Kiek lietuviai išleidžia būsto remontui?

Kiek lietuviai išleidžia būsto remontui?

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Banko „Bigbank“ duomenys rodo, kad aktyviausiai lietuviai remontu domisi pirmoje metų pusėje, ypač – sausio ir gegužės mėnesiais. Nors po pandemijos būsto remontavimo bumo šiuo metu susidomėjimas yra kiek kritęs, pastebima, kad lietuviai nevengia daryti ir didesnių remontų. 

„Didžiulis susidomėjimas būsto remontu ir jo finansavimu buvo pastebėtas 2020–2021 metais, ypač gegužės mėnesiais, kuomet karantino metu iš namų dirbantiems žmonėms pasigerinti sąlygas buvo labai aktualu. Vaizdo skambučiai buvo kasdienybė, o tai reiškė, kad bendradarbius dažnai virtualiu būdu įsileisdavome į savo namus. Tai privertė daugelį susimąstyti apie atsinaujinimą. Po labai intensyvių 2021-ųjų, pastaruosius dvejus metus susidomėjimas būsto remontu mažėjo. Dabar rinkoje jau įsivyravo stabilumas: nors būsto remontų paskolų sumos kol kas toliau auga, pildančiųjų paraiškas skaičius pirmaisiais šių metų mėnesiais išlieka labai panašus, kaip ir pernai“, – komentuoja „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.

Kapitalinis remontas lietuviams dažniausiai kainuoja 15–20 tūkst. eurų

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažnai atliekami mažesni remonto darbai ir būsto atsinaujinimas dėl to kainuoja iki 5 tūkst. eurų. Visgi, kapitalinis būsto remontas, jeigu neturite labai išskirtinių poreikių, gali kainuoti apie 170–350 eurų už kvadratinį metrą, priklausomai nuo pageidavimų.

Remontą žmonės dažniausiai stengiasi bent jau dalinai padengti iš savo lėšų. Banko duomenimis, pastarojo pusmečio būsto renovacijos paskolos sumos mediana yra 12 tūkst. eurų. Ši suma, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. Na, o vidutinė paskolos suma – kiek daugiau nei 14 tūkst. eurų. E. Arnatkevič mano, kad iš viso kapitalinis remontas žmonėms dažniausiai kainuoja tarp 15 ir 20 tūkst. eurų. Lietuviai mėgsta investuoti į kiek kokybiškesnes medžiagas ar geresnius specialistus, kadangi teoriškai net ir didesnio būsto remontas tikrai gali kainuoti pigiau.

Tam tikri būsto atnaujinimai gali net ir atsipirkti

Būsto remontą žmonės paprastai atlieka dėl savęs ir asmeninio komforto, tačiau pastebima, kad būstus kai kurie remontuoja ir siekdami pakelti būsto vertę. Pakylanti būsto vertė nėra iš piršto laužta prielaida – nacionalinė NT brokerių asociacija nustatė, kad būstų savininkai nekilnojamojo turto pardavimo atveju susigrąžina 147 proc. savo investicijų iš kietmedžio grindų atnaujinimo ir 118 proc. iš naujų medinių grindų. Tiesa, virtuvės ar tualeto kambario atnaujinimas atsiperka atitinkamai tik 75 ir 71 proc., kas reiškia, kad gali būti prarandama vidutiniškai nedidelė pinigų suma.

Jeigu vykdomas kapitalinis remontas, paprastai taip pat yra atnaujinamas ar pagerinamas apšiltinimas, o tai reiškia, kad namai tampa energetiškai efektyvesni, sumažėja šildymo išlaidos. Tokiu atveju, taip pat verta į remontą žvelgti kaip į investiciją, kuri atsiperka finansiškai.

Kapitaliniam būsto remontui dažniau pasirenkama paskola

Pastebima tendencija, kad dažniausiai Lietuvoje atliekami nedideli remonto darbai: atnaujinamas vos vienas kambarys ar jo dalis, kartais namuose tiesiog pakeičiamos grindys ar tapetai. Todėl dažniausiai imamos būsto remonto paskolos siekia 12 tūkst. eurų, o mažesnius atnaujinimus namuose lietuviai yra linkę finansuoti iš savo kišenės.

„Paskolos būsto remontui Lietuvoje skirtinguose bankuose siūlomos nuo 150 iki 30 tūkst. eurų, o terminas – nuo 3 iki 144 mėn. Būsto remonto paskoloms dažnai taikomos panašios sąlygos į įprastą vartojimo paskolą ir palūkanos svyruoja tarp 4,5–20 proc. Tiesa, daug svarbiau nei palūkanos yra bendra metinė kredito kainos norma (BMKKN) – būtent į šį rodiklį reikia žiūrėti akyliausiai. BMKKN būsto remonto paskoloms šiuo metu tarp įvairių kredito įstaigų Lietuvoje svyruoja tarp 10 ir 30 proc. Verta žinoti, kad neretai didesnių sumų paskoloms taikomos geresnės sąlygos, nei mažesnėms sumoms. Todėl natūralu, kad tokią paskolą labiau verta imti tik dideliems ir sunkiai atidėliojamiems darbams, nes lietuviai atlikdami mažesnius remontus, paskolų privengia“, – komentuoja E. Arnatkevič.

