Kodėl Lietuvai reikia greitkelio iš „čia tik neįgaliesiems“ į „projektavimas pagal bendruomenės poreikius“

1

Kodėl Lietuvai reikia greitkelio iš „čia tik neįgaliesiems“ į „projektavimas pagal bendruomenės poreikius“

Kalbant apie universalų dizainą, Lietuva gyvena ribinėmis būsenomis: nuo „tai mums neaktualu, čia neįgaliųjų poreikiai ir reikalai“ iki „projektuojame, statome bendruomenei ir pasitardami su bendruomene“, taigi atliepdami bendruomenės poreikius.

Mes kasdien naudojamės išmaniaisiais telefonais, nes jie patogūs naudoti, valdomi intuityviai. Eidami į prekybos centrus net pamirštame, kad kitados reikėdavo spausti rankeną ir stumti duris – dabar jos atsidaro ir užsiveria pačios. Jau yra naujos statybos daugiabučių namų, kuriuose į būstą bet kuriame aukšte su vaikišku vežimėliu ar krepšiu ant ratukų, su neįgaliojo vežimėliu pateksite jų net nekilsterėję – nei ratukams sunkiai įveikiamų laiptų, nei slenksčių nebeliko. Kažkurioje iš šiaurės šalių buvo suskaičiuota, kiek žmonių naudojasi laiptais, o kiek pandusu, įrengtu šalia laiptų. Absoliuti dauguma rinkosi ne laiptus, o pandusą, nes tai, kas buvo projektuota specifinių problemų turintiems žmonės, pasirodė labai patrauklu visiems, nes patogu.

Visi šie pavyzdžiai yra susiję su universaliuoju dizainu ir jo principais, kurių yra septyni: 

1. Vienodos naudojimo galimybės. Produktai yra suprojektuoti taip, kad jais vienodai patogiai galėtų naudotis skirtingas galimybes turintys asmenys, neišskiriant nė vienos vartotojų grupės.
2. Lankstumas. Dizainas suteikia galimybę pasirinkti naudojimo būdą, tinka dešiniarankiams ir kairiarankiams, padeda produktu pasinaudoti preciziškai ir tiksliai pagal paskirtį, prisitaiko prie vartotojo tempo.
3. Paprastas ir intuityvus naudojimas. Produkto vartojimo būdas lengvai suprantamas, nėra nereikalingų sudėtingų elementų, gali būti naudojamas, nepaisant vartotojo išsilavinimo ar kalbos mokėjimo, naudojimo informacija yra aiški.
4. Nujaučiama informacija. Svarbi informacija pateikiama skirtingais būdais – piktogramos, taktiliniai ženklai, žodiniai užrašai. Atskiri produkto elementai turi būti taip išskirti, kad juos būtų galima aiškiai aprašyti instrukcijoje. 
5. Tolerancija klaidai. Pavojingi produkto elementai turi būti eliminuoti, izoliuoti arba uždengti, o dažniausiai naudojami elementai – lengviausiai prieinami. 
6. Nedidelės fizinės pastangos. Produktas turi būti suprojektuotas taip, kad jo naudojimas reikalautų minimalių fizinių pastangų. 
7. Optimalus dydis ir erdvė. Lengvam naudojimui ir pasiekiamumui užtikrinti, turi būti numatyta tinkama vieta ir erdvė, kad produktu galėtų naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo jų kūno išmatavimų, laikysenos ar mobilumo. Visi elementai pasiekiami tiek iš sėdimos, tiek iš stovimos pozicijos.

Senstanti visuomenė – slaugyti ar sudaryti savarankiško gyvenimo sąlygas? 

Lietuva, kaip ir visa Europa, sparčiai sensta – mažėja gimstamumas, trūksta darbo jėgos. Tad logiška, kad reikia skatinti arba bent jau sudaryti patogias sąlygas auginti vaikus ir daryti visa, kad kuo ilgiau žmonės būtų aktyvūs darbo rinkoje. 

Pastaroji išlyga turi ir kitą pusę. Kadangi daugėja vyresnio amžiaus, senų žmonių, atsiranda poreikis juos prižiūrėti, jais pasirūpinti, vadinasi, reikia taip trūkstamos darbo jėgos socialinių paslaugų sferoje. Mūsų medicinos seserys jau dabar yra viliojamos dideliais atlyginimais, kad tik važiuotų į Šiaurės šalis, Vokietiją prižiūrėti senų žmonių, kuriems reikia pagalbos.

Tačiau yra ir kitas sprendimas, bent iš dalies palengvinantis tokią situaciją. Garbaus amžiaus žmogaus būstas, namas, aplinka turi būti sutvarkyta taip, kad jis kuo ilgiau galėtų gyventi savarankiškai. Ir sprendimas vienas – būstą, aplinką įrengti pagal universalaus dizaino principus. 

Situacija tokia, kad tikėtis greitų teigiamų pokyčių nėra pagrindo – Lietuva sparčiai sensta, mažai gimdo vaikų. Statistikos departamento duomenimis, pensinio amžiaus žmonių 2013–2017 metais buvo 667 102 – 637 244, o tais pat metais vaikų gimė 29 885–29 612.

Kodėl verslui naudinga žinoti apie klientų poreikius

Suomija yra viena iš tų šalių, kuriose prieinamumui arba universaliam dizainui skiriama daug dėmesio. Nekilnojamojo turto plėtotojai Suomijoje gerai žino, kad universalus dizainas, taikomas projektuojant ir statant gyvenamuosius namus, ne tik kuria patogų gyvenimą žmonėms, bet ir atveria naujų galimybių, nišų verslui.

Balandžio 26 d. į Lietuvą atvyksta Suomijos YIT korporacijos viceprezidentas Pekka Helin. Jis vadovauja Papildomų paslaugų gyventojams padaliniui. Šio padalinio esmė – išsiaiškinti, kokių poreikių turi atskiros gyventojų grupės ir projektuoti namus, kurie šiuos poreikius patenkintų. Korporacija taip pat renka duomenis apie tai, kokie būsto elementai trukdo arba neleidžia patenkinti būsto gyventojų poreikių ir juos palaipsniui šalina. Taigi klientas gauna jo poreikius atitinkantį būstą, o verslas turi pranašumą rinkoje.  

Filmuotas siužetas: UNiversalus dizainas, nedidelių fizinių jėgų principas. (Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM) 

Pranešimą paskelbė : Genė Drungilienė, VšĮ „Propagandos ministerija”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]