Kodėl Lietuvai reikia greitkelio iš „čia tik neįgaliesiems“ į „projektavimas pagal bendruomenės poreikius“

Kodėl Lietuvai reikia greitkelio iš „čia tik neįgaliesiems“ į „projektavimas pagal bendruomenės poreikius“

Kalbant apie universalų dizainą, Lietuva gyvena ribinėmis būsenomis: nuo „tai mums neaktualu, čia neįgaliųjų poreikiai ir reikalai“ iki „projektuojame, statome bendruomenei ir pasitardami su bendruomene“, taigi atliepdami bendruomenės poreikius.

Mes kasdien naudojamės išmaniaisiais telefonais, nes jie patogūs naudoti, valdomi intuityviai. Eidami į prekybos centrus net pamirštame, kad kitados reikėdavo spausti rankeną ir stumti duris – dabar jos atsidaro ir užsiveria pačios. Jau yra naujos statybos daugiabučių namų, kuriuose į būstą bet kuriame aukšte su vaikišku vežimėliu ar krepšiu ant ratukų, su neįgaliojo vežimėliu pateksite jų net nekilsterėję – nei ratukams sunkiai įveikiamų laiptų, nei slenksčių nebeliko. Kažkurioje iš šiaurės šalių buvo suskaičiuota, kiek žmonių naudojasi laiptais, o kiek pandusu, įrengtu šalia laiptų. Absoliuti dauguma rinkosi ne laiptus, o pandusą, nes tai, kas buvo projektuota specifinių problemų turintiems žmonės, pasirodė labai patrauklu visiems, nes patogu.

Visi šie pavyzdžiai yra susiję su universaliuoju dizainu ir jo principais, kurių yra septyni: 

1. Vienodos naudojimo galimybės. Produktai yra suprojektuoti taip, kad jais vienodai patogiai galėtų naudotis skirtingas galimybes turintys asmenys, neišskiriant nė vienos vartotojų grupės.
2. Lankstumas. Dizainas suteikia galimybę pasirinkti naudojimo būdą, tinka dešiniarankiams ir kairiarankiams, padeda produktu pasinaudoti preciziškai ir tiksliai pagal paskirtį, prisitaiko prie vartotojo tempo.
3. Paprastas ir intuityvus naudojimas. Produkto vartojimo būdas lengvai suprantamas, nėra nereikalingų sudėtingų elementų, gali būti naudojamas, nepaisant vartotojo išsilavinimo ar kalbos mokėjimo, naudojimo informacija yra aiški.
4. Nujaučiama informacija. Svarbi informacija pateikiama skirtingais būdais – piktogramos, taktiliniai ženklai, žodiniai užrašai. Atskiri produkto elementai turi būti taip išskirti, kad juos būtų galima aiškiai aprašyti instrukcijoje. 
5. Tolerancija klaidai. Pavojingi produkto elementai turi būti eliminuoti, izoliuoti arba uždengti, o dažniausiai naudojami elementai – lengviausiai prieinami. 
6. Nedidelės fizinės pastangos. Produktas turi būti suprojektuotas taip, kad jo naudojimas reikalautų minimalių fizinių pastangų. 
7. Optimalus dydis ir erdvė. Lengvam naudojimui ir pasiekiamumui užtikrinti, turi būti numatyta tinkama vieta ir erdvė, kad produktu galėtų naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo jų kūno išmatavimų, laikysenos ar mobilumo. Visi elementai pasiekiami tiek iš sėdimos, tiek iš stovimos pozicijos.

Senstanti visuomenė – slaugyti ar sudaryti savarankiško gyvenimo sąlygas? 

Lietuva, kaip ir visa Europa, sparčiai sensta – mažėja gimstamumas, trūksta darbo jėgos. Tad logiška, kad reikia skatinti arba bent jau sudaryti patogias sąlygas auginti vaikus ir daryti visa, kad kuo ilgiau žmonės būtų aktyvūs darbo rinkoje. 

Pastaroji išlyga turi ir kitą pusę. Kadangi daugėja vyresnio amžiaus, senų žmonių, atsiranda poreikis juos prižiūrėti, jais pasirūpinti, vadinasi, reikia taip trūkstamos darbo jėgos socialinių paslaugų sferoje. Mūsų medicinos seserys jau dabar yra viliojamos dideliais atlyginimais, kad tik važiuotų į Šiaurės šalis, Vokietiją prižiūrėti senų žmonių, kuriems reikia pagalbos.

Tačiau yra ir kitas sprendimas, bent iš dalies palengvinantis tokią situaciją. Garbaus amžiaus žmogaus būstas, namas, aplinka turi būti sutvarkyta taip, kad jis kuo ilgiau galėtų gyventi savarankiškai. Ir sprendimas vienas – būstą, aplinką įrengti pagal universalaus dizaino principus. 