Visgi, išvengti paskolos nusprendus atlikti kapitalinį remontą, gali būti sunku. Vidutinis privataus būsto dydis Lietuvoje, naujausiais Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, yra 70,6 kv. m. Tai reiškia, kad tokio būsto kapitalinis remontas net ir be visos buitinės technikos ir elektronikos galėtų kainuoti iki 25 tūkst. eurų – netgi neturint ypatingų poreikių.

Tai – didžiulės išlaidos, kurias sau leisti gali nedaugelis. „Bigbank“ statistika rodo, kad dažniausiai būsto remonto paskolą ima 26–40 metų (o ypač – 31–35 metų) amžiaus susituokusios poros. Jaunesniems, vyresniems bei vienišiems žmonėms tokios išlaidos prieinamos sunkiau.

E. Arnatkevič ragina visada žvelgti į ateitį: „Kalbama apie tai, kad būsto įperkamumas Lietuvoje vėl auga dėl sustojusio NT augimo ir toliau didėjančių atlyginimų. Tačiau perkant būstą, reikia nepamiršti, kad reikės jį prižiūrėti, remontuoti – ne kiekvienas gali sau leisti kas maždaug 15 metų daryti kapitalinį remontą dideliame būste, ypač – nuosavomis lėšomis.“

Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
4 patarimai, kaip turėti gražų ir tvarkingą kiemą, prie jo dirbant mažiau

4 patarimai, kaip turėti gražų ir tvarkingą kiemą, prie jo dirbant mažiau

Gerai prižiūrimas kiemas dažnam asocijuojasi su daugybe ravėjimui, genėjimui ir laistymui praleistų valandų. Tačiau Akmenys.lt atstovas Ignas Endriukaitis šypsodamasis tikina, kad kankintis kieme tikrai nėra privaloma. Pasak jo, strategiškai planuodami ir priimdami teisingus sprendimus, galite sukurti itin jaukią kiemo erdvę, kurioje poilsis užims daugiau laiko nei jos priežiūra ir tvarkymas.  Geotekstilė piktžolių kontrolei Vienas didžiausių kiemo […]


Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ypatinga ambicija: išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ypatinga ambicija: išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

Kaunas demonstruoja lyderystę įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektus. Stadionas – sėkmingai funkcionuoja, netrukus bus atvertas ir pirmasis šalyje mokslo muziejus, o per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti aukščiausių standartų kultūros renginių erdvė – M. K. Čiurlionio koncertų centras. Objektui išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautinį rangos konkursą. Unikalus architektūros kūrinys „Simboliška, kad su […]


Karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos – tai vertybinis objektas tiek EIKA grupei, tiek visai Lietuvai

Karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos – tai vertybinis objektas tiek EIKA grupei, tiek visai Lietuvai

2022 m. IV-ą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir jau atiduotos į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos rankas. Projektą įgyvendino UAB EIKA grupei priklausančios įmonės UAB „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“. Netrukus 7,8 ha teritorijoje įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Marginio pėstininkų batalionas. Bataliono dydžio karinio miestelio […]


Senos statybos daugiabučių griovimas: kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų?

Senos statybos daugiabučių griovimas: kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų?

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Egidijus Matonis Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Kas lauktų šio nekilnojamojo turto (NT) savininkų bei kaip teisiškai galėtų būti išspręstas šis NT rebusas? […]


Balandžio pabaigoje Vilniuje vyks pagrindinė šalies statybų sektoriaus paroda „Resta 2024“: ko tikėtis joje šiemet?

Balandžio pabaigoje Vilniuje vyks pagrindinė šalies statybų sektoriaus paroda „Resta 2024“: ko tikėtis joje šiemet?

Paskutinį balandžio savaitgalį, 25–27 d., LITEXPO parodų ir kongresų centras, kaip ir kasmet, vėl pakvies į svarbiausią šalyje statybų sektoriaus temoms dedikuotą parodą – „Resta 2024“. Pirmą kartą surengta dar 1994-aisiais, „Resta“ per 30 metų ženkliai išaugo, sustiprėjo ir dabar yra vienintelė specializuota statybų tematikos paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą. […]


Įsibėgėja kelio Molėtai-Utena rekonstrukcija: išardyta 15 tūkst. tonų senos kelio dangos

Įsibėgėja kelio Molėtai-Utena rekonstrukcija: išardyta 15 tūkst. tonų senos kelio dangos

Kovo pradžioje „Via Lietuva“ inicijuoti blogiausios šalyje kokybės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa.  Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu […]