Strateginio Klaipėdos uosto ir krantinės rekonstrukcija vėl nusikėlė neapibrėžtam laikui – Klaipėdos jūrų uosto direkcijos (KVJUD) skelbtame tarptautiniame konkurse balandžio mėn. nugalėtoja paskelbus vieną didžiausių Lietuvos susisiekimo infrastruktūros statybų bendrovių „Tilsta“, sprendimui priešinasi konkursą pralaimėjęs Latvijos bendrovių BMGS ir „LNK Industries“ konsorciumas, kuris pasiūlė beveik 3 mln. EUR didesnę kainą. Latvijos konsorciumui apskundus konkurso rezultatus ir Klaipėdos apygardos teismui priėmus latviams palankią nutartį, „Tilsta“ teismo sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
KVJUD atviro tarptautinio konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto trijų krantinių dalies rekonstravimo ir statybos darbų bei akvatorijos gilinimo I etapo darbų. Konkurse nugalėtoja pripažinta „Tilsta“, pasiūliusi gerokai mažesnę kainą, nei latviai. „Tilsta“ pasiūlė atlikti darbus už 44,2 mln. EUR, Latvijos konsorciumas – už 47 mln. EUR. Be to, „Tilstos” atitikimą kvalifikacinėms normoms KVJUD įvertino 100 balų, o Latvijos konsorciumą 95,24 balo. Latvių bendrovės šį KVJUD sprendimą apskundė ir pareikalavo, kad perkančioji organizacija atmestų „Tilsta“ pasiūlymą, o laimėtoju paskelbtų jų konsorciumą. Uosto direkcijai atmetus tokį reikalavimą kaip nepagrįstą, pralaimėjusieji kreipėsi į teismą.
„Laimėjome konkursą sąžiningai – ne tik mažiausia kaina, bet aukščiausia kompetencija, kuria neabejoja bei pripažįsta ir pats projekto sąlygas parengęs užsakovas. Esame viena didžiausių Lietuvos infrastruktūros bendrovių, įgyvendinome daugybę sudėtingiausių Lietuvai svarbių strateginių projektų, įskaitant ir darbus jūrų uoste. Deja, užuot garbingai pripažinusios pralaimėjimą, Latvijos įmonės pasirinko kitą kelią ir kitus, matomai Latvijos rinkoje įprastus standartus – juodinti mūsų reputaciją ir išvestinėmis interpretacijomis mėginti eliminuoti iš konkurso bei visais būdais įpiršti užsakovams smarkiai brangesnį pasiūlymą“, – teigia E. Grinaveckas.
Pastebi neskaidrias latvių manipuliacijas
Pasak „Tilstos“ vadovo, Latvijos konsorciumas siekia įrodyti, kad perkančioji organizacija KVJUD nesupranta savo pačios paskelbto konkursų vertinimo sąlygų ir negeba tinkamai pagal jas vertinti konkurso dalyvių pasiūlymų, nors pati KVJUD tas sąlygas sukūrė bei nustatė ekonominio naudingumo kriterijus. „Tai yra visiškas absurdas ir precedento neturintis atvejis. Buvome įsitikinę, kad Klaipėdos apygardos teismas tikrai atmes konkurentų išvedžiojimus, tačiau taip nenutikus, ginsime savo poziciją tikėdamiesi, kad aukštesnės instancijos teismai šią latvių manipuliaciją greitai atpažins“, – sako „Tilstos“ generalinis direktorius.
Pasak „Tilstos“ vadovo, abi susivienijusios Latvijos bendrovės jau nuo pat pradžių ėmėsi su skaidrios konkurencijos nuostatomis nederančių veiksmų, kai Latvijoje konkuruojančios įmonės, galėjusios dalyvauti konkurse ir kiekviena atskirai, susivienijo į konsorciumą.
„Net ir teismai yra pasisakę konsorciumų atžvilgiu, kad jei kompanija gali pateikti pasiūlymą savarankiškai, nes atitinka kvalifikaciją, ji turėtų teikti pasiūlymus atskirai. Jei tokios bendrovės jungiasi į jungtinės veiklos vienetus, taip sumažindamos arba panaikindamos konkurenciją, tai jau primena ne visai sąžiningą elgesį“, – pastebi E. Grinaveckas.
Pranešimą paskelbė: Arvydas Žilinskas, Strateginės komunikacijos agentūra „Proto vėtra“
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]
Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]
Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]
Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]