Situacija tokia, kad tikėtis greitų teigiamų pokyčių nėra pagrindo – Lietuva sparčiai sensta, mažai gimdo vaikų. Statistikos departamento duomenimis, pensinio amžiaus žmonių 2013–2017 metais buvo 667 102 – 637 244, o tais pat metais vaikų gimė 29 885–29 612.

Kodėl verslui naudinga žinoti apie klientų poreikius

Suomija yra viena iš tų šalių, kuriose prieinamumui arba universaliam dizainui skiriama daug dėmesio. Nekilnojamojo turto plėtotojai Suomijoje gerai žino, kad universalus dizainas, taikomas projektuojant ir statant gyvenamuosius namus, ne tik kuria patogų gyvenimą žmonėms, bet ir atveria naujų galimybių, nišų verslui.

Balandžio 26 d. į Lietuvą atvyksta Suomijos YIT korporacijos viceprezidentas Pekka Helin. Jis vadovauja Papildomų paslaugų gyventojams padaliniui. Šio padalinio esmė – išsiaiškinti, kokių poreikių turi atskiros gyventojų grupės ir projektuoti namus, kurie šiuos poreikius patenkintų. Korporacija taip pat renka duomenis apie tai, kokie būsto elementai trukdo arba neleidžia patenkinti būsto gyventojų poreikių ir juos palaipsniui šalina. Taigi klientas gauna jo poreikius atitinkantį būstą, o verslas turi pranašumą rinkoje.  

Filmuotas siužetas: UNiversalus dizainas, nedidelių fizinių jėgų principas. (Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM) 

Pranešimą paskelbė : Genė Drungilienė, VšĮ „Propagandos ministerija“

Kiti skelbimai:
 
Rowenta Aqua Perfect HU5220F0 Humidification capacity 380 ml/hr, Black/ stainless steel, Type Humidifier, Ultra-Sonic, 110 W, Suitable for rooms up to 54 m², Water tank capacity 5.9 L
 
MyKronoz Zesport 2 460 mAh, Smartwatch, Touchscreen, Bluetooth, Heart rate monitor, White, GPS (satellite),
 
Sony Headphones MDR-E9LP In-ear, Blue
 
Epson Mobile Series EB-X05 XGA (1024×768), 3300 ANSI lumens, 15.000:1, White

NŽT paprastina sutikimų dėl komunikacijų ir inžinerinius tinklų tiesimo valstybinėje žemėje išdavimo tvarką

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), atsižvelgdama į savivaldybių ir inžinerinių tinklų valdytojų prašymus palengvinti statytojams išduodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, procesą, inicijavo minėtų sutikimų išdavimą reglamentuojančių taisyklių pakeitimą. Pakeistose taisyklėse reglamentuojama, kad statytojams kreipiantis į NŽT dėl sutikimų tiesti komunalinius centralizuotus inžinerinius […]

  Straipsniai »

ANONSAS: Klaipėdoje atidaroma analogų Lietuvoje neturinti bendradarbystės erdvė „Light House“

Šį penktadienį, sausio 25 d., 15 val. Klaipėdoje bus atidaryta didžiausia Baltijos šalyse bendradarbystės (angl. coworking) erdvė „Light House“. Renginio adresas – Liepų g. 83, Klaipėda. Atidarymo metu svečius pasveikins ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė. Po „Light House“ atidarymo ceremonijos vyks ekskursija po pastatą. […]

  Straipsniai »
Balžeko teniso akademija plėsis: suplanuotas naujas 3 mln. eurų vertės projektas Vilniuje

Balžeko teniso akademija plėsis: suplanuotas naujas 3 mln. eurų vertės projektas Vilniuje

Vilniuje ir Klaipėdoje veikianti Balžeko teniso akademija „Balzekas Tennis Academy“ planuoja toliau plėstis sostinėje, kur po trejų metų atidarys naują 3-3,5 mln. eurų vertės teniso centrą naujai besikuriančiame Kalnėnų rajone. Akademijos vadovas ir treneris Arūnas Balžekas teigia, kad naujasis centras šiuo metu yra projektuojamas, o realūs statybos darbai bus pradėti maždaug po dvejų metų: 2021 […]

  Straipsniai »

Pirmoji žiema su dūmų detektoriais: draudikai tvirtina, kad žmonių turtas nukenčia mažiau

Įpusėjus pirmajai žiemai, kai dūmų detektoriai Lietuvos žmonių namuose yra pripažinti privalomais, draudikai pastebi, kad šie įrenginiai gali pastebimai sumažinti nuostolius. Specialistai tvirtina, kad dūmų detektoriai leidžia žmonėms ugnį pastebėti iškart, vos jai įsiplieskus. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus atkreipia dėmesį, kad dūmų detektoriai ne tik gelbsti žmonių gyvybes, bet ir […]

  Straipsniai »