apleistus melioracijos griovius. Iš viso jų planuojama atnaujinti apie 50 kilometrų. Iš Lietuvai skirtų per 16 mln. Eur, dalinant lėšas atskiroms savivaldybėms, buvo atsižvelgta į melioracijos sistemų kiekį ir jų būklę. Kėdainių rajonas pagal finansavimo dydį – net 614 tūkstančių eurų − yra trečioje–ketvirtoje vietoje. Kartu […]

  Straipsniai »
Vilniaus skelbia dar neregėtą iššūkį architektams

Vilniaus skelbia dar neregėtą iššūkį architektams

Vilniaus skelbia dar neregėtą iššūkį architektams Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir įspūdingą pėsčiųjų tiltą per Nerį –  nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. Tad kviečia Lietuvos ir pasaulio architektus dalyvauti idėjų konkurse. Tikimasi sulaukti įdomių ir unikalių tilto idėjų. Tai bus pirmasis […]

  Straipsniai »